Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2011 m. sausio 10 d.

Korupcijos prevencija – visų bendras reikalas

"Mūsų girios", 2010 / 12
Rimondas Vasiliauskas

Valstybinė miškų tarnyba, vykdydama Miškų ūkio sektoriaus skaidrumo užtikrinimo veiksmų ir priemonių 2010–2012 m. planą gruodžio pradžioje organizavo seminarą „Korupcijos prevencija bei viešų ir privačių interesų derinimas valstybės tarnyboje“. Seminare dalyvavo Valstybinės miškų tarnybos (VMT), regionų aplinkos apsaugos departamentų ir rajonų agentūrų miškų pareigūnai, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sekretoriato vadovas Gediminas Sakalauskas, Aplinkos ministerijos Kontrolės skyriaus vedėja Ona Bubnelienė, vyriausiasis specialistas Vaidas Jusis, Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas bei šio departamento Privačių miškų skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis.

Interesų konfliktas, jo samprata, nusišalinimas nuo sprendimų

„Nors interesų konfliktas pats savaime dar nėra korupcija, ji neišvengiamai atsiranda ten, kur konfliktai tarp valstybės tarnautojų privačių interesų ir viešųjų pareigų sprendžiami netinkamai arba visai nesprendžiami. Esant tokiai padėčiai visuomenė nustoja tikėti ir pasitikėti valdžia“, – tokiais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) žodžiais pranešimą apie interesų konfliktą ir nusišalinimą nuo sprendimų pradėjo VTEK sekretoriato vadovas Gediminas Sakalauskas.
Trumpai apžvelgęs lobistinės veiklos teisinius aspektus, jis susirinkusiems pareigūnams aiškino, kokiais atvejais atsiranda interesų konfliktas.
Sprendimas + privatus interesas = interesų konfliktas. Tai situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas (ar pavedimą), privalo priimti (ar dalyvauti priimant) sprendimą, kuris yra susijęs ir su jo privačiu interesu. Įstatyme sąvoka „sprendimas“ apima bet kokį valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiksmą.
Sprendimas + privatus interesas + veika = įstatymo pažeidimas. Jeigu valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo patenka į interesų konflikto situaciją ir nenusišalina, t. y. priima ar dalyvauja priimant sprendimą, susijusį ir su jo privačiu interesu, jis pažeidžia prievolę vengti interesų konflikto ir pareigą nusišalinti.
Anot pranešėjo, žmogus gali turėti kelis įvaizdžius – darbe, gatvėje, šeimoje, oficialioje aplinkoje, tačiau kiekvienas turi tik vieną reputaciją, kurią galima įgyti per ilgą laiką įvairiose situacijose. Asmuo, ateidamas dirbti į valstybinę tarnybą, privalo atskleisti savo privačius interesus. Kai viešasis interesas imamas painioti su privačiu, atsiranda interesų konfliktas. Labai svarbus pasitikėjimas, kuris glaudžiai susijęs su kompetencija, sugebėjimu atlikti savo darbą, patikimumu. Todėl pasitikėjimą galima nustatyti iš S. Covey formulės: pasitikėjimas=(patikimumas+intymumas)/(padalinta) asmeninis suinteresuotumas. Kaip teigė G. Sakalauskas, be patikimumo, šios formulės vardiklyje svarbus dėmuo – intymumas. Jis apibrėžia, ką darai ir kodėl darai su visomis detalėmis (reikia būti atviram) – tas kelia visuomenės pasitikėjimą. Vardiklyje – asmeninis suinteresuotumas –­ siekimas naudos sau. Pvz., tai gali būti noras gauti pajamų, nedirbti visu pajėgumu, sąžiningai ir pan. Akivaizdu, kad kuo didesnis asmeninis suinteresuotumas, tuo didesnė tikimybė atsirasti interesų konfliktui. Interesų konfliktai gali būti realūs – tarnybinį klausimą, susijusį su privačiais interesais, asmuo turi spręsti čia ir dabar, bei galimi – valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo turi privačių interesų, dėl kurių, eidamas tarnybines pareigas, ateityje turės priimti sprendimus ar dalyvauti juos priimant. Valstybinės tarnybos patikimumui, jos reputacijai vienodai kenkia abi interesų konfliktų situacijos, jeigu jos nėra tinkamai išspręstos. Įsidarbindamas valstybinėje tarnyboje ir vėliau, jau eidamas pareigas, asmuo privalo tvarkyti savo privačius reikalus taip, kad jo tarnybinėje veikloje nekiltų interesų konfliktų. Teisingiausia būtų interesų konfliktus: tinkamai nustatyti (atpažinti), suvaldyti bei veiksmingai išspręsti (šalinti).
Kaip teigė VTEK sekretoriato vadovas G. Sakalauskas, dauguma valstybinėje tarnyboje kylančių interesų konfliktų yra prognozuojami, juos galima iš anksto numatyti, o pasitelkus prevencines priemones, nesunkiai suvaldyti, neleisti jiems įvykti.
Interesų konfliktų valdymo ir sprendimo (šalinimo) galimybės priklauso nuo konkrečios situacijos. Jiems spręsti taikoma viena iš priemonių: privataus intereso atsisakymas arba likvidavimas; nusišalinimas nuo klausimo sprendimo; priėjimo prie atitinkamos informacijos apribojimas; pavedimas atlikti funkcijas, nekeliančias interesų konflikto; tarnybinių pareigų ir atsakomybių pertvarkymas; visiškas (ne vienkartinis) atsisakymas atlikti pareigas, susijusias su privačiais interesais; atsistatydinimas (atleidimas) iš valstybinės tarnybos.
Asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti visose sprendimo rengimo, svarstymo ir priėmimo stadijose, nesvarbu kaip jos įvardijamos („pasitarimas“, „neformali konsultacija“, „klausimo pristatymas“ ar pan.) arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Iškilus interesų konfliktui, reikia nusišalinti tokia tvarka: papildyti privačių interesų deklaraciją (forma PIDB10), nurodant interesų konfliktą keliančias aplinkybes; apie interesų konfliktą pranešti tiesioginiam vadovui ir kitiems sprendimo rengimo, svarstymo, priėmimo ar kito klausimo sprendimo procedūroje dalyvaujantiems asmenims; nedalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimą (ar sprendžiant kitą klausimą), kuris sukelia interesų konfliktą.
Daugumą interesų konfliktų valdymo ir šalinimo priemonių vykdo ne interesų konfliktą patiriantis asmuo, bet jo vadovai. Jų dalyvavimas sprendžiant pavaldiems darbuotojams iškilusias interesų situacijas yra nepaprastai svarbus ir reikšmingas.
„Pasitikėjimas yra lemiamas naujosios globalios ekonomikos ir dabartinių socialinių santykių veiksnys. Jei to veiksnio nėra, žlunga geriausios verslo strategijos, blogai funkcionuoja organizacijos, žmonėms sunkiau bendrauti tarpusavyje.“ (Stephen M.R. Covey).

Korupcijos prevencija aplinkosaugoje

Aplinkos ministerijos Kontrolės skyriaus vedėja Ona Bubnelienė pranešimo pradžioje priminė, jog 2002 m. LR Seimas patvirtino Nacionalinę kovos su korupcija programą, kurios pagrindu šalies institucijos įpareigotos organizuoti ir įgyvendinti įvairias prevencijos priemones. Atlikusi aplinkos apsaugos sistemos įstaigų korupcijos rizikos analizę, Aplinkos ministerija (AM) 2003 m. taip pat patvirtino kovos su korupcija programą. Pranešėja išskyrė galimas korupcijos prielaidas: a) išskirtiniai aplinkos apsaugos pareigūnų įgaliojimai (baudų, privalomų nurodymų skyrimas, daiktų konfiskavimas; veiklos apribojimas; leidimų, licencijų, sąlygų išdavimas; projektų derinimas, žalos įvertinimas, skaičiavimas ir teikimas, pretenzijų ir ieškinių teikimas, ekonominių baudų skyrimas; b) institucinės (žemas rotacijos lygis tarp kontroliuojančių pareigūnų ir kontroliuojamų objektų); c) teisinės (teisės aktų spragos: nepakankamai reglamentuotos procedūros (kontrolės mechanizmas, teisinė atsakomybė ir kt.); d) asmeninės ar personalinės atsakomybės stoka; e) disponavimas valstybės patikėtu turtu ir pan.
Siekiant įgyvendinti korupcijos prevencijos uždavinius, kasmet parengiamas AM sistemos Antikorupcinės programos įgyvendinimo priemonių planas, nuolat tobulinami teisės aktai, reglamentuojantys teritorijų planavimo ir statybų valstybinę priežiūrą. Išanalizuojama ir įvertinama licencijų, leidimų ir atestatų išdavimo tvarka; remiantis pateiktomis išvadomis ir pasiūlymais, parengti arba rengiami teisės aktų pakeitimo ir papildymo projektai aplinkos kokybės, želdynų tvarkymo, miškų, žvejybos, medžioklės procedūrų tobulinimui ir supaprastinimui. Pastaraisiais metais parengta aplinkos projektų valdymo, statybos leidimų išdavimo ir statybos valstybinės priežiūros antikorupcinė programa; parengtos ir patvirtintos Etikos taisyklės aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir valstybinių saugomų teritorijų pareigūnams; išleista Pavyzdinė instrukcija dėl pareigūnų veiksmų kyšio davimo atveju, patvirtintos ATP protokolų ir Nutarimų administracinio teisės pažeidimo byloje griežtos apskaitos blankų formos. AM Teisės ir personalo departamento Kontrolės skyrius konstruktyviai bendradarbiauja su Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Nuo 2002 m. AM veikia „Karštoji linija“. O. Bubnelienė sakė, jog „Karštąja linija“ gaunama apie 200 skundų per metus, iš kurių daugiau kaip pusė pasitvirtina. Jos duomenimis, dar pasitaiko atvejų, kuomet skundai vietose nagrinėjami ne operatyviai, dažnai vilkinama priimti sprendimus, kartais išvis į skundus nereaguojama. Pranešėja pateikė atvejį, kai vieno regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai 4 kartus tyrė piliečio skundą dėl statybų buvusiame miške. Visus 4 kartus nebuvo nustatyta, kad namas statomas miško žemėje. Pažeidimą nustatė statybos inspektorius – jis kreipėsi į VMT, kuri įrodė, jog statinys iš tikrųjų yra miško žemėje. O RAAD’o atstovai rado įvairių motyvų ir pasiteisinimų nesikreipti į VMT. Panašus atvejis buvo Vilniaus regione, kai miško žemėje bandyta įrengti teniso kortus. O. Bubnelienė siūlė, kilus bet kokiam įtarimui, visada kreiptis į VMT, kurios pažyma būtų pagrindas priimti teisingus sprendimus.
Kontrolės skyriaus vedėja pabrėžė, kad ne patikrinimų skaičius lemia darbo kokybę, kontrolės efektyvumą ir rezultatus. Teigiamą poveikį daro korupcijos prevencija, švietėjiška veikla.
Apibendrindama Kontrolės skyriaus vedėja O. Bubnelienė sakė, kad pateikdama kai kuriuos neigiamus pavyzdžius, ji norėjo parodyti, kaip gali pasireikšti korupcijos požymiai. Iš paskirų atvejų negalima spręsti apie aplinkos apsaugos sistemą aplamai. Atsakingų pareigūnų, inspektorių gretose – dauguma sąžiningų, principingų, dorų, puikių ir gerų žmonių. Vis dėlto problemų dar yra. Jas taisyti ir užkardyti – bendras visų mūsų reikalas.

Užtikrinant skaidrumą miškų ūkio sektoriuje

Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas kalbėjo apie numatomus veiksmus ir priemones, užtikrinančius skaidrumą miškų ūkio sistemoje. Atsižvelgiant į bendrą šalies politiką, kitais metais numatoma mažinti verslo administravimo naštą, kuo mažiau reguliuojant verslo santykius. V. Vaičiūnas pabrėžė, kad ateity planuojama peržiūrėti, pataisyti, pakoreguoti apie ketvirtadalį visų teisės aktų, susijusių su miškų ūkio reglamentavimu. Numatytos aiškios kryptys ir pačiai miškų kontrolei, nes keičiamas požiūris į ūkio subjektų veiklos priežiūrą. Į pirmą vietą iškeltas konsultavimas, prevenciniai veiksmai, o tik vėliau seka ūkio subjekto veiklos patikrinimas teisės aktų nustatyta tvarka, gautos informacijos apie jo veiklą vertinimas ir poveikio priemonių minėtiems subjektams taikymas. Tokios kryptys jau įgauna įstatymų pavidalą ir mūsų pareiga savo kompetencijos ribose juos koreguoti, rengiant teisės aktų pakeitimų projektus.
Baigiama derinti miškų atkūrimo ir kirtimo kontrolės metodika. Parengtas ir atiduotas derininti privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų pakeitimo projektas. Jame numatyti du esminiai pakeitimai: a) leidimai kirsti mišką ugdomiesiems ir sanitariniams kirtimams bus keičiami pranešimais; b) smulkioms iki 3 ha dydžio valdoms nereikės miškotvarkos projektų. Šiems nuostatams įgijus teisinę galią, keistina ir miškotvarkos projektų rengimo tvarka. Iki šiol į miškotvarkos projektų rengimą, kirtaviečių kontrolę žiūrima pro padidintą stiklą. Ir tam kažkiek pagrindo yra. Juk pagal Transparency International Lietuvos skyriaus 2006 m. paskelbtus tyrimus, miškotvarkos projektų rengimas ir derinimas bei kirtaviečių kontrolė išskirtos, kaip pačios rizikingiausios korupcijos požiūriu.
Po ilgų ir sunkių diskusijų padidėjo reikalavimai miškų atkūrimui. Keistina vidinės miškotvarkos projektų rengimo sistema, todėl rengimo fazėje svarbi miškų kontrolės skyrių pareigūnų nuomonė.
Kaip teigė V. Vaičiūnas, viena iš keturių miškų įstatymo pagrindinių funkcijų, kuri deleguota regionų aplinkos apsaugos departamentams – valstybinės miškų inventorizacijos kokybė. Kai regionuose vykdoma miškų inventorizacija, jai turi būti skiriamas pakankamai didelis dėmesys.
Alytaus RAAD Miškų kontrolės skyriaus vedėjas Gintautas Sventickas apgailestavo, kad Nekilnojamojo turto Registrų centro specialistai nesinaudoja Valstybinio miškų kadastro duomenimis. Pasitaikė ne vienas atvejis, kai turintis licenciją geodezininkas privataus miško kirtavietėje sugeba pakeisti žemės paskirtį, kurį vėliau registrų centras užregistruoja. Argi nėra mechanizmo suderinti miškų tarnybos ir registrų centro duomenis?
V. Vaičiūno nuomone, reikia atskirti du skirtingus dalykus – nekilnojamojo turto kadastro nuostatus ir matuotojo licenciją. Jei kadastrinius matavimus atliekantis geodezininkas neužfiksuoja to, kas yra natūroje, jis rizikuoja prarasti licenciją. Valstybinė miškų tarnyba ir registrų centras yra pasirašę sutartį dėl duomenų keitimosi. Joje numatyta, kad miškų tarnyba ir registrų centras abipusiai gali naudotis duomenimis. Registrų centras, matyt, nesinaudoja. Vienintelė išeitis – kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą su teikimu dėl įstatymą pažeidusio matininko licencijos sustabdymo. Tai pakankamai veiksminga nuobauda.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2011 01 10
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai