Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Paslaugos
Renginiai
Konkursai į valstybės tarnybą
Konkursai į VĮ miškų urėdijų vadovų pareigas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Naujienos

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Naujienos

2014 m. lapkričio 10 d.

AštuntajameLMPF suvažiavime



„Mūsų girios“, Vaclovas Trepėnaitis, 2014/10

Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (LMPF) vienija 38 profesines sąjungas (nariais yra Lietuvos baldų ir medžio apdirbimo įmonių darbuotojų, akcinių bendrovių ,,Grigiškės“, ,,Šilutės baldai“, ,,Klaipėdos kartonas“, Valstybinio miškotvarkos instituto ir 32 miškų urėdijų profesinės sąjungos).
Tradiciškai kas ketveri metai organizuojami LMPF vienijamų profsąjungų suvažiavimai. Šiemet spalio 16-17 d., kaip ir 2010 m. rugsėjį, LMPF aštuntasis suvažiavimas surengtas Molėtų rajone, Giraičių kaime įsikūrusiame seminarų ir konferencijų centre ,,Dubingiai“. Iš išrinktų 67 delegatų suvažiavime dalyvavo 62. Suvažiavimo darbui vadovavo Trakų miškų urėdijos profesinės sąjungos komiteto pirmininkas Juozas Ūsas ir AB ,,Šilutės baldai“ profesinės sąjungos komiteto pirmininkė Irena Šiaudvytienė.
Pasidalinti veiklos patirtimi ir siekiais atvyko Skandinavijos šalių profesinių sąjungų atstovai – Ole Kristian Paulsen (Norvegija, Industri Energi), Kenneth Joansson (Švedijos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinė sąjunga), Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas bei LR Seimo narys Kazys Grybauskas, Generalinės miškų urėdijos vyr. patarėjas Andrius Vancevičius.
Nepaisant pasitaikiusio lietingo oro, popietę svečiams surengta pažintinė išvyka į Aukštaitijos nacionalinį parką, Vašniūnų girininkijoje pabendrauta su Ignalinos miškų urėdijos administracija, atsakyta į abiem pusėms rūpimus klausimus.

Ataskaitiniame pranešime LMPF pirmininkas Petras Algirdas Rauka, nuo 1979 m. vadovaujantis šiai šakinei profesinei sąjungai, pažymėjo, jog per prabėgusius 4-erius metus nuo 7-ojo suvažiavimo profsąjungiečiams teko išgyventi nemažai gyvenimo pokyčių, rinkos ekonomikos padiktuotų iššūkių: bendra ūkio krizė, apie 30 proc. sumažėjęs darbuotojų atlyginimas, neužtikrintos socialinės garantijos, didėjanti bedarbystė, emigracija ženkliai praretino profsąjungos narių gretas. Nors ekonominė krizė baigėsi, jos pasekmės tebejaučiamos. Per sunkmetį LMPF neteko apie 600 narių (dabar vienija per 1650 darbuotojų). Nagrinėtos galimybės LMPF jungtis su chemijos pramonės, statybos, energetikos darbuotojų profesinėmis sąjungomis.
Tačiau profsąjungų atsinaujinimui, veiklos plėtrai nepakanka pasirašyti kolektyvinę sutartį. Profsąjungos bus patrauklios, skaitlingesnės, kai įmonės darbuotojas, tapęs jų nariu, pasijus darbe saugesnis, oresnis, kaip už sienos. Ar taip yra kasdieniniame gyvenime, kai įmonėse neretai darbo pamaina trunka po 12-13 val., dirbama slenkančiu grafiku ir naktimis, poilsiui skirtomis dienomis, bet vengiama mokėti padidintą atlygį už viršvalandžius ir laikomasi principo: nepatinka toks darbas – būk bedarbiu, ateis kitas, nuolankesnis....Todėl darbo ginčų komisijose nagrinėjami ginčai su darbdaviais ne tik dėl darbo apmokėjimo, bet ir dėl nuobaudų skyrimo ar neteisėto darbuotojų atleidimo.

Profsąjungų veiklos stimulas – turimos lėšos. Lietuvos profsąjungiečiai nuo seno kas mėnesį moka 1 proc. įmoką nuo atlyginimo, kai, pavyzdžiui, norvegų profsąjungos iš narių renka po 1,5 proc., švedų – iki 1,7-1,8 proc. įmokas. Žinoma, jų ir kitoks atlyginimo dydis. LMPF per 70 proc. surinktų nario mokesčio lėšų disponuoja įmonių profsąjungos (dauguma jų išleidžia įvairioms narių rėmimo šalpoms) ir apie 30 proc. narystės lėšų pervedama į federacijos biudžetą. Federacijoje įsteigtas narių rėmimo ,,Solidarumo“ fondas. Deja, jis gana kuklus (rekomenduota kasmet įmokėti po 1 litą nuo kiekvieno nario, bet ir šias lėšas ne visos miškų urėdijų profsąjungos sumoka).
Išklausytos svečių iš Skandinavijos šalių kalbos. Švedijos įmonėse praktikuojama 8 val. su 0,5 val. pietų pertrauka darbo dienos trukmė. Darbuotojams suteikiamos kasmetinės 25 darbo dienų atostogos, iš kurių privalomos 3 savaitės paeiliui. Darbo teisės pažeidimai sprendžiami teismuose. Priimant įmonėse į darbą naują darbuotoją ar atleidžiant buvusį, sprendimui priėmti darbdavys kviečia ir profsąjungos atstovus. Todėl skandinavų profsąjungos įtakingos ir skaitlingos – vienija iki 70-90 proc. įmonėse dirbančių darbuotojų. Svečių iš Skandinavijos šalių manymu, esant ES šalyse darbo rinkai be sienų, visur turėtų būti taikomi panašūs darbo įstatymai, jų laikomasi, kuriamos oraus darbo sąlygos. To garantu yra veiksmingos profsąjungos.
Lietuvoje profsąjungos vienija vos apie 10 proc. valstybiniame sektoriuje dirbančių žmonių. A. Raukos teigimu, per ataskaitinį laikotarpį LMPF vadovybei teko įmonėse ginti tris profsąjungų komitetų vadovus nuo nuobaudų ir atleidimo iš darbo. Tik Raseinių miškų urėdijoje pasiektas darbuotojų 100 proc. dalyvavimas profsąjungų veikloje, apie 70-80 proc. darbuotojų yra profsąjungos nariai Mažeikių, Tauragės, Trakų, Ukmergės miškų urėdijose. Kitur džiaugiamasi, kad neišsivaikšto... Net dešimtyje miškų urėdijų visai nėra profesinių sąjungų.
Kai kuriose įmonėse atsirado nauja profsąjungų veiklos kryptis – jų kolektyvai, nebūdami profsąjungos nariais, savo interesų atstovavimą patikėjo LMPF. Pasirašius kolektyvines sutartis, taip pasielgta Alytaus ir Šiaulių miškų urėdijose. Toks atstovavimas dar yra neįprastas, pasitaiko atvejų, kai eiliniai darbuotojai privengia rūpimais klausimais tiesiogiai kreiptis į Vilniuje esančią LMPF vadovybę, nes įmonės darbdavio gali būti ne taip suprasti ir įvertinti...
Nemažu profsąjungos narių rezervu galėtų būti privačiame sektoriuje (miškų ūkio, medžio apdirbimo, medienos ruošos, logistikos ir kt.) dirbantys žmonės: jie ypač priklauso nuo darbdavio valios. Bet čia dar profsąjungų „nearti dirvonai“...

LMPF veiklą dalykine ir finansine prasme pagyvino 2013-2014 m. vykdytas norvegų „Innovation Norway“ fondo ir norvegų profsąjungų finansuojamas projektas „Deswood 2012/104627“, kurio eigą ir naudą suvažiavimo delegatams ir svečiams išsamiai pristatė federacijos pirmininko pavaduotoja Inga Ruginienė. Šiemet pasirašytas susitarimas su Šiaurės šalių profsąjungų federacija nuo 2015 m. vykdyti bendrą BOA projektą, siekiant į profsąjungas pritraukti naujus narius.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas sveikinimo kalboje pasidžiaugė, kad iš LMPF vadovybės visuomet sulaukiama pasiūlymų, produktyvių diskusijų svarstomais klausimais. Bet profsąjungų veiklą silpnina susiskaldymas į mažas organizacijas. Jis kvietė plėsti narių gretas, geranoriškai susivienyti į bendrą stiprų profsąjungų centrą. Ypač svarbu sutelktai visiems dirbti, kai Seime vyksta Darbo kodekso, kitų teisės aktų pataisų svarstymas. Ką nors praleidus, juose daryti naujas pataisas prireiks daugelio metų įdirbio. Už ilgametį, produktyvų darbą profsąjungose A. Černiauskas įteikė padėką federacijos vadovui A. Raukai.
LR Seimo narys miškininkas Kazys Grybauskas taip pat paragino LMPF narius aktyviai dalyvauti diskutuojant Seime dėl Darbo kodekso pataisų. Jis pažymėjo, kad profsąjungoms reikės dar nemažai padirbėti, keičiant šalyje požiūrį į žmogų – darbo jėgą ir jo santykį su darbdaviu, kad kiekvienas darbas būtų orus, tinkamai apmokamas. Už svarų indėlį dirbant LMPF šia linkme jis perdavė LR Seimo pirmininkės pavaduotojo Algirdo Syso padėkas federacijos vadovui Algirdui Raukai ir Raseinių miškų urėdijos inžinieriui, ilgamečiam profsąjungos komiteto pirmininkui Algirdui Masaičiui.
Daug vilčių dedama į pernai LMPF pasirašytą pirmą Šakinę kolektyvinę sutartį su Generaline miškų urėdija, po kurios pasirašymo rekomenduota peržiūrėti kolektyvines sutartis ir miškų urėdijose. Susidariusias prielaidas pasirašyti tokį susitarimą, kas jame įsipareigota padaryti ir kas dar liko derybų objektu, sveikinimo kalboje apžvelgė Generalinės miškų urėdijos vyriausiasis patarėjas Andrius Vancevičius, esantis ir 21-os miškų urėdijos valdybos pirmininkas. Jis pasidžiaugė, kad LMPF vadovybė, kaip socialinis partneris, palaikė Generalinės miškų urėdijos poziciją priešinantis ,,Visuomio“ projekto diegimui, ginantis nuo kitų siūlymų reformuoti valstybinio miškų sektoriaus valdymą. Bet reikalavimas pakelti į prieškrizinį lygį darbuotojų atlyginimus, kai miškų urėdijos turi į valstybės biudžetą atiduoti 42 proc. gautų lėšų, yra nerealus. Juolab, kai miškų urėdijose dirbančių darbuotojų vidutinis mėnesinis atlyginimas dabar yra per 3000 litų (gerokai didesnis už vidutinį šalies mastu). Anot A. Raukos, nuo 2015 m. pradžios perėjus įmonėse prie atsiskaitymo eurais, profsąjungoms teks perrašyti kolektyvines sutartis. .


Suvažiavime patvirtinta nauja LMPF veiklos programa 2015-2020 m., Įstatai, kiti dokumentai. Atnaujinta LMPF vadovybė. Federacijos vadovu 35 metus buvusiam A. Raukai atsisakius šių pareigų, iš dviejų kandidatų (trakiškio miškininko Juozo Ūso ir Ingos Ruginienės) federacijos pirmininke su ilgamete perspektyva išrinkta Inga Ruginienė, nuo 2012 m. dirbusi LMPF pirmininko pavaduotoja. Kad geriau suprastų atstovaujančių miškininkų darbus ir lūkesčius, naujoji vadovė neakivaizdžiai studijuoja miškininkystę KMAI kolegijoje.
Surengtoje smagioje vakaronėje, kurioje koncertavo miškininkų ansamblis ,,Nalšia“, aptarta suvažiavimo eiga, išklausyti svečių iš Skandinavijos palinkėjimai. Keliolika įmonių profsąjungos komitetų pirmininkų bei kitų aktyvistų už ilgametį, kryptingą darbą paskatinti federacijos pirmininko padėkos raštais, o buvusiam LMPF pirmininkui A. Raukai įteikta kolektyvo simbolinė dovana – dviratis, kita atributika, kad išėjus į užtarnautą poilsį būtų ką saugiai vairuoti.
Kitą LMPF suvažiavimą nuspręsta surengti po 5-erių metų.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2014 11 10
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai