Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2010 m. rugpjūčio 16 d.

Trys klausimai Donatui Dudučiui, Aplinkos ministerijos Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjui

veidas.lt, 2010 m. rugpjūčio 16 d.

“Veidas”: Kokių nuostolių po audrų patyrė šalies miškų ūkis? Ar jie prilygsta ankstesniais metais stichijų padarytai žalai?

D.D.: Šį pirmadienį turėtume pamatyti bent apytikslį nuostolių paveikslą, nes iki šiol miškininkai dar nebuvo spėję prieiti iki visų nuniokotų vietų. Tai buvo vienas ekstremalesnių atvejų Lietuvos miškams, bet negaliu sakyti, kad tokių dalykų nėra buvę. Regis, daugiausiai nuostolių padarė 1967 m. lapkričio uraganas, išlaužęs apie 3 mln. kub. metrų medienos. Šis kiekis viršijo metinę tų laikų kirtimo normą, o padariniai buvo likviduojami apie porą metų.

Klimatui šylant tokie reiškiniai dažnėja. 1993 m. buvo itin stiprios vėjovartos– apie 700 tūkst. kub. m medienos, 2005 m. uraganas “Ervinas” išlaužė 600 tūkst. kub. m – manome, kad maždaug dvigubai daugiau negu dabar. Na, ir uraganas “Anatolijus” 1999 m. išvertė 350 tūkst. kub. m. Dabar gali būti panašiai – apie 300 tūkst. kub. m.

“Veidas”: Ar pagrįsti nuogąstavimai, kad dabar įsisiautės medienos kenkėjai?

D.D.: Tokio pavojaus esama. Paprastai tokie uraganai ir audros vyksta žiemą. Kada gamta apmirusi, lengviau tvarkytis. O vasarą kenkėjai vabzdžiai, žievėgraužiai tipografai, metasi į nukentėjusius eglynus ir gali įvykti jų populiacijos sprogimas. Kuo didesni sužalotų eglių plotai, tuo daugiau grėsmės. Vėliau jie puola ir sveikus medžius. Panašiai atsitiko 1993 m., kai iki pavasario nebuvo spėta sutvarkyti vėjovartų. 1994–1996 m. kenkėjai išplito visoje Lietuvoje ir medžiai ėmė masiškai džiūti. Todėl reikia skubėti tvarkytis.

“Veidas”: Iki kada turėtų būti baigti nuniokotų miškų tvarkymo darbai?

D.D.: Norime, kad iki spalio 1 d. viskas būtų užbaigta. Tikimės per du mėnesius suspėti. Planuojama permesti pajėgas iš visų urėdijų ten, kur jų labiausiai reikia. Privačių miškų savininkai taip pat raginami kuo greičiau tvarkyti miškus.

Mediena šiltu metų laiku gana greitai genda ir praranda kokybę. Žmonės gali patirti rimtų nuostolių, o dar reikia nepamiršti ir kenkėjų plitimo pavojaus. Be to, privačių miškų savininkai turi galimybę pasinaudoti Europos Sąjungos parama, skirta stichinių nelaimių pažeistiems miškams atkurti. Būtų keista, jeigu jie to nepadarytų. Iš Aplinkos ministerijos pusės ministro įsakymu iki spalio 1 d. supaprastintos vėjalaužių tvarkymo procedūros. Bet po šios datos viskas grįš į senas vėžes.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2010 08 16
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai