Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Renginiai

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Renginiai

2011 m. gruodžio 8 d.

Priešgaisrinė miškų apsauga: modernios technologijos ir gerosios patirties sklaida

Dr. Liana Sadauskienė

LAMMC Miškų institutas

Vykdant Tarpregioninio bendradarbiavimo programos INTERREG IVC projektą „Europos miškų gaisrų stebėsena panaudojant informacines sistemas“ (European Forest Fire Monitoring using Information Systems, EFFMIS) (Nr. 1000C3) Kaune rugsėjo 28-30 d. vyko projekto partnerių susitikimas bei konferencija, kurią organizavo LAMMC Miškų institutas.

Konferencijoje dalyvavo 42 dalyviai iš 9 šalių
EVELINOS KUTKAITYTĖS nuotrauka

Šis renginys buvo ketvirtasis organizuotas vykdant projektą, jo tikslas, kaip ir ankstesnių (vykusių Graikijoje, Bulgarijoje ir Ispanijoje), – pristatyti gerąją praktiką vykdant miško gaisrų stebėjimą, gesinimą bei priešgaisrinę apsaugą. Daugiausia dėmesio buvo skirta mūsų šalies patirčiai.
Pranešimą apie teisinius aspektus vykdant priešgaisrinę miškų apsaugą ir gaisrų gesinimą skaitė Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vyriausiasis specialistas Z. Glazko. Jis pabrėžė, kad vadovaujantis Miškų įstatymo reikalavimais (18 str.), Lietuvoje sukurta vieninga priešgaisrinė miškų apsaugos sistema, apimanti stebėjimo, profilaktinės ir priešgaisrinės apsaugos priemones. Sistema veikia valstybiniuose ir privačiuose miškuose, ją rengia bei jos įgyvendinimą organizuoja Generalinė miškų urėdija, miškų urėdijos bei valstybinių parkų direkcijos kartu su savivaldybėmis. Miško valdytojai ir savininkai savo lėšomis įgyvendina profilaktines priešgaisrines priemones (įrengia priešgaisrines juostas ir laužavietes, valo užšlemštą mišką ir kita). Detaliau priešgaisrinės miško apsaugos organizavimas bei reikalavimai pateikti Valstybinėje miškų priešgaisrinės apsaugos programoje bei Priešgaisrinės miško apsaugos taisyklėse.
Generalinės miškų urėdijos Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas R. Peleckas papasakojo apie GMU veiklą priešgaisrinės miškų apsaugos srityje, kad GMU rengia ir organizuoja vieningą priešgaisrinę miškų apsaugos sistemą, dalyvauja rengiant teisės aktus, koordinuoja priešgaisrinę apsaugą miškų urėdijose, organizuoja miškų gaisringumo prognozių sudarymą, informuoja miškų valdytojus bei visuomenę apie gaisrų kilimo riziką, rengia seminarus, mokymus ir pan. Pranešėjas įformavo konferencijos dalyvius, kad kasmet Lietuvoje kyla apie 600-800 gaisrų, kurių metu išdega apie 300 ha miškų. 2001-2010 m. vidutinis gaisrų plotas svyravo nuo 0,2 iki 0,8 ha. Priešgaisrinei miškų apsaugai urėdijos kasmet išleidžia nuo 3 iki 5 mln. Lt, neskaitant investicijų. Iki 2010 m. Lietuvoje žmonės gaisrus stebėdavo tik iš priešgaisrinių bokštų. Miškų urėdijose dabar yra 112 priešgaisrinio stebėjimo bokštų. 2010 m. šešiose urėdijose ir Kuršių Nerijos NP buvo įdiegtos automatizuotos gaisrų stebėjimo sistemos „Firewatch“ ir dar bus įdiegtos 24 urėdijose.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyresnysis meteorologas D. Valiukas supažindino su miško gaisrų prognozavimui naudojamais rodikliais, jų skaičiavimo principais. Šiuo metu miškų gaisringumui prognozuoti naudojami trys rodikliai: oro temperatūra 15 val., rasos taško temperatūra 15 val. ir rasos taško deficitas. Gaisringumo rodikliai sumuojami pradedant pirma diena be kritulių bei koreguojami atsižvelgiant į kritulių kiekį. Priklausomai nuo kritulių kiekio, rodiklis arba skaičiuojamas iš naujo (kai iškrenta >10 mm kritulių per parą), arba atitinkamai sumažinamas. Miškų gaisringumo rodiklis skaičiuojamas kasdien šiltuoju periodu ir skelbiamas Lietuvos hidrometerologijos tarnybos svetainėje (www.meteo.lt). Kaip žinoma, gaisrų rizika priklauso nuo miškų gamtinio degumo bei vėjo stiprumo, todėl gaisringumo rodiklio skaičiavimo metodika galėtų būti patobulinta įtraukiant šiuos rodiklius.
Kita konferencijos dalis buvo skirta užsienio svečių pranešimams, jų patirties pristatymui. Pranešimus skaitė Latvijos Miškų tarnybos Miškų ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėja L. Suveizda, Lenkijos Miškų instituto Priešgaisrinės miško apsaugos skyriaus mokslininkas dr. J. Piwnicki, Romos „La Sapienza“ universiteto prof. G. Laneve, Ispanijos Kastilijos ir Leono regiono Sorijos aplinkos apsaugos tarnybos direktorius J. A. Lucas.
Latvijoje miško gaisrų stebėjimą ir gesinimą atlieka Latvijos valstybinė miškų tarnyba. Pastarąjį dešimtmetį Latvijoje per metus kildavo nuo 200 iki 2000 gaisrų, kurių metu išdegė nuo 130 iki 3,8 tūkst. ha miškų. Vidutinis gaisrų plotas svyruoja nuo 0,3 iki 2 ha. Gaisrų priežastys daugelyje šalių yra panašios. Latvijoje pagrindinė gaisrų priežastis yra neatsargus poilsiautojų ir kitų miško lankytojų elgesys (57 proc.), gana didelę dalį (24 proc.) sudaro padegimai. Kitos priežastys – geležinkeliai, elektros linijos, žemės ūkio veikla, miškų ūkio darbai, žaibai. Daugiausia gaisrų kyla netoli didžiųjų miestų. Priešgaisrinės priemonės panašios kaip ir Lietuvoje: miško masyvų skaidymas į kvartalus, kvartalinių mineralizavimas, priešgaisrinių juostų įrengimas. Miško gaisrus žmonės stebi iš bokštų, kurių iš viso yra 179. Miškų tarnyba turi gaisrų gesinimo techniką (gaisriniai automobiliai, siurbliai ir kt.). Esant reikalui, bendradarbiauja su Latvijos priešgaisrine gelbėjimo tarnyba bei karinėmis pajėgomis. Taigi, galima teigti, kad situacija Latvijoje yra labai panaši kaip ir Lietuvoje.
Lenkijoje 2001-2010 m. gaisrų skaičius siekė nuo 4,5 tūkst. iki 17 tūkst., kurių metu išdegė nuo 3,0 iki 28,5 tūkst. ha miškų. Vidutinis gaisrų plotas svyruoja nuo 0,3 iki 1,6 ha. Lenkijoje miško teritorijos suskirstytos pagal gaisrų riziką, įvertinant keturias rodiklių grupes: gaisrų tikimybę (skaičiuojama pagal gaisrų skaičių, tenkantį 10 km2), medyno rodiklius, klimatinius bei antropogeninius (gyventojų tankumas) veiksnius. Kiekvienas rodiklis apskaičiuojamas pagal tam tikrą formulę. Visi rodikliai susumuojami ir pagal tai miškai skirstomi į didelės, vidutinės ir mažos gaisrų rizikos zonas. Kaip ir Lietuvoje, šiltuoju periodu yra prognozuojamas miško gaisrų kilimo rizikos laipsnis, tačiau naudojami kiti rodikliai: paklotės drėgnumas, santykinis oro drėgnumas ir per parą iškritusių kritulių kiekis. Nuo šio rodiklio priklauso priešgaisrinių komandų parengties lygis ir organizacinės priemonės. Miško gaisrų stebėjimas Lenkijoje vykdomas trimis būdais: antžeminiu (bokštuose), patruliuojant žemėje ir ore. Stebėjimo sistemą sudaro 646 priešgaisriniai bokštai, iš jų 193-uose sumontuotos TV kameros, ir 9 malūnsparniai. Gaisrams gesinti, be mums įprastų priemonių, naudojami ir malūnsparniai. 2010 m. priešgaisrinei miškų apsaugai valstybinius miškus valdanti įmonė išleido 16 mln. EUR (55 mln.Lt).
Italijos miškų priešgaisrinę sistemą apibūdinti labai sunku. Už priešgaisrinę apsaugą (ir miškų) atsakingi regionai. Pagal susitarimą Valstybinė miškų tarnyba vykdo prevencines priemones, pasiruošimą, koordinavimą bei išdegusių plotų apskaitą. Miškus gesina Nacionalinė priešgaisrinė tarnyba. Pasak G. Laneve, dėl labai skirtingų sąlygų regionuose taikomos skirtingos priemonės. Kai kuriuose regionuose gaisrų stebėjimui naudojamos automatizuotos vaizdo bei terminės kameros, kitur – stebėjimas iš bokštų. Kaip svarbi priemonė nurodomas specialus trumpasis telefono numeris, kuriuo piliečiai gali pranešti apie kilusį gaisrą. Italai gaisrų stebėjimui taip pat naudoja geostacionarius palydovus. Nepaisant turimos modernios gaisrų stebėjimo įrangos, gaisrų statistika šioje šalyje gerokai skiriasi nuo Lietuvos, Latvijos ar Lenkijos. Vien Lazio regione, kuris yra daugiau nei 3 kartus mažesnis už Lietuvą, kasmet išdega nuo 0,6 iki 13 tūkst. ha miškų. Vidutinis gaisrų plotas siekia daugiau nei 10 ha. Reikia nepamiršti, kad gaisrų plitimui, kaip ir jų gesinimui, didelės įtakos turi gamtinės sąlygos.
Su Ispanijos miškų priešgaisrine sistema projekto dalyviai galėjo susipažinti ne tik šios konferencijos metu, bet ir birželį vykusiame susitikime šioje šalyje. Todėl šiek tiek informacijos iš renginio vykusio Sorijos provincijoje, Castilla y Leon regione. Šios provincijos plotas – 10287 km2 (1/6 Lietuvos ploto), o miškingumas – 61 proc. Šiuo metu 20-tyje gaisrų stebėjimo bokštų Sorijos provincijoje sumontuotos terminės bei vaizdo kameros (abi kameros montuojamos kartu). Kameroms užfiksavus gaisrą (šilumos šaltinį ar dūmus), valdymo centras gauna pavojaus signalą. Tada budintys darbuotojai patikrina vaizdo medžiagą ir įsitikinę, kad gaisras yra tikras, organizuoja jo gesinimą. Kaip minėjo centro darbuotojai, siekiant sumažinti klaidingų pranešimų skaičių, sistemos derinimo darbai vyko dvejus metus. Šiuo metu yra pasiekta, kad per dieną centras gauna iki 4 klaidingų pranešimų. Gaisro vietos nustatymo tikslumas priklauso nuo skaitmeninių žemėlapių tikslumo. Vizito metu kamerų stebimoje zonoje buvo imituotas gaisras (užkurtas laužas) ir turėjome galimybę stebėti visą procesą – gaisro aptikimą, vaizdus kompiuterių monitoriuose užfiksavus gaisrą, gaisrinės komandos išsiuntimą į gaisro vietą, jų padėties fiksavimą (žemėlapiuose buvo matoma jų vieta), gaisro užgesinimą bei gaisro protokolo pildymą ir perdavimą centrui. Taip pat centro kompiuteryje galėjome stebėti gaisro plitimo prognozę, jeigu jis nebūtų gesinamas. Gaisro plitimo prognozės programa sukurta atsižvelgiant į meteorologines prognozes (temperatūra, vėjas, drėgmės kiekis), taip pat į degiųjų medžiagų kiekį (tam buvo sudaryti specialūs žemėlapiai (duomenų bazės). Paminėtina ir tai, kad ispanai gaisrų gesinimui naudoja ir malūnsparnius. Minėta Sorijos provincija miško gaisrams gesinti turi 12 gaisrinių bei 1 malūnsparnį. Miško gaisrų stebėsena bei gesinimas vykdomas valstybės lėšomis.
Konferencijos pranešimus anglų kalba galima rasti Miškų instituto internetinėje svetainėje www.mi.lt.

Antroji renginio diena buvo skirta praktiškai susipažinti su Lietuvoje įdiegta priešgaisrine sistema. Pirmiausia renginio dalyviai apsilankė LAMMC Miškų institute, kur direktoriaus pavaduotojas dr. M. Aleinikovas trumpai supažindino su instituto struktūra, vykdomais moksliniais tyrimais, leidyba, projektais. Svečiai taip pat apsilankė Biotechnologijos ir Miško apsaugos ir medžioklėtyros skyriaus laboratorijose.

Dubravos EMM urėdijoje miško apsaugos inžinierius D. Bielevičius pademonstravo, kaip veikia automatizuota miško gaisrų stebėjimo „FireWatch“ sistema, o miškų urėdo pavaduotojas G. Kazlovas papasakojo, kaip urėdijoje organizuojamas gaisrų gesinimas, kokia technika naudojama. Didelį įspūdį svečiams paliko muziejinė miško gaisrų gesinimo technika, senovinė gaisrininkų apranga, įrankiai, kuriuos iš savo privačios senovinės technikos kolekcijos atvežė urėdijos medienos ruošos ir techninio padalinio vadovas L. Tamulevičius. Vėliau buvo pademonstruota priešgaisrinių juostų įrengimo technika miške.
Vėliau delegacija vyko į Druskininkų miškų urėdiją, kur buvo detaliau susipažinta su gaisrų stebėjimo sistemos „FireWatch“ veikimu. Ši urėdija jau turi patirties dirbant su minėta sistema, nes ji buvo įdiegta 2010 m.. Miško želdymo ir miško apsaugos inžinierius A. Norkūnas papasakojo apie šis sistemos privalumus ir trūkumus, apie urėdijoje kylančių gaisrų statistiką bei priešgaisrines priemones.
Pagrindinis „FireWatch“ sistemos trūkumas – daug klaidingų pranešimų, todėl sistema turi būti tobulinama. Galima paminėti ispanų patirtį, kad įdiegę termines kameras, jie dvejus metus tobulino sistemą, kol pasiekė, kad per dieną iš 20 bokštų būtų gaunama tik iki 4 klaidingų pranešimų.
Vėliau svečiams pristatyta urėdijos turima gaisrų gesinimo technika, o praktinių užsiėmimų diena užbaigta muziejuje „Girių aidas“.
Pakeliui į Druskininkus svečiai lankėsi Degsnės maumedyne, kur Prienų miškų urėdijos Balbieriškio girininkijos girininkas G. Žukauskas papasakojo apie šį unikalų medyną.

Renginio organizatoriai dėkoja visiems, padėjusiems organizuoti šį renginį, bei jo dalyviams ir kviečia sekti projekto naujienas Miškų instituto tinklapyje bei projekto svetainėje www.effmis.eu.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2011 12 08
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai