Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Paslaugos
Renginiai
Klausimai
miskasodis
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
A.Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius
„Natūra 2000“

Naujienos

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Naujienos

2012 m. lapkričio 8 d.

Miškininkai pagerbti LR Seimo Aplinkos apsaugos komitete

Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitete lapkričio 7 d. vyko iškilmingas posėdis ,,Lietuva - geriausiai miškus tvarkanti 1995-2010 m. šalis pasaulyje“.

AAK pirmininkas Justinas Urbanavičius pristatė posėdyje dalyvaujančius Seimo vicepirmininką Česlovą Stankevičių, Aplinkos apsaugos bei kitų komitetų narius, atėjusius pagerbti miškininkus už aukštą jų darbo įvertinimą pasauliniu mastu ir taip išgarsinusius Lietuvos vardą. Iškilmingame posėdyje iš miškininkų dalyvavo generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas, jo pavaduotojai Gintaras Visalga ir Petras Kanapienis, Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas doc. Edmundas Bartkevičius, miškų urėdijų vadovai, girininkai, miško savininkų asociacijų atstovai, žurnalistai.

Tardamas sveikinimo žodį miškininkams J. Urbanavičius trumpai pristatė Jeilio universiteto (JAV) mokslininkų paskelbtą kasmetinį Aplinkos gerovės indeksą, kai įvertinus 132 valstybes paaiškėjo, kad pagal miškų išsaugojimo vertinimą mūsų šalis pripažinta pirma pasaulyje. Kalbėjusysis apgailestavo, jog miškininkams dėl formuojamos tendencingos, nieko bendro su tikrove neturinčios neigiamos nuomonės dažnai tenka dirbti įtemptomis sąlygomis, jog kalbos apie per didelį medienos eksportą yra nepagrįstos, nes Lietuva eksportuoja mažiausiai medienos iš visų Baltijos šalių. „Miškininkams vadovauja profesionalūs lyderiai, miškų urėdijų miškininkai dirba, negailėdami jėgų nei laiko, todėl šiandien galime pasidžiaugti pasaulyje pripažintais gerais mūsų miškų rezultatais“, – sakė komiteto pirmininkas.

Už atsidavimą puoselėjant miškus dėkojo Seimo nariai Č. Stankevičius, S. Gedraitis, J. Šimėnas, A. Stancikienė, A. Burba. P.Saudargas mišką palygino su Lietuvos širdimi, kuri „išnešioja“ deguonį po visą kūną, o miškininkus – su „kraujo kūneliais“, kurie atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas ir saugo „kūną“.
LMS prezidentas E. Bartkevičius pabrėžė, kaip svarbu, kad formuojama teisinga, valstybei naudinga miškų politika, kad Seimo nariai priima teisinius aktus, kurie sudaro prielaidas miškininkams produktyviai ir dorai dirbti. Taip pat prezidentas padėkojo visoms miškų politiką įgyvendinančioms grandims: nuo generalinio miškų urėdo iki eigulio.
Miškininkų vardu kalbėjęs generalinis miškų urėdas B. Sakalauskas padėkojo LR Seimo, ypač Aplinkos apsaugos komiteto nariams už įsigilinimą į miškininkų reikalus, už palaikymą, sakė, jog su visų kadencijų Seimų Aplinkos apsaugos komitetais, kaip ir su Aplinkos ministerija, darbas buvo ir yra konstruktyvus, dalykiškas, vyrauja abipusis supratimas.

Iškilmingo posėdžio metu apdovanoti:

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės Padėkos raštais – VĮ Radviliškio miškų urėdijos miškų urėdas Juozas Eismontas, VĮ Biržų miškų urėdijos Tamošiūnų girininkijos girininkas Rimantas Šarkanas, VĮ Šiaulių miškų urėdijos Lukšių girininkijos girininkas Rimantas Barzinskas ir Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininko pirmasis pavaduotojas Kazimieras Šiaulys;

Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus Padėkos raštais – VĮ Mažeikių miškų urėdijos Balėnų girininkijos girininkas Antanas Kadakauskis ir Kazlų Rūdos miškų urėdijos miškų urėdo pavaduotojas Sigitas Albertas Česnavičius;

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Justino Urbanavičiaus Padėkos raštais – Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas Edmundas Bartkevičius, Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas, generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas, VĮ Joniškio miškų urėdijos miškų urėdas Aleksas Abromavičius ir VĮ Valkininkų miškų urėdijos miškų urėdas Arvydas Strazdas;

Aplinkos ministro Gedimino Kazlausko Padėkos raštais – VĮ Anykščių miškų urėdijos miškų urėdas Sigitas Kinderis, VĮ Šiaulių miškų urėdijos miškų urėdas Stasys Pališkis, VĮ Prienų miškų urėdijos Meškapievio girininkijos girininkas Valentinas Senavaitis ir Privačių miškų savininkų asociacijos tarybos narys Rytis Kuliešis;

Generalinės miškų urėdijos pasižymėjimo ženklu „Už nepriekaištingą tarnybą“ – VĮ Jonavos miškų urėdijos miškų urėdas Vytautas Daukševičius ir VĮ Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos girininkas Valdas Liegus.

Posėdžio pabaigoje gražią ir prasmingą kalbą apie dabartinę mūsų šalies politinę situaciją bei profesinius miškininkų pasiekimus pasakė AA komiteto narys Jonas Šimėnas, kurioje linkėjo miškininkams, visada žiūrintiems į priekį, išlaikyti tokį aukštą jų darbo įvertinimą bei rasti bendrus sprendimus ir darnų darbą su naujuoju Lietuvos Respublikos Seimu.

Jūratė Rečiūnienė – Kuusienė

***

LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Justino Urbanavičiaus pranešimas

„Jungtinių Amerikos Valstijų Jeilio universiteto mokslininkams paskelbus kasmetinį Aplinkos gerovės indeksą, paaiškėjo, kad pagal miškų išsaugojimo indeksą, mūsų šalis iš 132 pasaulio valstybių pripažinta pirma pasaulyje. Lietuvos artimiausi kaimynai - Latvija ir Baltarusija – 32-oje vietoje, Lenkija – 42-oje, Rusija – 50-oje, Suomija – 53-ioje, Švedija – 64-oje, Estija – 75-oje.
Šis pasaulinis mokslininkų įvertinimas įrodo, kad Lietuvos valstybinių miškų sistema yra gera, kad žinyba dirba efektyviai, racionaliai ir konstruktyviai. Tik nuoseklaus valstybinių miškų sistemos reformavimo dėka išsaugotas ūkinės veiklos kompleksiškumas ir racionalus miško išteklių naudojimas.
JAV mokslininkams atliekant miškų išsaugojimo vertinimą, vadovautasi trimis kriterijais: medynų tūrio pokyčiai (vertinimo laikotarpis: 1995-2010 m.); miško kirtimai (vertinimo laikotarpis: 2000-2010 m.); miškingumo pokyčiai (vertinimo laikotarpis: 2000-2010 m.).

Lietuvoje valstybinių miškų sertifikavimas vyksta pagal patį griežčiausią sertifikavimą pasaulyje – FSC sertifikatą. Šio sertifikato auditas liudija, kad Lietuvos valstybiniuose miškuose tvarkomasi itin gerai – pagal biologinės įvairovės išsaugojimo ir gausinimo reikalavimų principus.
Patikimais metodais, ne iš vieno šaltinio reguliariai gaunama informacija leidžia tvirtinti, jog Lietuvos ištekliai – plotai ir medienos tūriai nuolatos didėja, kertama gerokai mažiau nei priauga, iškirsti miškai savalaikiai atkuriami, gerėja medynų amžiaus struktūra, jų stabilumas ir produktyvumas, biologine įvairove pranoksta daugelio kaimyninių šalių miškus.
Per pastarąjį dešimtmetį krašto miškingumas padidėjo nuo 30,9 proc. iki 33,2 proc., brandžių medynų tūris – nuo 73,7 mln. iki 94,6 mln. kubinių metrų. Valstybinių miškų plotas per dešimtmetį padidėjo 63 tūkst. ha, arba 6 proc., o medynų tūris – 25 mln. kubinių metrų. Vidutinis medienos tūris viename hektare per pastaruosius 10 metų padidėjo 13 kub. metrų ir šiuo metu siekia 237 kub. metrų viename hektare, o bendras sukauptas medynų tūris visuose miškuose nuo 2001 metų padidėjo 38 mln. kub. metrų, taip pat bendras metinis medienos tūrio prieaugis padidėjo nuo 16,1 mln. iki 16,6 mln. kub. metrų.

Lietuvoje visų rūšių kirtimais per metus yra iškertama 7 mln. kubinių metrų medienos, o kasmetinis prieaugis siekia 16 mln. kubinių metrų medienos, t.y. iškertama mažiau nei 50 proc. prieaugio! Tokia medienos ruošos apimtis atitinka darnaus miškų ūkio principus, kai iškertamos medienos kiekis neviršija jos prieaugio, ir kartu ji sudaro prielaidas pakankamai veiksmingai funkcionuoti šalies miškų ūkio sektoriui, patenkinti suderintus pramonės, energetikos sektoriaus ir kitų vartotojų medienos poreikius. Medienos prieaugio neviršijanti miško kirtimo apimtis turi būti išlaikoma ir ateityje.
Šiuo metu ypač dažnai tendencingai formuojama neadekvati realybei nuomonė apie medienos eksportą iš valstybinių miškų. Vadovaujantis Lietuvos mokslininkų išvadomis – eksportas iš Lietuvos valstybinių miškų yra mažiausias iš visų Pabaltijo valstybių. Tai patvirtino Aleksandro Stulginskio universiteto ir prof. Akademiko A.Buračo vadovaujamos grupės mokslo tiriamųjų darbų medžiaga (2012 m.).

Vadovaujantis šiais tyrimų rezultatais galima teigti, kad valstybinių miškų žinybai vadovauja profesionalūs lyderiai, talkina profesionalūs mokslo atstovai, kad nuolat vyksta konstruktyvus miškininkų bendradarbiavimas su valdžios atstovais, kuriems aktyviai dalyvaujant buvo sudarytos prielaidos valstybinių miškų žinybai dirbti efektyviai ir sulaukti sėkmingiausio įvertinimo pasaulyje. Negalima nepaminėti LR Seimo narių, savo laiku vadovavusių Aplinkos apsaugos komitetui ir įtakojusių sėkmingą bei nuoseklų valstybinių miškų sistemos tobulinimo bei pertvarkymo procesą, tai Rimantas Astrauskas, Arvydas Bajoras, Alfonsas Vaišnoras, Juozas Raistenskis, Alfonsas Macaitis, Antanas Bosas, Bronius Bradauskas, Jonas Šimėnas. Kiekvienam iš jų vadovaujant valstybinių miškų „biografijoje“ vyko svarbūs įvykiai. Radikalios įstatymų pataisos vykdytos 1996 m. komitetui vadovaujant Arvydui Bajorui. 1996 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1353 buvo įsteigta Generalinė miškų urėdija prie Miškų ūkio ministerijos. Dar iki to (lapkričio 5 d.) LR Prezidentas pasirašė Miškų įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymą, kuriuo valstybinių miškų ūkinio valdymo funkcijas, miškų atkūrimo, priežiūros, apsaugos bei miško išteklių naudojimo organizavimą perdavė Generalinei miškų urėdijai; po nepilnų dvejų metų (1998 m. birželio 2 d.) ji ėmė funkcionuoti prie Aplinkos ministerijos.

2001 m. liepos 1 d. (LRS AAK pirmininkas J.Raistenskis) Miškų įstatymo pakeitimais Generalinei miškų urėdijai perduotos visų šalies miškų urėdijų steigėjo funkcijos. Šis įstatymas aiškiai suformulavo tuomet veikusių trijų sudedamųjų valstybės valdymo grandžių funkcijas: Miškų departamentas formuoja miškų politiką ir vykdo valstybinio valdymo funkcijas, Valstybinė miškų kontrolė atsakinga už Miškų įstatymo principų laikymąsi, Generalinė miškų urėdija – už valstybinių miškų valdymą, naudojimą, tvarkymą, atkūrimą, apsaugą, ekonominį stabilumą.
Neįvykdyti „blogi“ įstatymų pakeitimai – taip pat didelis pasiekimas. Čia paminėtina situacija, kai 1998 m. už miesto teritorijoje esančią žemę norėta kompensuoti valstybiniu mišku (LRS AAK vadovavo A.Vaišnoras ), o vėlesniais metais bandyta prastumti kompensacijom dar 50 tūkst. ha patrauklių valstybinių miškų. Valstybiniams miškams pavojingi projektai, tokie kaip klastingasis „Visuomis“, nelengvai, bet sustabdyti Seime. Bendromis politikų pastangomis užregistruota ir LR Seime priimta Rezoliucija „Dėl valstybinių miškų išsaugojimo“, kuri sustabdė valstybinių miškų privatizavimo viziją (LRS AAK vadovavo J.Šimėnas). Minėtina ir daug daugiau panašių pavyzdžių.
Jeigu nebūtų imtasi nuoseklaus valstybinių miškų sistemos reformavimo, nebūtų pasiekta to, ką šiandien turime. Siekiant, kad valstybinių miškų sistema sėkmingai veiktų ir teiktų šaliai įvairiapusę naudą, reikalinga įvairiapusė ilgalaikė strategija ir stabilumas. Galima džiaugti bei didžiuotis, kad einame tuo keliu, kad miškininkai – urėdijų vadovai, specialistai, girininkai – dirba jiems patikėtus darbus suprasdami jų reikalingumą ir prasmę. Kaip ir visose srityse pasitaiko nesėkmių, klaidų, pažeidimų, tačiau viską stengiamasi operatyviai ištaisyti. Miškininkams tenka dirbti neretai sąmoningai dirbtinai primestoje konfliktiškoje aplinkoje, todėl svarbu, kad racionalūs sprendimai ir argumentai sulaukia daugelio atsakingų politikų pritarimo“.

Nuotraukų galerija


     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2012 11 08
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
Valstybinių miškų vertė

ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai