Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Paslaugos
Renginiai
Klausimai
miskasodis
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
A.Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius
„Natūra 2000“

Naujienos

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Naujienos

2014 m. lapkričio 10 d.

Kas nutiko Jeilio universiteto Aplinkos gerovės indeksui?

Prieš dvejus metus Jeilio universiteto paskelbtame tyrime Lietuva pagal miškų išsaugojimo vertinimą buvo reitinguota pirmąja vieta pasaulyje (kitos Baltijos šalys: Latvija – 32 vieta, Estija – 75 vieta). Šiemet vykdytame tyrime miškų išsaugojimas įvertintas tik 84 vieta (Latvija – 127 vieta, Estija – 118 vieta). Kodėl indekso rezultatai pasikeitė ne Lietuvos naudai? Šalies miškų ūkio politika per porą metų tikrai nepasikeitė kardinaliai. Atsakymo reikia ieškoti iš esmės pasikeitusioje, abejotinoje  vertinimo metodikoje.

Jeilio universiteto (JAV) mokslininkai kas dveji metai skelbia taip vadinamą Aplinkos gerovės indeksą. Šiame tyrime renkami duomenys apie visų pasaulio valstybių padėtį aplinkos (plačiąja prasme) išsaugojimo srityje. Miškų išsaugojimo kriterijus yra tik vienas iš daugelio tyrime analizuojamų rodiklių.

Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos organizuoja ir koordinuoja VĮ miškų urėdijoms priskirtų valstybinių miškų, sudarančių pusę Lietuvos miškų, veiklą. Valstybiniuose miškuose vykdoma atsakinga miškų ūkio politika. Tai patvirtina visoms VĮ miškų urėdijoms išduoti ir kas penkmetį vis pratęsiami tarptautiniu lygiu pripažįstami FSC (Forest Stewardship Council-US, JAV Miškų valdymo  tarybos), kurios reikalavimai yra griežčiausi pasaulyje. Privatūs šalies miškai yra mažai sertifikuoti, todėl plačiau komentuoti jų tvarkymo tendencijas mums būtų nekorektiška. 

Kai 2012 metais Jeilio universiteto paskelbtame tyrime Lietuva pagal miškų išsaugojimo vertinimą reitinguota pirmąja vieta, vadovautasi trimis kriterijais: medynų tūrio pokyčiais, miško kirtimais ir miškingumo pokyčiais. Šiemet vykdyto tyrimo metu buvo analizuojama, kiek kiekvienoje pasaulio valstybėje prarasta miškų plotų nuo 2000 m. iki 2012 m., naudojant iš palydovo gautus duomenis. Į duomenų analizę buvo įtraukiamos tik tos teritorijos, kuriose medžiai buvo ne žemesni kaip 5 metrai aukščio. Iš karto reikia pažymėti, kad Lietuvoje tikrai gausioje miškų ūkio statistikos rodiklių aibėje tokio aiškiai išreikšto kriterijaus nėra. Be to, Jeilio universitetas pateikia tik galutinius vertinimus ir valstybių reitingus, o tarpinių duomenų (konkrečių plotų dydžių) neviešina.

Nereikėtų dramatizuoti pasikeitusio reitingo, nes nuomonės dėl skirtingų metodikų patikimumo išsiskiria net tarp įvairių pasaulio mokslininkų. Kaip antai, Europos šalių duomenys tarp minėtųjų dviejų metodikų turi mažiausią koreliaciją. Generalinės miškų urėdijos nuomone, 2014 metais taikyta metodika turi daug trūkumų.

Visų pirma, VĮ miškų urėdijos miškų įveisimo darbus pradėjo 2001 metais. Iki 2014 metų, t.y. per 13 metų, jau įveista per 14 tūkst. ha naujų miškų, tačiau tik labai nedidelė dalis šiuose plotuose įveistų želdinių galėjo pasiekti 5 metrų aukštį, o tai reiškia, kad paprasčiausiai nepateko į analizuojamų duomenų paletę. Net jeigu šių darbų apimtys būtų buvusios net dešimt kartų didesnės, tokie plotai vis viena nebūtų buvę užfiksuoti kaip padengti mišku dėl minėto aukščio rodiklio. Miškų įveisimas ir miškingumo didinimas – vieni iš svarbiausių pastarojo dešimtmečio Lietuvos miškų ūkio prioritetų. Pasirodo, šiame tyrime jis net neatsispindi.

Antra, miškų atkūrimo plotai yra tiesiogiai susiję su kirtimų apimtimis. Palyginkime miško kirtimų apimtis 2000 ir 2012 metais. Leidinio „Lietuvos miškų ūkio statistika“ duomenimis, VĮ miškų urėdijų prižiūrimuose valstybiniuose miškuose miško kirtimų apimtys pastarąjį dešimtmetį yra stabilios. 2000 m. buvo iškirsta 3,9 mln. m3, 2012 m. – 3,8 mln. m3.

Trečia, įtakos šiame vertinime galėjo turėti ir 2010 m. rugpjūčio mėn. Lietuvoje praūžusio škvalo padariniai, kuomet buvo išguldyti ištisi miškų poligonai. Pavyzdžiui, valstybiniuose miškuose metinė tūrio biržė tokiais stichinės nelaimės metais nebuvo viršyta.  Akivaizdu, kad per porą metų šie plotai jau buvo išvalyti ir sutvarkyti.
 
Pasikeitęs reitingas pasėjo abejonių dėl oficialiosios statistikos. Turime priminti, kad Miškų instituto Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras konstatavo, kad valstybiniuose miškuose visi rodikliai yra stabilūs.
Valstybiniuose miškuose yra griežtai laikomasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos pagrindinių miško kirtimų metinės normos. Vykdydami tarpinius miško kirtimus (ugdomuosius, sanitarinius ir specialiuosius), taip pat griežtai vadovaujamės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintomis metinėmis apimtimis. Kirsti mažiau mes negalime dėl to, kad privalome tolygiai ir nepertraukiamai aprūpinti medienos perdirbimo pramonę žaliavine mediena. Kirsti daugiau taip pat negalime dėl visuomenės požiūrio, gamtosauginių vertybių ir t.t. Svarbiausia, kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp medienos prieaugio ir jos naudojimo masto. Šiandien miško kirtimų ir medienos prieaugio santykis nesiekia 50 proc.
Valstybiniuose miškuose plynų miško kirtimų plotai akivaizdžiai mažėja. Štai 1994-1998 m. laikotarpiu plyni kirtimai vidutiniškai kasmet sudarė 10,4 tūkst. ha, 1999-2003 m. – 9,8 tūkst. ha, o 2009-2013 m. – tik 9,4 tūkst. ha (beje, pastarojo laikotarpio rodiklis butų buvęs dar mažesnis, jei nebūtume turėję skaudžių 2010 m. rugpjūčio mėn. škvalo padarinių, kuomet privalėjome operatyviai sutvarkyti stichijos suniokotus miškus).

Atsižvelgiant į visuomenės nuomones ir aplinkosaugininkų interesus, valstybiniuose miškuose didinamos neplynų miško kirtimų apimtys. 2004 m. neplyni kirtimai sudarė tik 15,2 proc. nuo bendro pagrindinių miško kirtimų ploto, 2009 m. – 24,9 proc., o 2014 m. plane – 27,4 proc. Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 metų programoje numatyti dar ambicingesni tikslai – pasiekti, kad 2015 m. neplyni miško kirtimai sudarytų 30 proc., o 2020 m. – 35 proc. viso pagrindinių miško kirtimų ploto.
 
Neplynaisiais kirtimais pernai iškirsta 25,4 proc. ir tai yra ženkliai daugiau nei pagal miškotvarkos planą, kuris reikalauja neplynais kirtimais kirsti tik 19,6 proc. Taigi, Generalinės miškų urėdijos nuomone, 2014 metų tyrimo metodika turi reikšmingų trūkumų, 2012 metų metodika buvo objektyvesnė. Juk tiek miškingumo didėjimas, tiek ir medynų tūrio didėjimas tikrai turi didelės teigiamos įtakos bendrai aplinkos gerovei.
Manytume, kad Jeilio universiteto mokslininkai dar ne kartą tobulins vertinimo kriterijų metodikas, siekdami pateikti kuo objektyvesnę informaciją apie vykstančius globalius reiškinius pasaulyje.

Plynų kirtimų valstybiniuose miškuose plotas (ha) pagal metus

Metai

Plotas, ha

1994 m.

10002

1995 m.

10289

1996 m.

11434

1997 m.

10522

1998 m.

9693

1999 m.

9785

1994-1999 m vidurkis

10287

2000 m.

9579

2001 m.

9801

2002 m.

10013

2003 m.

9848

2004 m.

9787

2005 m.

8846

2006 m.

9263

2007 m.

9414

2008 m.

9047

2009 m.

9328

2010 m.

9734

2011 m.

9723

2012 m.

9102

2013 m.

9020

2000-2013 m. vidurkis

9464

viso vidurkis

9711

Generalinės miškų urėdijos informacija

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2014 11 10
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
Valstybinių miškų vertė

ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai