Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2010 m. spalio 26 d.

Dešimties metų kraitis

"Mūsų girios", 2010/09

Svarbiausi Miškų instituto veiklos rezultatai, jų reikšmė miškotyrai ir miškų ūkiui

(Tęsinys. Pradžia – 8 nr.)
Apie aplinkos grėsmes miškams ir apie tai, kodėl mokslininkus domina dirvožemio mikroorganizmai
Ekologijos skyriuje (vedėjas dr. V. Stakėnas) atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad besikeičiančios aplinkos sąlygos (foninė oro tarša, klimato kaita, sausros ir kt.) miško ekosistemų vystymuisi gali turėti didesnę įtaką nei iki šiol manyta. Nustatyti pušynų antžeminės biomasės formavimosi dėsningumai ir maistmedžiagių koncentracijų skirtingose medžių biomasės dalyse tyrimų (kartu su Miškininkystės skyriaus bei užsienio šalių mokslininkais) rezultatai leido įvertinti galimus maistmedžiagių nuostolius, kai pušynų kirtimo atliekos naudojamos medienos kuro ruošai. Nors tokiu atveju maistmedžiagių nuostoliai padidėja ženkliai, tačiau visus jų nuostolius pilnai kompensuoja iškritos iš atmosferos, todėl ir nederlingose augavietėse dėl šios priežasties netikslinga riboti miško kirtimo atliekų naudojimą kuro ruošai. Ištyrus kompensuojamojo tręšimo miško kuro pelenais poveikį pušynų ekosistemoms, nustatytos ekologiškai priimtinos tręšimo normos (2005). Nemažas dėmesys skiriamas miškų monitoringui, medžių būklės vertinimui, liemens puvinių diagnostikos ir identifikavimo metodų parengimui.
Nustatyta, kad dirvonuojančiose žemėse dirvožemių renatūralizacija vyksta lėčiau, o anglies sankaupos nesiskiria arba net yra mažesnės nei miško želdiniuose.
Bendradarbiaujant su Biochemijos, Chemijos, Puslaidininkių fizikos institutais bei Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetu,  atlikta lignino monomerus skaidančios dirvožemio mikrobiotos apskaita ir atranka bei lignino monomerų skaidyme dalyvaujančių fermentų identifikavimas. Sukurti fermentai monooksigenazės ir dioksigenazės, kuriuos siekiama panaudoti, kuriant naujas biologinio skaidymo/perdirbimo technologijas.
Parengtos ir išleistos „Kompensuojamojo tręšimo miško kuro pelenais rekomendacijos“ (Ozolinčius, Armolaitis, Mikšys, Varnagirytė), „Biologinės įvairovės išsaugojimo miškonaudoje rekomendacijos“ (sud. R. Ozolinčius), „Miško augaviečių tipai” (sud. M. Vaičys), parengtos aukštos medienos kokybės beržynų auginimo bei formavimo rekomendacijos, diferencijuotos pagal beržų rūšis ir augavietes bei siūlymai  dėl sėklų ruošos tobulinimo.
Kartu su bendraautoriais iš kitų skyrių ar mokslo institucijų parengtos 3 monografijos, 11 knygų bei mokomųjų priemonių (vadovėlių), paskelbta 19 mokslinių straipsnių leidiniuose su citavimo bei 45 straipsniai recenzuojamoje mokslinėje spaudoje. I. Varnagirytė – Kabašinskienė, B. Serafinavičiūtė ir J .Aleinikovienė, R. Beniušis ir V. Bareika apgynė daktaro disertacijas.

Miško apsauga: rekomendacijos kovai prieš ligas ir kenkėjus
Miško apsaugos ir medžioklėtyros skyriuje (vedėjas doc. dr. A. Gedminas) atliekant fitopatologinius tyrimus beržynuose, identifikuota 16 papėdgrybių (Basidiomycetes) rūšių, tarp kurių  dominavo kempininiai grybai (Aphyllophorales), sukeliantys medienos puvimą. Tarp grybais pažeistų medžių vyravo seni ir švieži sausuoliai, kurie dažniausiai buvo pažeisti beržinio pintinio. Parengtos ąžuolynų apsaugos ir pažeistų bei nudžiūvusių medynų tvarkymo rekomendacijos (Gustienė, Gedminas, Vasiliauskas, Žiogas; Lygis, Gustienė, Gedminas). Parengtos ir išleistos rekomendacijos šakninės pinties plitimui apriboti spygliuočių medynuose ir miško veisimui žemės ūkio naudmenose (Vasiliauskas).
Miško entomologai tyrinėjo miško paklotės entomokompleksus ir jų kaitą spyglius graužiančių kenkėjų židiniuose. Rūšių įvairovė pušinio pelėdgalvio židiniuose nustatyta vidutinė. Taip pat tyrinėti kirtaviečių paklotės nariuotakojai bei miško kirtimo atliekose gyvenantys vabzdžiai (rezultatai reikšmingi saugant biologinę įvairovę ir bandant suprasti kai kurių kinivarpų migracijos kelius, ypač, kai kirtimo atliekų vis daugiau naudojama kurui). Biologinės įvairovės požiūriu ypač svarbios kirtimo atliekos ąžuolynuose. Čia atliekose identifikuotos 7 retos, 3 labai retos vabzdžių rūšys bei  1 nauja Lietuvai rūšis (Phymatodes alni (L.) (Gedminas, Lynikienė, Zeniauskas).  Išbandyti miško kenkėjų apskaitos būdai ir metodai, naudojant sintetinius feromonus. Išaiškintos Dzūkijos pušynuose dažno kenkėjo paprastojo pušinio pjūklelio židinių priežastys, sudarytos invazijų kilimo prognozės. Nustatytas skirtingų tipų vabzdžiagaudžių medžių ir rąstų efektyvumas eglynuose ir pušynuose. Žievėgraužio tipografo gausumui reguliuoti labiausiai tinka švieži stori (~ 19 cm) eglės vabzdžiagaudžiai medžiai (vienu 2 m ilgio eglės vabzdžiagaudžiu medžiu galima sunaikinti 13 tūkst. žievėgraužio tipografo ir 34 tūkst. žievėgraužio graverio palikuonių).  Remiantis tyrimų rezultatais, parengtos miško kenkėjų (pušinio pelėdgalvio, verpiko vienuolio, maumedinės makštikandės, didžiojo pušinio straubliuko) apskaitos, naudojant sintetinius feromonus, rekomendacijos; ūkininkavimo rekomendacijos spyglius graužiančių kenkėjų pažeistuose pušynuose; paprastojo pušinio pjūklelio stebėjimo, masinio židinių susidarymo,  pakenkimų apskaitos, prognozių sudarymo bei šio kenkėjo naikinimo rekomendacijos, o taip pat skirtingų tipų vabzdžiagaudžių medžių efektyvumo eglynuose įvertinimo ir jų naudojimo rekomendacijos.
Didelis dėmesys skirtas laukinių gyvūnų sąveikos su miško augalija tyrimams, nustatyti augalėdžių gyvūnų ir miško sumedėjusios augalijos sąveikos indikatoriai bei šiuos procesus limituojantys klimato veiksniai (sudaryti atitinkami šių sąsajų modeliai skirtingiems gamtiniams regionams), patvirtinta hipotezė, kad augalėdžių gyvūnų buvimas paprastai nemažina augalų rūšių įvairovės jų gyvenamojoje aplinkoje. (Belova, Šmitas). Parengtos rekomendacijos medžiojamųjų gyvūnų vietinių populiacijų valdymui ir tvarkymui, elninių veisimo aptvaruose rekomendacijos, polietileninių ritinių panaudojimas eglynams ir uosynams apsaugoti nuo žievės laupymo rekomendacijos. Išskirti ir pagrįsti morfologiniai kokybės indikatoriai praktinei elninių atrankai. Parengtos rekomendacijos bebrų vaidmeniui miško ekosistemoje įvertinti ir gausai kontroliuoti.
Tyrimų rezultatai paskelbti 79 straipsniuose, išleistas Miško apsaugos vadovas (O. Belova, Z. Milišauskas, V. Pagaiga ir kt.), V. Padaigos vadovėlis, parengtas kartu su bendraautoriais (Романов Козло, Падайга, „Охотоведение: учебник“), tapo pirmuoju instituto mokslininkų vadovėliu, išleistu užsienyje.
Kartu su kolegomis iš 25 Europos šalių parengta ir išleista ataskaita (Synthesis Report) apie miško saugomas teritorijas Europoje, taip pat daugiakalbis specifinių terminų žodynas (71 sąvoka anglų kalba ir daugiau kaip 1400 sąvokų kitomis 18 kalbų). J. Lynikienė apgynė daktaro disertaciją.
Suorganizuotas tarptautinis pasitarimas „Miško saugomos teritorijos Europoje – analizė ir harmonizavimas“ (2004), kuriame dalyvavo mokslininkai iš 21 šalies.

Medienos kokybė, globalizacija ir ekonominio efektyvumo didinimas
Miško išteklių, ekonomikos ir politikos skyriuje (vedėjas dr. J. Saladis, nuo 2006 m. – dr. M. Aleinikovas, nuo 2009 m. – dr. L. Sadauskienė) nustatyti pušynų medienos kokybę (tankis, stipris statiškai lenkiant bei gniuždant, vėlyvosios medienos dalis, šakotumas) lemiantys veiksniai, sudaryti priklausomybių modeliai. Pirmą kartą Lietuvoje atliktas pušies sortimentų dinaminio tampros modulio, statinio tampros modulio, lenkiamojo stiprio bei medienos tankio tyrimai. Tik 4 proc. tirtų bandinių netinka konstrukciniam naudojimui. Elitinė ir aukštesnės klasės mediena sudaro trečdalį visos produkcijos. Taigi Lietuvos pušų mediena prilygsta arba viršija kaimyninių geografinių regionų pušies medienos savybes. Sudaryti lapuočių medžių rūšių rąstų žievės storio ir tūrio normatyvai. Integruota miško ruoša (kirtimo atliekų paėmimas derinamas su apvalios medienos gavyba) padidina medienos kiekį ir palankiomis sąlygomis duoda papildomas pajamas. Todėl buvo pradėti trako biomasės struktūros ir šilumingumo tyrimai, nustatyti ryšiai tarp trake augančių lazdynų atskirų frakcijų biomasės ir jų morfometrinių rodiklių. Buvo sprendžiami ekonominiai medienos naudojimo kurui klausimai. Nustatytos medienos kuro ruošos tiesioginės sąnaudos ugdant jaunuolynus bei ruošiant skiedrą iš kirtimo atliekų plynuose ir ugdymo kirtimuose. Sudaryti skiedros ruošos baltalksnynuose savikainos skaičiavimo modeliai, išaiškintos ir pasiūlytos įgyvendinti medienos kuro naudojimą skatinančios priemonės. Parengtas miško kirtimo atliekų naudojimo kurui skatinimo teikimo, naudojimo ir kontrolės procedūros – tvarkos projektas. Nustatyta, kad svarbiausi miškų ūkio globalizacijos veiksniai yra užsienio investicijos (ES parama miškų ūkiui), užsienio prekyba (dalyvavimas tarptautinėse prekybos mediena rinkose), adaptuotos užsienio technologijos (sortimentinė medienos ruošos technologija, medienos ruošos mašinizavimas, kirtimo atliekos katilinių kurui, miškų sertifikavimas, nepriklausoma medienos matavimo sistema ir kt.). Tačiau ryšys tarp mokslinių tyrimų ir įmonių inovacinės veiklos yra silpnas. Miškų bei miškų sektoriaus valdymo institucijose nėra specialių inovacinės veiklos problemoms skirtų tarnybų. Lietuvos miškų sektoriaus ekonominį gyvybingumą galima didinti mažinant apvaliosios medienos eksportą, optimizuojant saugomų teritorijų tinklą, sprendžiant rezervuotų grąžinimui miškų panaudojimą.
Paruoštos kompensavimo už ūkinės veiklos apribojimus miškuose nustatymo metodika, kurios pagrindu parengta tvarka, patvirtinta LR Vyriausybės, bei stichinių nelaimių padarytų nuostolių apskaičiavimo metodika. 
Atlikta privataus miškų ūkio raidos analizė, nustatyti privačių miškų savininkų ūkininkavimo tikslai ir problemos, pateikti siūlymai dėl naujų organizacinių struktūrų kūrimo ir esamų tobulinimo.
2005 m. kartu su IUFRO surengtas tarptautinis simpoziumas „Mažų valdų miškų ūkis besikeičiančioje aplinkoje“. Išleistas pranešimų rinkinys Small-scale forestry in a changing environment“ (red. S.Mizaras, su LMA organizuota apskritojo stalo diskusija „Miškai – valstybės ir privatus turtas: nuosavybė, valdymas, kaupimas ir naudojimas“. Skyriaus mokslininkai paskelbė 47 straipsnius recenzuojamoje mokslinėje spaudoje, išleista dr. S. Mizaro monografija „Ekonominiai metodai miškų ūkyje“. J.Grigaliūnas parengė knygą fotografijų albumą „Mūsų miškas“.
D. Mizaraitė, M. Aleinikovas ir L. Sadauskienė apgynė daktaro disertacijas. Dr. S. Mizaras atliko habilitacijos procedūrą.

DNR polimorfizmas, mikroklonavimo technologijos
Miško augalų biotechnologijų laboratorijoje (vedėja doc. dr. (HP) S. Kuusienė) atliekami miško medžių genetinio polimorfizmo tyrimai; miško augalų embriogeninio potencialo įvertinimas in vitro;  greitai augančių medžių genetinės struktūros tyrimai ir naujų genotipų kūrimas; miško augalų tolerancijos stresiniams veiksniams vertinimas biotechnologiniais metodais.
Atlikti kai kurių medžių rūšių (paprastosios eglės, paprastosios pušies, drebulės, karpotojo ir plaukuotojo beržų) DNR polimorfizmo tyrimai. Gauti nauji duomenys apie paprastosios eglės vidupopuliacinį ir tarppopuliacinį DNR polimorfizmo lygį gali būti naudojami genetinės įvairovės pokyčių kontrolei. Atrinkti informatyviausi oligonukleotidiniai pradmenys gali būti pritaikomi efektyviam paprastosios eglės genetinių išteklių naudojimui bei tyrimams. Nustatytos statistiškai reikšmingos sąsajos tarp paprastosios eglės APPD fragmentų ir biometrinių požymių, o tai sudaro pagrindą tolimesniems DNR žymenų, susijusių su vertingais biometriniais požymiais, tyrimams.
Drebulės genetiniai tyrimai leido įvertinti rinktinių medžių DNR polimorfizmą ir populiacinę struktūrą. Gauti rezultatai parodė aukšto laipsnio genetinę įvairovę – tarp tirtų drebulės rinktinių medžių, genetinis atstumas siekia 0,547, o tai gera žinia drebulės selekcijos vykdymui bei naujų hibridų kūrimui.
Įsisavinti guobinių medžių rūšių in vitro (izoliuotų audinių kultūroje) dauginimo metodai (2001), vykdyti aplinkos sąlygų šaknų formavimuisi in vitro ir mikroūglių, padaugintų audinių kultūroje, adaptacijai ex vitro tyrimai. Jų pagrindu parengta hibridinės drebulės (P. tremuloides X P. tremula) regenerantų adaptacijos ir sodmenų išauginimo technologija, hibridinio maumedžio (Larix kaempheri Carr. x L. decidua Mill.) mikrodauginimo technologijos  pagrindai, atlikta greitai augančių ir atsparių puviniui drebulės individų atranka, įvertintas jų polimorfizmas ir mikroklonavimo galimybės, atlikti drebulės rinktinių medžių genetinio polimorfizmo tyrimai ir molekulinių žymenų, nusakančių jų atsparumą stiebo puviniui, paieška, parengtos hibridinės drebulės masinio dauginimo in vitro rekomendacijos. Šių tyrimų pagrindu sukurta vietinės drebulės ir hibridinės drebulės mikroklonavimo technologija, apimanti ciklą nuo motinmedžio eksplantų iki sodmenų išauginimo.
Laboratorijoje atliekami fitohormonų tyrimai naudojant modelines maumedžio ir drebulės in vitro kultūras. Ištirtas ne tik tradiciškai augalų mikrodauginime naudojamų citokininų ir auksinų, bet ir giberelinų, abscizo rūgšties, giberelino sintezės inhibitorių, etileno cheminių pirmtakų bei auksino polinės pernašos inhibitorių poveikis tirtų medžių organogenezei audinių kultūroje (Žiauka, Kuusienė, 2006, 2009). Nustatytas kai kurių augimo reguliatorių kombinacijų ir koncentracijų teigiamas poveikis drebulės ir hibridinės drebulės mikroūglių regeneracijai in vitro bei  pirminei adaptacijai ex vitro sąlygomis.
Laboratorijos mokslininkai paskelbė 22 straipsnius, iš jų 12 – tarptautiniuose ir užsienio žurnaluose.
R. Areškevičienė apgynė daktaro disertaciją, doc. dr. Sigutė Kuusienė atliko habilitacijos procedūrą.
Suorganizuotas pirmasis Baltijos šalyse simpoziumas, skirtą  šaknų ir mikroorganizmų sąveikos problemoms agrobiotechnologijoje, keli Skandinavijos ir Baltijos šalių doktorantų kursai augalų dauginimo in vitro klausimais.

Kiti darbai
Per pastarąjį dešimtmetį institute vykdyta per 250 mokslinių projektų (5 valstybinės mokslo programos, 27 iš valstybės biudžeto finansuojami projektai; 15 tarptautinių, 204 projektai, kurių užsakovais buvo ministerijos ar ūkio subjektai), dalyvauta 21 COST veikloje (pagal šį skaičių institutas kartu su Fizikos institutu buvo lyderiai tarp Lietuvos mokslo institucijų). Pažymėtini tokie  ES finansuojami projektai, kaip WOOD-EN-MAN (2001-2005), NETBIOCOF (2005–2007), TREEBREEDEX (2006–2010), o taip pat iš Europos struktūrinių fondų finansuojami 8 BPD projektai. Pastarųjų projektų vykdymas sudarė galimybes  renovuoti laboratorijų patalpas, atnaujinti įrangą  bei sukurti vieną moderniausių miško augalų biotechnologinių tyrimų laboratorijų Baltijos šalyse.
Miškų institutas dalyvavo steigiant ar kuriant 4 nacionalines technologijų platformas (Miškų sektoriaus, Ateities augalų technologijų, Biotechnologijų, Biomasės ir biokuro gaminimo ir naudojimo), inicijuojant mokslo programas, steigiant mokslo, studijų ir verslo slėnį „Nemunas”, rengiant įvairius teisinius dokumentus, reglamentuojančius miškų ūkio veiklą (Miškų įstatymas, Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymas, kirtimo taisyklės, želdinimo nuostatai ir kt.), teikiant pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, ministerijoms įvairiais miškų ūkio, aplinkos apsaugos klausimais, atliekant mokslines ekspertizes.
Instituto mokslininkai organizavo ir prisidėjo rengiant tokius leidinius kaip „Lietuvos pajūrio smėlynų sutvirtinimas ir apželdinimas“ (sud. R.Gabrilavičius, 2001), „Lietuvos miško genetiniai ištekliai ir jų naudojimas“ (sud. V.Verbyla, 2003), „Lietuvos miškų metraštis XX a. (sud. V. Verbyla, A. Brukas, L. Kairiūkštis; red. L. Kairiūkštis, 2004), „Lietuvos miškai“ (red. ir sud. R. Ozolinčius, 2005), „Kauno rajono gamta ir kultūros paveldas“ (aut. V. Stakėnas, O. Belova, A. Gedminas, J. Lynikienė, Poškaitienė, 2006), „Anykštijos šiluose ir giriose“ (R. Gabrilavičius, 2006), „Prienų krašto miškai ir žmonės“ (R. Gabrilavičius, 2006) ir kt.
Kartu su LŽŪU buvo leidžiamas mokslo žurnalas „Miškininkystė“ (vyr. red. S. Karazija), o bendradarbiaujant su Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslo bei studijų institucijomis – tarptautinis mokslo žurnalas „Baltic Forestry“ (vyr. red. L. Kairiūkštis). Kasmet išleista po 2 kiekvieno žurnalo numerius, kurių bendra metinė apimtis – 32-34 spaudos lankai. Žurnalas „Baltic Forestry“, įkurtas mūsų instituto mokslininkų iniciatyva ir šiemet atšventęs 15 metų jubiliejų, dabar referuojamas 14 duomenų bazių, tarp jų – ir ISI WOS, o pagal ISI citavimo indeksą patenka tarp 40 geriausių pasaulyje tokio profilio žurnalų.
Didelis dėmesys buvo skiriamas mokslinės bazės stiprinimui. Renovuotos visos instituto laboratorijos, posėdžių salė, biblioteka, iš dalies – administracinis pastatas. Laboratorijos aprūpintos modernia įranga (spektrofotometrais, termocikleriais, elektroforezės įranga DNR tyrimams, UV-fotografavimo įranga, klimatinėmis kameromis, moderniais mikroskopais, anglies, azoto ir sieros analizatoriais ir kt.), o mokslininkai – šiuolaikiniais prietaisais (GPS siųstuvais, lazeriniais matuokliais, medienos puvinių diagnostikos prietaisais, žvėrių stebėjimo automatinė įranga,  medienos tankio ir metinių rievių tyrimo įranga ir kt.) bei kompiuterine technika, įsteigtas kompiuterinis tinklas.
Sklandus ir kokybiškas instituto mokslinių padalinių darbas būtų buvęs neįmanomas be aptarnaujančių padalinių – buhalterijos (vyr. buhalterė V. Jurelionienė, nuo 2006 m. – O. Skaisgirienė), Ūkio skyriaus (vedėja D. Butvilienė, nuo 2007 m. – J. Jonika), bibliotekos (vedėja – J. Šaudienė, nuo 2010 m. – V. Mikšienė), personalo skyriaus (ved. J.Bistrickienė, nuo 2006 m. – J. Aleksiejūnaitė – Rimydė), kanceliarijos (ved. I. Kunigauskienė, nuo 2005 – B. Gervienė).
Mokslininkų darbai neliko neįvertinti. Gautos dvi nacionalinės mokslo premijos. Už darbų ciklą „Produktyviausio miško teorijos sukūrimas ir jos taikymas krašto ekologinio tvarumo didinimui“ Lietuvos nacionalinė mokslo premija 2004 m. paskirta akad. L. Kairiūkščiui, prof. A. Juodvalkiui ir prof. R. Ozolinčiui, o už taikomosios mokslinės veiklos (eksperimentinės plėtros) darbų ciklą „Miško sėklinės bazės, selekcijos ir genetinių išteklių išsaugojimo sistemos sukūrimas tvariai ir intensyviai miškininkystei plėtoti Lietuvoje (1994–2008 m.)“ pernai – R. Gabrilavičiui, dr. A. Pliūrai, doc. J. Danusevičiui, dr. V. Baliuckui ir doc. D. Danusevičiui. 
Dr. J. Aleinikovienė laimėjo LMA premiją jaunųjų mokslininkų darbų konkurse (2009). Švietimo ir mokslo ministarijos premijas už mokslo populiarinimo darbus gavo dr. K. Armolaitis (2004 m. už knygą „Pažink mišką“),  R. Gabrilavičius ir J. Danusevičius (2005 m. – už knygą „VĮ Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija“) ir R. Ozolinčius (2004 m. – už knygą „Pažink mišką“, 2007 m. – už miškotyros mokslo populiarinimo darbų ciklą, 2008 m. – už straipsnių ciklą „Mūsų giriose“ „Miškotyros fantazijos ir paklydimai“). Už didelį indėlį į Lietuvos mokslą, produktyviausio miško teorijos sukūrimą ir jos taikymą krašto ekologiniam tvarumui didinti, aktyvią visuomeninę veiklą ir Lietuvos vardo garsinimą 2008 m. L. Kairiūkščiui įteiktas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino karininko kryžius.

Prof. REMIGIJUS OZOLINČIUS
LAMMC Miškų instituto direktorius

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2010 10 26
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai