Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Naujienos

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Naujienos

2014 m. liepos 16 d.

Sėkminga pradžia

„Mūsų girios“ 2014/06
Jūratė Rečiūnienė - Kuusienė

LMA premija ir pagyrimo raštas
Lietuvos mokslų akademijoje vykusioje visuotinio susirinkimo ataskaitinėje sesijoje apdovanota 15 kūrybingiausių Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų autorių – jiems įteikti pagyrimo raštai ir premijos. Džiugu, kad vienas iš jų – Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto magistrantas, Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijos girininko pavaduotojas Kšištofas Godvodas. Jis apdovanotas už darbą “Paprastosios eglės (Picea abies (L.) H. Karst) puvinio paplitimo modeliavimas”, laimėjusį Jaunųjų mokslininkų darbų konkursą (darbo vadovas – ASU Miškų ir ekologijos fakulteto Miškotvarkos ir medienotyros instituto direktorius doc. dr. Edmundas Petrauskas).

Eglės puvinio tyrimai
Paklaustas, kodėl pasirinko būtent šią mokslinę temą, Kšištofas atsakė, jog paskutinį kartą platūs eglės puvinio tyrimai buvo vykdyti tik apie 1960 m., o eglės mediena labai vertinga dėl galimybės panaudoti ją įvairiose srityse. Paprastosios eglės medynai Lietuvoje užima 20,8 proc. (428,4 tūkst. ha) viso mišku apaugusio ploto. Bet keičiantis klimatui ir medžių augimo sąlygoms, vis aktualesnis medžių patologijos bei įvairių pažaidų vertinimas, nes atsiranda naujų ligų sukėlėjų. Lietuvoje kiekvienais metais vidutiniškai 55 tūkst. ha miškų būna pakenkti biotinių veiksnių. „Sprendžiant iš miškų urėdijų 2012 m. pateiktų duomenų, didžiausi nuostoliai patiriami dėl eglės kamieno centrinio puvinio. Skirtingai nei kitų spygliuočių medienoje, jis gali pakilti iki kelių ar net keliolikos metrų aukščio,“ – pasakoja jaunasis mokslininkas.
Atsiradus pažangiems prietaisams miškų ūkyje, tapo įmanomas naujas puvinio augančiame medyje nustatymo būdas. Vienas iš tokių prietaisų – aparatas ARBOTOM 3D, kuriuo dar niekas Lietuvoje nebuvo atlikęs tokio plataus tipo tyrimų, nors KMAIK ir VDU botanikos sodai taip pat turi tokius aparatus ir yra darę siauresnės apimties tyrimus.
Medžiai buvo atrenkami ne kertamose biržėse, o augančiuose medynuose ir skenuojami garsiniu tomografu. Paklausus, ar dėl metodikos naujumo nesusidarė papildomų keblumų, K. Godvodas atsakė: „Tai ir buvo sunkiausia, kad reikėjo patiems parengti tyrimo metodiką. Nelepino ir orų sąlygos, nes puvinio tyrimo aparatas (tomografas) gali veikti tik esant teigiamai temperatūrai. Iš viso buvo pamatuota daugiau nei 3000 medžių ir per 700 nuskenuota. Darbai dėl tokių didelių apimčių nusitęsė iki rudens, dažnai teko ,,kovoti“ su lietumi”, – dabar jau pusiau juokais pasakoja Kšištofas.
Duomenis K. Godvodas rinko kartu su kurso draugu Mariumi Danieliumi. Rašant darbą daug padėjo vadovas, taip pat ir dėstytojas Julius Bačkaitis, sukaupęs didelę biblioteką ir leidęs ja naudotis.
Rašydamas darbą ir rinkdamas duomenis Kšištofas kartu dirbo ASU Želdinių ir želdynų inventorizavimo grupėje vyresniuoju inžinieriumi.

Atsižvelgiant į gamtinius našumo regionus, tyrimo duomenys buvo rinkti 4-ose miškų urėdijose. Atsitiktiniu būdu buvo atrinkti 27 skirtingo kirtimų amžiaus eglės poūkio sklypai 17-oje girininkijų. Sisteminiu būdu išskirtos 149 skritulinės aikštelės 500 m2 ploto.
Puvinio pažeistų eglės stiebų vizualizacijai, medžiai buvo tomografuojami 3-uose skirtinguose aukščiuose išdėstant daviklius. O prietaiso parodymų tikslumui įvertinti vėliau parašius straipsnį nupjauta dar 15, taigi iš viso – 30 modelinių medžių.
Daugiausia apskaityta 15-25 cm skersmens medžių, kurių vidutinis aukštis siekė 16 metrų.
Ištyrus atrinktus medžius tomografiniu prietaisu Arbotom 3D, nustatytas supuvusių ir sveikų medžių pasiskirstymas pagal skersmenį (žr. pav.).

Sveikų ir puvinio pažeistų eglės medžių skirstinys pagal skersmenį
Šiuo magistriniu darbu ne tik nustatytas paprastosios eglės puvinio paplitimo modeliavimas, bet ir išbandyta, kaip dirbti nauju prietaisu ARBOTOM 3D.
Išvadose pateikiama, kad didėjant medynų vidutiniam skersmeniui, didėja ir puvinio pažeistų medžių skaičius. Didžiausias puvinio pažeistų medžių procentas nustatytas I (40,5 proc.) ir IV (40,4 proc.) Krafto klasės medžiams, II ir III klasėje pažeistų medžių buvo atitinkamai 34,9 proc. ir 36,6 proc. Lc ir Nc augavietėse puvinio pažeistų medžių dalis beveik vienoda, Nd augavietėje – 14,9 proc. pažeistų medžių daugiau nei Ld. Kas dešimtmetį prarandama vidutiniškai 11 proc. sveikų medžių. Mažiausiai puvinio pažeistų medynų yra pietų Lietuvos miškuose, 4 gamtiniame – našumo rajone. Žemaitijos mišriuose eglės ir pietryčių mišriuose pušų – eglės miškuose puvinio pažeistų eglės medynų yra atitinkamai 32,8 ir 37,4 proc. Taip pat nustatyta, kad vidutinis puvinio pakilimo aukštis – 5,9 m, o sklypuose, kuriuose buvo vykdyti retinimo ir einamieji kirtimai, puvinys kartais buvo pakilęs net iki 11-15 metrų. Nustatytas statistiškai patikimas skirtumas tarp garso sklidimo medienoje greičio ir medynų amžiaus.

Iš abiejų senelių paveldėjus...
Taigi darbas baigtas, apdovanojimas atsiimtas, o kokį kelią toliau rinksis Kšištofas Godvodas – gamybininko ar mokslininko, parodys laikas. Dabar jis dirba Dūkštų girininkijoje girininko pavaduotoju, perėmęs specialybę iš tėvo, Paežerio girininkijos girininko. Šis gi – iš savo tėvo, Kšištofo senelio, toje pačioje Paežerio girininkijoje eiguliavusio 36-erius metus. Todėl nenuostabu, kad ir Kšištofas, 2007 m. su pagyrimu baigęs Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio vidurinę mokyklą, įstojo į Miškų ir ekologijos fakultetą, o įgijęs bakalauro diplomą, pasirinko magistrantūrą. Kartu su bakalauro diplomu už puikų miškininkystės žinių įsisavinimą jam buvo įteiktas ir Generalinės miškų urėdijos Padėkos raštas.
Darbo biografiją Kšištofas pradėjo dar studijuodamas: nuo 2008 iki 2012 m. dirbo ASU (LŽŪA) Želdynų ir želdinių inventorizavimo grupėje. Pradžioje – jaunesniuoju, vėliau – vyresniuoju inžinieriumi. Vėliau padirbėjo UAB „Želdynų vizija“, o dabar – Dūkštų girininkijoje.
Šis jaunas žmogus turi ir jam malonių pomėgių.
Apie pirmą iš jų sužinojau pernai vykusiame miškų urėdijų darbuotojų meninių darbų konkurse „Miškininkas“. Kšištofasuž nuotrauką „Mano gilės parkas“ buvo apdovanotas Padėkos raštu. Pasirodo, jog tas Gilės parkas – tai 0,23 ha gilės formos takeliais paįvairinta dendrologinė kolekcija, esanti Daučionių kaime, senelių tėviškėje prie Vilniaus. Joje dabar auga 64 skirtingi augalai, pasodinti taip, kad sudarytų kontrastą bei ateityje neužgožtų vienas kito. Parką Kšištofas šį rudenį išplės iki 1 ha, į naują plotą pasodins dar 173 skirtingus augalus. Iš įdomesnių čia auga dygioji eglė „Maingold“, skėtinė magnolija, burgundinis ąžuolas, trakinis klevas “Carnival” dantytasis ąžolas, kiusiu liepa, skroblalapis klevas. Nors parkelis mažas ir neseniai įkurtas, jame pasodinta nemaža klevų, beržų, ąžuolų, bukų, alyvų, magnolijų ir kitų medelių bei krūmų kolekcija. Šalia parko sodybą puošia 3 arai gėlynų. Juose – daugiau nei 90 veislių tulpių, 60 veislių kardelių, 40 – jurginų ir daugiau kaip 20 veislių lelijų.
Dendrologinę kolekciją ir didžiulį gėlyną Kšištofas prižiūri su žmona Ieva, padeda ir tėvai bei brolio šeima: Joana ir Rapolas.
Meilę gėlėms jaunasis girininko pavaduotojas mano paveldėjęs iš kito senelio – mamos tėvo.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2014 07 16
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai