Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Paslaugos
Renginiai
Klausimai
miskasodis
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius
„Natūra 2000“

Naujienos

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Naujienos

2014 m. lapkričio 12 d.

Saugos lietuviško miško genofondą


„Lietuvos žinios“, Kazys KAZAKEVIČIUS, 2014-11-12

Šiandien Vyriausybė ketina Lietuvoje įsteigti 112 valstybinių genetinių draustinių, kuriuose bus saugomos didžiausią genetinę vertę turinčių medžių populiacijos natūraliose jų augavietėse. Tokie draustiniai atsiras urėdijų valdomuose valstybinių miškų masyvuose.
Genetiniuose draustiniuose bus saugomi visų lietuviškų rūšių ir porūšių medžiai: eglės, pušys, uosiai, ąžuolai, skroblai bei kiti. Taip pat renkami jų kankorėžiai, gilės, sėklos, sodinami ir auginami medžių sodinukai. Steigti tokius draustinius Vyriausybei pasiūlė Aplinkos ministerija. Jų atsiras visuose Lietuvos regionuose, o bendras genetinių draustinių plotas sieks 1582 hektarus. Didžiausias genetinis draustinis - Meškapievio miško pušies (150 hektarų) Prienų rajone, mažiausiais - Mikytų miško beržo (1,2 hektaro) Tauragės rajone.

Išskirtiniai medžiai

Kaip LŽ pasakojo Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Zita Bitvinskaitė, valstybinių miško genetinių draustinių steigimas - prieš beveik porą dešimtmečių pradėto darbo tąsa. Mat pirmieji draustiniai tuomečio miškų ūkio ministro įsakymu buvo patvirtinti dar 1994 metais. Deja, draustiniais jie vadinosi tik popieriuje, nes iš tikrųjų neturėjo draustinių statuso, kurį suteikti gali tik Vyriausybė. Kad draustiniai iš tiesų taptų saugomomis teritorijomis, reikėjo parengti specialiuosius planus. Tam pinigų gauta tik 2012 metais. „Steigiamuose draustiniuose auga unikalūs vietinių rūšių medžiai, pasižymintys geromis genetinėmis savybėmis - aukščiu, storiu, šakotumu, atsparumu ligoms ir kenkėjams. Juos yra atrinkusi Valstybinė miškų tarnyba. Šiuose draustiniuose saugoma genetinė medžiaga bus panaudojama kitiems miškams atkurti - imami skiepai, auginamos sėklinės plantacijos, renkamos sėklos“, - kalbėjo Z. Bitvinskaitė. Anot jos, genetiniai draustiniai netaps teritorijomis, kurios bus visiškai uždaros ir kuriose bus uždrausta įvairi veikla. Pagrindinis jų tikslas - išsaugoti ne pačius medžius, o jų genofondą. Todėl šiose teritorijose bus galima ir lankytis, ir užsiimt ūkine veikla. Atėjus laikui, senieji medžiai bus kertami ir vietoj jų sodinami nauji iš reprodukcinės medžiagos.

Pinigų nereikės

Prienų rajone daugiau kaip 10 hektarų miško valdantis kaunietis Juozas K. LŽ teigė apie užmojus netoli jo privataus miško steigti draustinį išgirdęs dar vasarą. Vyras bandė išsiaiškinti, ar draustinis neįsiterps į jo privačią valdą. Tačiau iš miškininkų aiškaus atsakymo esą taip ir neišgirdo. „Jei draustiniai apimtų ir privačius miškus, valstybė juos iš mūsų turėtų išpirkti, kitaip savo mišku negalėtume disponuoti“, - svarstė kaunietis. Tačiau Z. Bitvinskaitė tikino, kad privačių miškų savininkų nuogąstavimai yra nepagrįsti. Pasak jos, visi miško genetiniai draustiniai steigiami valstybinės reikšmės plotuose. Juos prižiūrės valstybinės įmonės - miškų urėdijos. Todėl net šių teritorijų administravimas nekainuos. „Niekas jokių etatų tokiems draustiniams valdyti neketina kurti, nes to nereikia. Miškų urėdijos tas teritorijas tvarkys taip, kaip ir tvarko. Girininkui tikrai nesunku prižiūrėti ir saugoti tas kelias dešimtis hektarų“, - tvirtino Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė.

Galėjo suskubti ir anksčiau

Iki šiol daugelis su gamtos išteklių apsauga susijusių Lietuvos įstatymų nepripažino genetinės įvairovės išsaugojimo svarbos. Genetiniai ištekliai nepatekdavo į Valstybės saugomų teritorijų sąrašą, o gamtiniai rezervatai, botaniniai draustiniai, gamtinių išteklių sklypai buvo daugiau skirti ekosistemoms, nykstančioms rūšims ar jų biotopams, o ne genetinei įvairovei išsaugoti. „Priimti sprendimus Vyriausybės lygmeniu reikėjo jau anksčiau. Bet geriau vėliau negu niekada“, - LŽ teigė ilgametis miškininkas, miško genetikas ir selekcininkas Julius Danusevičius. Pasak jo, tik taip yra įmanoma užtikrinti, kad valstybiniai genetinių išteklių draustiniai išliktų, atliktų savo funkciją ir niekam nekiltų ranka juos nurašyti bei iškirsti, paverčiant labai gera ir brangia mediena. „Trejus metus su kitais specialistais apžiūrinėjau gražiausius ir brandžiausius Lietuvos miškus. Buvo atrinktos tam tikros teritorijos, kurios galėtų tapti draustiniais. Tačiau jau tuomet susidūriau su kai kurių miškininkų pozicija, kad jiems svarbiau yra ūkinė veikla ir pelnas, o ne išsaugoti miško genofondą“, - tvirtino J. Danusevičius. Jis prisiminė vieną atvejį, kai tik nupirkus butelį degtinės ir ja pavaišinus miškininkus pavyko pasiekti, kad šie pritartų nusižiūrėtos miško teritorijos statuso pakeitimui ir jos saugojimui. Tas miško sklypas jau buvo parengtas kirsti, net jo ribos sužymėtos. „Šiandien iš tų saugotinos teritorijos medžių yra renkamos sėklos, imami ūgliai, sodinami sodinukai ir platinami visoje Lietuvoje. Neturi būti taip, kad pirmiausia viską sunaikiname, o paskui rankomis skėsčiojame ir aimanuojame, kad jau nėra ką atkurti. Turime rūpintis ne tik kultūros, architektūros, bet ir gamtos paveldu“, - pažymėjo miško genetikas.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2014 11 12
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
Valstybinių miškų vertė

ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai