Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2010 m. rugsėjo 6 d.

Valyti miškus ar palikti tūkstančius kubų medienos pūti? 

Irena PAULIUKEVIČIENĖ
„Švenčionių kraštas“, 2010-09-01

Atvykimas — laiku ir reikalingas
Rugpjūčio pradžioje siautėjęs škvalas pridarė daug nuostolių ir mūsų rajone, ypač miškuose, bet tokio dėmesio, kaip kitoms nukentėjusioms vietovėms, kažkaip nebuvo. Todėl pradėdamas savivaldybėje vykusį pasitarimą, rajono meras Vytautas Vigelis pabrėžė, kad pasitarimo dalyvių
-  urėdijų ir gamtininkų atstovų - atvykimas į Švenčionis labai laiku ir reikalingas. Galbūt tai atkreips kitų institucijų dėmesį į rajono miškus, kuriuose škvalo padaryti nuostoliai pagal apskaičiavimus šalyje yra antroje vietoje - 260 kub. metrų medienos. Jie liko nepastebėti greičiausiai todėl, kad pas mus nebuvo žmonių aukų, o darniai organizuotų gelbėjimo darbų dėka net ekstremalių situacijų išvengta
- jau pirmąją parą atlaisvinti keliai, atnaujintas elektros tiekimas. Rajono savivaldybės administracijos direktorės potvarkiu gyventojai buvo įspėti nesilankyti (negrybauti ir neuogauti) vėjovartų pažeistuose miško plotuose kaip labai pavojinguose.
Nors miškai škvalo nusiaubti net 9 urėdijose, valdžia neskelbė ekstremalios situacijos, nors, pasak miškininkų, sąlygos atitiko visais 200 proc., atseit ką čia dėl vienų miškininkų...

Miškininkai ir gamtininkai nesutaria, ką daryti su vėjovartomis
Generalinės urėdijos ir 9 šalies urėdijų, daugiau ar mažiau nusiaubtų škvalo, atstovai laikosi ūkiško požiūrio ir pasisako už tai, kad miškovartos būtų šalinamos kuo greičiau, kol nesugedo medienos kokybė ir neišplito kenkėjai. Kita pasitarimo dalyvių pusė - Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, taip pat Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicijos, Lietuvos gamtos
fondo, Lietuvos žaliųjų judėjimo ir kitų suinteresuotų organizacijų atstovai - siūlo neskubėti, tartis, svarstyti... Pasak jų, nereikia pamiršti natūralios vėjovartų naudos miško gyvūnijai ir bioįvairovės išsaugojimui. Gamtosaugininkai taip pat nuogąstauja, kad prisidengiant vėjovartomis, gali būti piktnaudžiaujama - kertami žali medžiai.

Vėjovartos ir peticijos
Gamtosauginės organizacijos savo peticijoje klausia: „Kodėl taip skubama?" Pasak generalinio urėdo Benjamino Sakalausko, reikėtų nueiti į mišką gal tada tokių klausimų nekiltų. Daugiau kaip 30 tūkst. ha išvartyta ir nulaužta daugiau kaip 400 tūkst. kub. metrų medienos. Panašus kiekis ir privačiuose miškuose. Pasitarimo metu generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas apžvelgė škvalo padarinių šalinimo eigą Lietuvos valstybiniuose miškuose.
Generalinis urėdas pritaria bendradarbiavimui, bet su tokia neigiama gamtą saugančių organizacijų nuostata nesutinka - kaip galima taip nepasitikėti žmonėmis. Pasak jo, dar nieko nepadarę, miškininkai įtariami ir kaltinami su išankstine nuostata, nors prie gamtos vertybių ir miškų įvairovės gausinimo jie daugiausia prisideda. Ko jau ko, o bioįvairovės miškuose nestinga. Paliktose pūti vėjovartose pirmiausia „prisigausintų" ir taip ištisus eglynus žudančių tipografų. Ar to reikia? Kodėl reikia skubėti?
Jeigu nebūtų trukdymų, miškininkai planuoja per tris mėnesius vėjovartas sudoroti. Vėjovartose mediena labai greitai praranda vertę - po 5 savaičių - pablogėja 30 proc, todėl, natūralu, skubėti skatina ekonominis stimulas. Antra priežastis - artėjanti žiema. Dabar nusiaubtuose miškuose baisu žingsnį žengti, o žiemą padėtis taptų dar pavojingesnė. Trečias skubėti skatinantis veiksnys - darbų sauga. Pasak specialistų, daug kur gali dirbti tik miško pjovimo mašinos, kurias reikia sutelkti į problemines zonas, nes leisti žmogų su motopjūklu būtų vienas žingsnis iki nelaimės.

Ateityje žada bendradarbiauti
Kad kalbos neliktų tik teorijomis, miškininkai kolegas gamtosaugininkus pakvietė apsilankyti drauge škvalo pažeistame Adutiškio-Guntauninkų miškų biosferos poligone, aptarė aplinkosauginius vėjo pažeistų medynų tvarkymo ypatumus. Įsitikinta, kad nuo škvalo nukentėję valstybiniai miškai saugomose teritorijose tvarkomi vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, o nevyriausybinių gamtosauginių organizacijų išreikšti nuogąstavimai dėl skubaus škvalo suniokotų miškų tvarkymo nepagrįsti.
Pasitarimas ir bendra išvyka į škvalo pažeistą mišką suteikė daugiau savitarpio supratimo - dalyviai apsikeitė nuomonėmis dėl tolesnio bendradarbiavimo Lietuvos miškų labui.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2010 09 06
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai