Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Renginiai

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Renginiai

2011 m. spalio 5 d.

Seime vyks J.Danausko ir prof. R.Ozolinčiaus fotografijų albumo „Miškuose prie Baltijos“ pristatymas

Fotografijų albumas „Miškuose prie Baltijos“ yra skirtas 2011 m. – Tarptautiniams miškų metams. Tai pirmas toks tarptautinis projektas, apimantis viso Baltijos jūros regiono valstybių - Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos ir Lenkijos miškus.

Į šio unikalaus fotografijų albumo pristatymą šių metų spalio 5 d. 15 val. Seimo Europos informacijos biure kviečia Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kartu su Seimo Aplinkos apsaugos komitetu.

Nepriklausomybės atkūrimo pradžioje susikibę rankomis apglėbėme mūsų jūrą – Baltiją, dabar Jonas Danauskas – spalvotais vaizdais, o prof. Remigijus Ozolinčius – profesionaliu bei subtiliu žodžiu padarė tą patį – dar kartą apglėbė Baltiją. Vartydami fotografijų albumą ir mes bent mintyse apglėbkime mūsų jūrą, pasigrožėkime spalvingais pajūrio gamtovaizdžiais, įsiklausykime į miškų ošimą, pajuskime vėjo šuorų nešamus miškų, smėlynų, uolų ir vandenų kvapus, ir drauge su visomis prie jūros gyvenančiomis tautomis puoselėkime mūsų didžiausią turtą – gintarinę Baltiją.

Dr. Bronius Šablevičius:
„Baltijos pajūrio miškai! Atrodo, niekas iki šiol nemėgino knygoje apžvelgti miškų, išsidriekusių aplink Baltiją – bet tokia mintis kilo fotomenininkui Jonui Danauskui. 2008-2011 metais jis su idėją palaikančiais bendraminčiais keliavo, žvalgėsi ir fotografavo miškus – nuo augalų žiedų slėpininguose žmonių nelankomuose užkampiuose iki didingų aplinkinių panoramų.

Apkeliavę aplink Baltijos jūrą matome, kad Lietuvos miškai yra pačiame „centre“ tarp šiaurės ir pietų miškų. Jie lyg atskaitos taškas, pagrindas, ant kurio stovėdami perprantame savuosius miškus ir kitų šalių miškų gamtą, jos visumą ir ypatybes. Kiekvienos Baltijos šalies miškai turi nepasikartojančių, vis naujai atrandamų savitumų.

Knygoje apie miškus gyvai ir įdomiai pasakoja plačiai žinomas miškininkystės specialistas, daugelio miškininkystės knygų ir mokslinių studijų autorius profesorius Remigijus Ozolinčius. Jis yra keliavęs ne tik Europos, bet ir kitų žemynų miškais, tad jo perteikiamos žinios, faktai ir įspūdžiai patikimi ir sulaikantys dėmesį.

Šio albumo puslapiai – tarsi netiesioginė kelionė Baltijos šalių miškais. Aukštos kokybės ir meninės vertės nuotraukos perteikia ne vien spalvas, bet ir miškų didingumo nuotaiką ir pojūtį, mažųjų gamtos turtų grožį. Daug ko tikriausiai nepastebėtume, skubėdami ir lėkdami pajūrio miškais. Vartydami puslapius įsivaizduokime, kad stovime priešais atsivėrusį vaizdą, lyg patys dalyvautume gyvame žygyje...“

Prof. Remigijus Ozolinčius:
„Nežinau kodėl (gal prisimenu geografijos mokytojos pasakojimus), bet Baltijos jūra man primena atsiklaupusią ir sudėjusią rankas maldai moterį...

Baltijos jūrą supa miškai. Jie skiriasi nuo likusios Europos dalies miškų tiek pagal medynus sudarančių rūšių sudėtį, tiek pagal augaliją bei gyvūniją. Tokius skirtumus lėmė kelios priežastys. Pirma priežastis – ledynai. Iš Europos šiaurinės dalies, kur dabar auga Baltijos miškai, ledynai pasitraukė maždaug prieš 10-12 tūks. metų. Tai reiškia, kad miškai prie Baltijos pagal kilmę yra jaunesni (Pietų Europos miškai egzistuoja daugiau nei 15 tūkst. metų) ir todėl turi mažiau augalų rūšių. Antra priežastis – žmogus, jo ūkinė veikla. Jeigu pirmosios žmonių gyvenvietės Pietryčių Europoje atsirado maždaug prieš 8 tūkst. metų, tai Fenoskandijoje – tik prieš 1,5 tūkst. metų. Todėl šiauriniai Baltijos regionai pasižymi didesniu miškingumu ir stambesniais miškų masyvais.

Šalys prie Baltijos garsios savo miškais ir kitu aspektu. Apie 20 UNESCO Pasaulio gamtos paveldo objektų yra Europoje, iš jų du – Baltijos valstybių miškuose. Tai nepaliesti Komijos miškai Rusijoje bei Belovežo giria Lenkijoje. Bet apie tai ir apie specifinius atskirų šalių miškų ypatumus rasite knygos skyriuose...“

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2011 10 05
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai