Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Naujienos

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Naujienos

2014 m. liepos 18 d.

Miškininku per vienus metus netampama

„Lietuvos žinios“, Gintaras Mikšiūnas, 2014-07-17

Į Europos Parlamentą išrinktas buvęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis baigdamas darbą nusprendė pakeisti net devynių ministerijai pavaldžių įstaigų direktorius, kurie vadovauja ilgiau nei dvi kadencijas. Tarp jų pateko ir generalinis urėdas.
Miškai - vienas didžiausių Lietuvos gamtos turtų, tai yra ir strateginiai ištekliai, papildantys šalies biudžetą. Kaip šiandien tvarkomasi šalies miškuose? Kokie ir kodėl čia vyksta interesų karai?
Beveik 15 metų Generalinės miškų urėdijos vadovu dirbantis Benjaminas Sakalauskas atsakė į „Lietuvos žinių“ klausimus ir pasakojo, kaip jis žada pakreipti tolesnę savo karjerą.
- Generalinei miškų urėdijai vadovaujate beveik du dešimtmečius. Ką pavyko pasiekti per šį laikotarpį?
- Per vadovavimo valstybinei miškų žinybai metus pavyko užtikrinti miškų urėdijų ekonominį stabilumą. Tai suteikia joms galimybių neiškertant viso medienos prieaugio sodinti naujus miškus, tiesti ir taisyti kelius, skirti lėšų rekreacijai. Pagal Aplinkos gerovės indeksą mes buvome pripažinti geriausiai prižiūrintys miškus pasaulyje. Europoje pirmaujame pagal valstybei sumokamus mokesčius, kurie sudaro per 220 mln. litų, arba 42 proc. nuo urėdijų gaunamų pajamų, tačiau vis tiek dirbame pelningai. Pavyko apsiginti nuo įvairių valstybinių miškų sistemos išdraskymo projektų.
- Kas einant šias pareigas jums yra svarbiausia, kokiomis vertybėmis remiatės?
- Man svarbiausia pasitikėti bendradarbiais. Labai nemėgstu melagių ir tinginių. Veržlumas, aktyvi veikla yra pagrindinės savybės, kurios imponuoja. Miškininkų darbo specifika yra unikali. Mano profesijos broliai miškininkai dirba ne savo kartai, nori žinoti, kokie miškai bus po pusšimčio, po šimto metų. Tam, kad miškas užaugtų kokybiškesnis ir jame būtų galima efektyviai ūkininkauti, reikia nemažai pastangų, išmanymo, laiko, lėšų. Miškininkai laikomi romantikais, tačiau tik romantiškos sielos žmonės gali perprasti miško gyvenimą ir jo paslaptis. Miškininko profesija yra viena iš nedaugelio, kurios perduodamos iš kartos į kartą.
- Kaip pavyko suburti tikrą profesionalų komandą, kurioje dirba ir ilgametę patirtį turintys specialistai, ir jauni žmonės?
- Šalies miškų būklės gerėjimo rodiklių, kuriuos yra įvertinę ne tik Lietuvos ekspertai, galima pasiekti tik dirbant su komanda, kuri supranta, pritaria, pataria, į kurios nuomonę gali įsiklausyti. Prieš dešimtmetį pavyko suformuoti tokį kolektyvą, koks mano įsivaizdavimu ir turėtų būti. Dauguma urėdų – kvalifikuoti, profesionalūs, atsakingi vadovai. Jie glaudžiai bendradarbiauja su pagrindiniu ramsčiu miškuose - girininkais, kurie nudirba didžiuosius darbus. Su tokia komanda, kokia dabar dirba valstybinių miškų sistemoje, iš tiesų galima nuveikti ir daugiau gerų darbų.
Kartais tekdavo priimti ir griežtokų sprendimų, bet diskutuodami, aiškindamiesi prieidavome prie bendro sprendimo. Tokių nevienareikšmiškai vertinamų sprendimų teko priimti siekiant suvaldyti ekonomikos krizę. Pagrindinius uždavinius pavyko įgyvendinti Generalinei miškų urėdijai dirbant kartu su miškų urėdijomis, Lietuvos miškininkų sąjunga, profsąjungomis, visuomeninėmis organizacijomis, Miškų departamento ir dauguma Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos darbuotojų.
Kaip miškas neužauga per dešimtmetį , taip ir miškininku netampama per vienus ar kelerius metus. Suformuoti profesionalų komandą padėjo priimti teisingi socialiniai sprendimai, derybos su profsąjungomis. Pirmieji šalyje pasirašėme trišalę kolektyvinę sutartį su Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija, vykdome joje numatytus įsipareigojimus. Šie ir kiti sprendimai paskatino ieškoti ir rasti savo nišą valstybinių miškų sistemoje, neleido būti nuneštiems emigracijos bangų.
- Kaip pritraukiate jaunų specialistų? Kokių specifinių žinių elektronikos amžiuje privalėtų turėti šios srities specialistas?
- Užsiauginti miškininkų pamainą ir užtikrinti subalansuotą kartų kaitą mums padeda miškų urėdijų puoselėjamas Jaunųjų miško bičiulių sambūris. Jame buriasi moksleiviai ir ikimokyklinio amžiaus vaikai, besidomintys gamta, miškininkyste, miškininko profesija, padedantys miškininkams. Sambūris šalyje vienija per 3 tūkst. mokyklinukų ir darželinukų, miškų urėdijos globoja beveik 300 būrelių ir tuntų veiklą. Stojančiųjų į Aleksandro Stulginskio universitetą skaičiai rodo, kad miškininko profesija nepraranda populiarumo, nors ji yra gyvenimo būdas. Visai neseniai paskelbta apklausa rodo, kad ir kolegijose miškų ūkio studijų programa patenka į populiariųjų dešimtuką.
Modernios technologijos - darbo kasdienybė. Šiuolaikinis miškininkas turi mokėti pastebėti miško gaisrą, naudodamasis modernia gaisrų stebėjimo sistema, elektronine sistema veikia medienos prekybos srityje. Netrukus bus diegiama integruota miškų urėdijų veiklos apskaitos sistema.
- Kokia yra Lietuvos miškų ūkio vizija, kokie artimiausi tikslai numatyti siekiant patenkinti didėjantį medienos, biokuro poreikį ir išsaugant miškų potencialą ateities kartoms?
- Lietuvos miškų ūkio vizija yra numatyta Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012-2020 metų programoje. Miškus saugome ir gausiname įveisdami juos nenaudojamoje ir žemės ūkiui netinkamoje žemėje, optimizuodami dauginamosios medžiagos auginimą. Siekdami užtikrinti tinkamą miškų apsaugą nuo gaisrų išplitimo įdiegėme moderniausią pasaulyje antžeminę gaisrų stebėjimo sistemą. Augant šalyje atsinaujinančio kuro paklausai, integruojamės į biokuro biržą.
- Neretai kalbama, kad miškų ūkyje susiduria daug interesų. Kaip vyksta dialogas su verslo struktūromis, valstybinėmis, aplinkosaugos tarnybomis, įvairiomis visuomenės grupėmis? Ar pavyksta pasiekti protingą balansą tarp įvairių interesų?
- Visoms miškų urėdijoms FSC (Miškų valdymo tarybos) suteikti tarptautiniai miškų tvarkymo sertifikatai, reikalaujantys miškuose ūkininkauti pagal tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, derinant socialines, aplinkosaugos ir ekonomines miškų funkcijas, įrodo, kad su valstybinėmis, aplinkosaugos ir verslo struktūromis bendraujama solidžiai, aktyviai ir rpiškai. Periodiškai susirenkanti Miškų urėdų tarybos valdyba svarsto miškininkams svarbias problemas. Šios patariamosios institucijos indėlis į sektoriaus gerovę yra didžiulis.
- Jūsų atžvilgiu oponentai buvo pažėrę nemažai kritikos dėl neva neskaidrių projektų įgyvendinimo ir medienos apskaitos. Sakoma, kad Kuršių nerijoje per šių metų gaisrą stebėjimo kameros nesuveikė, nes esą buvo techniškai nesutvarkytos. Ar kaltųjų ieškojimas po tokių incidentų yra daugiau emocinė politikų reakcija, ar kryptinga interesų grupių veikla, kuri, pasitaikius progai, tiesiog suaktyvėjo?
- Deja, tenka pripažinti, kad šešis kartus pakartotas melas tampa nebe melu, nes jūs irgi klausiate apie nesuveikusias kameras. Turiu pataisyti, kad 24 urėdijose ir Kuršių nerijos nacionaliniame parke yra įdiegtos ne kameros, o sistema, galinti identifikuoti gaisrą. Aplinkos viceministro vadovaujama komisija nustatė, kad gaisro Kuršių nerijoje dieną sistema nebuvo įjungta, prie jos niekas parke nebudėjo, nors privalėjo. Todėl po šio incidento rengiamasi Kuršių nerijos miškų priežiūrą patikėti Kretingos miškų urėdijai. Pradėtas sistemos „tyrimas“ tikrai nėra emocinė politikų reakcija, o, kaip ir įvardijote, kryptinga interesų grupių veikla naudojant „triukšmo“ technologijas.
Kalbant apie kaltinimą, neva urėdijos nustatė mažesnį likvidinės medienos tūrį, tai daugelyje Europos valstybių mediena matuojama vieną kartą, tai daro nepriklausomi matuotojai vartotojo sandėlyje. Lietuvoje aplinkos ministro patvirtinta tvarka yra gerokai brangesnė, nes pagal ją medieną matuoja urėdijos ar miškotvarkos įmonė. Toks matavimas didelių paklaidų neturi, o nustačius pažeidimus pareigūnai griežtai baudžiami.
Triukšmas dėl tūrių neatitikimo, manau, susijęs su valstybinės miškų tarnybos kai kurių darbuotojų prasimanytų sau užsiėmimu pagal kažkokią neaudituotą metodiką. Beje, ji nepatvirtinta ir Aplinkos ministerijos. Iš miškų urėdijų surinktų lėšų per trejus metus „pramatuota“ už 1,6 mln. litų. Neva tikslesniems matavimams. Šitas užsiėmimas matuotojams patiko, todėl nutarė patriukšmauti, neva reikia dar kartą matuoti, kad urėdai dirbtų efektyviau. Atliko tendencingus, proginius patikrinimus, kad vaizdelis būtų sodresnis, spalvingesnis, ir pareikalavo pinigų. Nors Valstybinės miškų tarnybos darbuotojai privalėjo kontroliuoti nuo 2009 metų kasmet, kažkaip neprisiruošė. Šias lėšas, 1,6 mln. litų, būtų gerokai prasmingiau panaudoti Kuršių nerijos nacionalinio parko miškams tvarkyti.
- Buvęs aplinkos ministras paskelbė atleidžiantis jus iš pareigų. Ar išgirdote motyvus? Kaip toliau planuojate savo karjerą?
- Buvęs ministras taip ir neišsakė jokių pagrįstų argumentų, kodėl nepratęsė mano kadencijos, gražbyliaudamas tik apie rotaciją, kuri paskelbta neva ne dėl blogo darbo, nors keliems ne geriausiai vertintiems vadovams kadencijos pratęstos. Vyksta labai jau skirtingų standartų taikymas. Manau, kad ministras taip pasielgė iš populistinių paskatų, nes rotacija šalyje taikoma tik Vidaus reikalų, Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijose. Mano manymu, susidorojimo su manimi užsakovai yra tie, kurie negali pamiršti pralaimėjimo dėl nepavykusio miškų sistemos išdraskymo ir „VISUOMIO“ kūrimo.
Toliau savo karjerą planuoju svarstydamas galimybę dalyvauti konkurse generalinio miškų urėdo pareigoms. Tam mane įpareigoja miškininkų ir kitų visuomeninių organizacijų raginimai bei oponentų surengtoje apklausoje pareikštas visuomenės pasitikėjimas manimi (per 57 proc. respondentų).

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2014 07 18
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai