Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Pažinkime išskirtinius medžius

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Informacija Pažinkime išskirtinius medžius

2011 m. vasario 17 d.

Stelmužės ąžuolas

Valstybės saugomas gamtos paminklas

Auga Zarasų rajone, Stelmužėje, Zarasų miškų urėdijos teritorijoje.

Tikrojo Stelmužės ąžuolo amžiaus iki šiol niekas tiksliai nenustatė. Ir nustatyti jau žmonės bejėgiai – perdaug gili ir plati drevė. Vieni jam priskaičiuoja 1500 metų, o kiti linkę manyti, kad ši garsenybė pradėjusi augti dar prieš mūsų erą. Biologas B. Aleksejevas leidinyje „Augalijos milžinai ir nykštukai“ rašo, jog „seniausias Europos ąžuolas, matyt, yra Lietuvoje augantis Stelmužės senolis, kurio amžius siekia 2000 metų“. Pačiais seniausiais atsiminimais Stelmužės ąžuolas dar galėtų pasidalyti nebent su bendraamžiu prancūziškuoju ąžuolu.
Padavimai pasakoja, kad šalia Lietuvos senolio buvęs stabmeldžių aukuras. Ties šiurkščia, stora žieve apaugusiu ąžuolo liemeniu, kuris apglėbus turi apie 13 metrų, ilsėjosi lankais ir ragotinėmis ginkluoti senovės lietuviai, nukreipę žvilgsnius į Padauguvio kraštą, matė jis ir plunksnuotus švedų husarų šalmus, kartu su stelmužiečiais pergyveno sunkųjį baudžiavos laiką. Šykščios žinios iš amžių glūdumos byloja, jog kadaise po ąžuolo šakomis žyniai aukodavo dievaičiui Perkūnui barzdotus ožius, rugių pėdus, midaus ąsočius, melsdamiesi laukams derliaus, sėkmės medžioklėse.
Kaip teigiama šviesios atminties prof. Česlovo Kudabos knygoje „Kalvotoji Aukštaitija“, Stelmužės ąžuolas yra pirmasis mūsų šalies gyvosios gamtos paminklas. Spėjama, kad medis augo ne girioje, nes drūtas gumbuotas ir kresnas liemuo, plačiašakė ąžuolo laja rodo jį erdviai augusį ne tankmėje. Nors ąžuolas atrodo didingai ir kiekvieną pavasarį pasipuošia žaluma, jis dalies savo šakų jau nebeturi – vienos nudžiuvo, kitas išlaužė vėtros. Vargu ar tūkstantmetis būtų išlikęs gyvas iki šių dienų, jeigu ne rūpestinga medžio priežiūra, jo „gydymas“, tvarkymas 1916 ir 1936 m. Pirmą kartą miškininkai rimčiau ąžuolu susirūpino 1955 m. Paminklų konservavimo instituto specialistai Stelmužės ąžuolą iš esmės ėmėsi „gydyti“ 1979 m. Tvarkytas jis ir vėlesniais metais. Specialistų nuomone, taip prižiūrimas, tvarkomas medis dar žaliuos ir džiugins mus ne vieną dešimtmetį.
Ir dabar iškėlęs savo šakas į dvidešimt trijų metrų aukštį, tvirtai apkabinęs Stelmužės žemę, šis šalies galiūnas dairosi į tolumoje spindinčius ežerus, savo pavėsyje atgaivindamas kiekvieną, atvykusį į senąjį kaimą ieškoti ne tik Zarasų krašto, bet visos Lietuvos istorijos pradžios.

http://www.zarasai.lt/tic/index.php?kas=50&ids=24&idm=0

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2011 02 17
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai