Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Naujienos

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Naujienos

2014 m. birželio 18 d.

Gyventojų prašoma pranešti apie Sosnovskio barščio paplitimą

Labiausiai barščių plotai pastebimi dabar, kai jie žydi, todėl tinkamiausias laikas juos registruoti – iki vasaros vidurio. Duomenys apie Sosnovskio barščio paplitimą leis planuoti šios rūšies gausos reguliavimo darbus ir tam būtinas lėšas. Informacijos apie šio augalo augimo vietas laukiama iki birželio 27 d. elektroniniu paštu m.rimkeviciute@am.lt.
Gyventojų prašoma pagal galimybes Sosnovskio barščio augimo vietas apibūdinti kuo tiksliau – nurodyti rajoną, savivaldybę, seniūniją, kaimą, artimiausią gamtinį objektą (ežerą, upę, tvenkinį, mišką ir pan.). Taip pat reikėtų nurodyti, kokioje žemėje yra augavietė – valstybinėje ar privačioje, kur barščiai auga – pievoje, pamiškėje, dirbamuose laukuose ar vandens telkinio pakrantėje, kokia jų gausa – ar auga pavieniui, ar sudaro sąžalynus ir maždaug kokio dydžio tie sąžalynai, apytikriai kuriais metais jie čia pastebėti. Jeigu buvo naikinti – kokie būdai taikyti, kas ir kada tai darė. Iš Kaukazo kilęs Sosnovskio barštis į Lietuvą buvo atvežtas apie 1950 m. Dėl gražios išvaizdos, didelio žiedyno jį žmonės pradėjo sodinti soduose, prie namų, nežinodami, kad šis augalas kenksmingas sveikatai.
Sosnovskio barštis plinta labai sparčiai, išstumia vietines rūšis ir „užkariauja“ vis daugiau plotų. Ten, kur žemė paliekama dirvonuoti, o šio augalo gausos niekas nereguliuoja, kasmet galima pamatyti naujas augavietes. Kiekvienas žydintis skėtis – taip vadinamas barščio žiedynas – subrandina mažiausiai 10 tūkst. sėklų, o didžiausi – net iki 100 tūkstančių. Jos išlieka gyvybingos keletą metų. Sosnovskio barštį sunku išnaikinti dar ir todėl, kad jis atželia iš šaknų, kurias užaugina iki 10 cm storio ir įleidžia labai giliai į žemę.
Pagal miškų urėdijų iki birželio 16 d. Generalinei miškų urėdijai pateiktus duomenis, preliminariai Sosnovskio barščio radimvietės paplitę apytiksliai 276 ha plote. Gausiausiai invazinis augalas išsisėjęs Zarasų (beveik 90 ha) ir Rokiškio miškų urėdijose (apie 70 ha). Gausiai Sosnovskio barštis paplitęs Kauno, Druskininkų (per 16 ha) ir Jonavos (per 13 ha) urėdijose. Kai kur Sosnovskio barščio radimviečių paplitimo plotą sunku nustatyti. Jis išplitęs nuo pavienių augalų, retų nevienalyčių sąžalynų palei kelius, palaukes iki labai tankių, įsisenėjusių sąžalynų valstybiniuose ir privačiuose miškuose, daugiausiai miškų pakraščiuose.

Aplinkos ministerijos ir Generalinės miškų urėdijos informacija.


K.Cemnolonskio foto

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2014 06 18
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai