Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2011 m. sausio 20 d.

Urėdija – ne baubas

Valstybės miškininkai rūpinasi ir privačiomis miškų valdomis

“Miškai”, 2011 sausis
Vytautas Ilonis

Su dideliu susidomėjimu žvelgiu į dvispalvį žemėlapį Jonavos miškų urėdijoj. Bandau vizualiai atspėti, kiek urėdijos veiklos zonoje privačių ir kiek valstybinių miškų. Abiejų spalvų kone apylygiai. Kaip sekasi urėdijos darbuotojams derinti valstybinių ir privačių miškų interesus? Kokie tarpusavio santykiai – antagonizmas ar taikus bendradarbiavimas? Mano pašnekovai ir gidai šių dviejų skirtingų nuosavybių labirintuose – buvęs seimo narys, dabar Jonavos urėdo pavaduotojas miškininkystei Juozas Jaruševičius bei tos pačios urėdijos miškotvarkos inžinierius, tiesiogiai kuruojantis privačius miškus Saulius Banevičius.
Pašnekovai nesiima komentuoti padėties visoje šalyje. Kalbame, kas arčiausia širdžiai – Jonavos urėdijos permainingą kasdienybę.

Ištiesta broliška ranka
Iš viso urėdijos veiklos zonoje yra apie 37000 ha miško. Iš jų apie 23 000 ha - valstybinės reikšmės. Likę - 14 000 ha - privatūs arba skirti privatizavimui (rezerviniai) miško plotai. Konkretų privačių valdų savininkų skaičių Jonavos rajone įvardinti sunku. Nuolat vyksta kaita: perka, parduoda, superka ir pan. Vidutiniškai vienas savininkas valdo 4 ha miško. Tačiau yra labai stambių, valdančių 200 ha ir daugiau. Bet tai - pavieniai atvejai. Privačių miškų plotų jungimo, pardavimo, žodžiu, kaitos apskaita neįeina į įstatymu numatytas urėdijų veiklos funkcijas.
Tačiau privatūs miškai ir jų savininkai be dėmesio nelieka. Nors tai ne kontrolė, o, sakyčiau, parama, - ištiesta broliška ranka.
2003 m. Jonavos urėdo įsakymu atsakingu už privačių miškų reikalus paskirtas jau minėtas Saulius Banevičius. Per tuos metus susikaupė nemaža patirtis, atlikta nemaža glaudaus bendradarbiavimo darbų.
Antradienis – pastovi diena, kai privačių miškų savininkai gali kreiptis į urėdiją įvairiais rūpimais klausimais: konsultavimo, projektų derinimo ir pan.
Kasmet organizuojami 2-3 mokymo kursai privačių miškų savininkams. Sėkmingam pravedimui nemokamai išskiriamos patalpos, specialistai, parenkami plotai praktiniams užsiėmimams, konsultuojama želdinimo projektų paruošimo bei tvirtinimo klausimais ir t.t.
S. Banevičius neslepia – ankščiau į kursus rinkdavosi gausiau. Dabar norinčių gerokai sumažėjo. Priežastys įvairios. Vieni atgautus plotus pardavė ar iškirto, kiti apsodino ir ramiai stebi sodinukų augimą, treti tenkinąsi kartą įgytomis žiniomis. Labai stambių plotų savininkai pasisamdė specialistus ir pasikliauja tik jais. Natūralu – genys margas, gyvenimas dar margesnis.
Urėdija rūpinasi, kad privačių miškų savininkams, norintiems iškirstus plotus atželdinti, juos praplėsti ar naujus plotus užsodinti, netruktų sodinukų, nereikėtų dėl jų belstis į pasaulio kraštą, o rastų po ranka, čia pat, rajone. Per 2009- 2010 metus privačių valdų savininkams parduota 757 tūkstančių sodinukų.

Pasirūpina ir privačiom valdom
Miškas – gyvas. Jis ne tik ošia ar ramiai snaudžia. Gali susirgti, ir kenkėjai užpulti. Valstybinių miškų darbuotojai atidžiai stebi savo plotus. Privačių valdų savininkams, ypač mažesnių plotų, to kasdieninio rūpesčio dažnokai pritrūksta. Nepasakysi kenkėjui- parazitui ar ligos sukėlėjui – čia riba, peržengti nevalia. Židinys gali greit išplisti it padaryti didelę žalą tiek privačiam, tiek kaimynystėje siūbuojančiam valdiškam miškui. Tad ir tenka urėdijos darbuotojams žvilgtelėti į privačias valdas. Tiesa, nei gąsdinti, nei bausti, tuo labiau ką nors konkrečiai daryti neleidžia įstatymai. Tačiau pranešti, patarti, pagelbėti – privalu. Retai, bet pasitaiko ir tokių šeimininkų, kuriems nusispjaut net į akis badančią negandą – mano miškas, ką noriu, ta auginu. Net ir kenkėjus. Tada tenka informuoti aplinkos apsaugos agentūrą. Miško sanitarija ne vienintelė bėda. Visi žinom ir suprantam, kiek – žalos Lietuvoje ( o dar daugiau pasaulyje) padaro ugnis. Plintančiai stichijai jokių ribų nėra. Atsiradus ugnies židiniui, urėdija neieško savininko ( kuris gal už kelių šimtų kilometrų gyvena), o skubiai gesina, ugnį lokalizuoja. Tik po to informuoja privačios valdos savininką. Be jokių abejonių – tik taip ir turi būti.

Urėdijose – žurnalai žalų apskaitai
Jonavos urėdijoj, kaip ir visoje šalyje, užvestas žurnalas „ Abejotinų veiksnių, miško ligų, vabzdžių ir žvėrių padarytų pažeidimų miškui apskaita“. Privačių valdų savininkai, jei nori gauti kompensaciją už patirtą žalą, privalo įvykį įregistruoti tame urėdijos žurnale. Ypač aktualu tapo šiemet, kai audros stichija lyg slibinas kelis kartus prašvilpė virš Lietuvos. Jonavos rajono miškai nukentėjo nevienodai. Daugiau kliuvo Pagelažių, Bukonių, Svilinių, Dumsių apylinkių plotams.

Bendravimo nesklandumai
Didžiausi profesionalių valstybės miškininkų ir privačių valdų savininkų – dėl miškųsanitarijos ir priešgaisrinės apsaugos. Pasitaiko ir kurioziškų atvejų. Atgauna žmogelis tėvų ar senelių mišką, o kur jis randasi, nežino. Gal prieš 50 metų lakstė po jį, uogavo, grybavo – dabar vietovės nebeatpažįsta. Tada ir prašo urėdijos darbuotojų surasti... mišką. Pastaruoju metu pasigirsta balsų, šaukiančių apie miškų valdymo reformą, kapitalinius pokyčius, savarankiškas privačių miškų urėdijas. „Reformų (ir kvailysčių) atvirai sakant, prisižiūrėjom visokių ir net ant savo kailio patyrėm. Ar tai nesibaigiančios sveikatos, teisėtvarkos, švietimo ir pan. negi dabar taip neišmintingai su miškais eksperimentuosim?“, - nusivylimo neslepia Juozas Jaruševičius.
Pasak urėdo pavaduotojo, įstatymai, apimantys urėdijų ir privačių miškų santykius yra, ir jie realiai veikia. Tvarka nustatyta. Bet kokia spekuliacija šia tema turi vieną tikslą – išpešti iš valstybės pinigų. Patalpoms, privačioms girininkijoms, o ir specialistai – kainuoja. Juolab, įkūrus tokias urėdijas ar girininkijas nauji stebuklingi specialistai iš dangaus nenukris. Ateis tie patys, šiandien dirbantys valstybinėse urėdijose. Tad kam išradinėti dviratį ir švaistyti lėšas. Kitokio modelio nereikia – išnaudokim ką turim, kas ekonomiška ir realu. Urėdijų specialistai gali sudaryti puikius projektus, konsultuoti, atlikti darbus. Šiandien yra įkainiai tiek biržėms, tiek dirvos paruošimui, tiek sodinukų priežiūrai. Darbuotojai visada pasiruošę. Naudokimės tuo ką turim, nepasiduokim avantiūristinėms idėjoms. Nesame tokie turtingi.

„Nebijokite mūsų“
„Nuo seno žmonėse susiformavęs stereotipiškas mąstymas: urėdija kontroliuoja, gąsdina, baudžia – geriau su jais reikalų neturėti. Kategoriškai tvirtinu – tai praeities mąstymo reliktas. Urėdijos ne slibinas, ne baubas, nereikia mūsų bijoti. Norėtųsi, kad šią tiesą žinotų tiek Lietuvos privačių miškų savininkų asociacija, tiek visi žmoneliai, turintys bent lopinėlį nuosavo miško. Atvirai, nuoširdžiai bendraudami mes išspręsime visas tiek valdiškų, tiek privačių miškų problemas. Kartoju, nebijokite mūsų“, – sakė Juozas Jaruševičius.

Rezerviniuose miškuose pūva milijonai
Atskira tema – rezerviniai miškai arba kaip juos vadina žemėtvarkininkai – „laisvieji plotai“. Tiek terminas, tiek patys plotai kiekvienoje urėdijos veiklos zonoje atsirado pradėjus žemės reformą. Tai miškai skirti atkuriamai nuosavybei. Per tuos ilgus, sakyčiau nesibaigiančios žemės reformos metus susidarė savitas jų statusas. Miško plotais disponuoja žemėtvarka. Sanitarinę priežiūrą, priešgaisrinę apsaugą vykdo urėdijos. Tačiau bet kokia ūkinė veikla tose teritorijose draudžiama. Net pasimalkauti krituolių šalia gyvenančiam žmogeliui – tabu. Per ilgus metus geriausi plotai, brandžiausi medynai jau išdalinti. Dinamika ženkliai krenta. Žmogui sunku įsiūlyti likusius miškus: šlaitus, paupius, krūmynus, menkaverčius, kartais vargiai mišku bepavadinamus plotus. Ims ims, bet ... neima. Jonavos rajone atstatymui paimta vos 50 ha. Likę dar keli tūkstančiai. Ūkinės veiklos draudimas šiuose plotuose neša didelę materialinę žalą. Respublikoje apie 300 t. ha. Tai milijonai kubų medienos: ar rąsteliai, ar popiermalkės, ar biokuro žaliava. – litas prie kito vėjais paleidom ir dabar tebeleidžiam milijonus. Kiek galima buvo per 20 metų biudžetą papildyti. Tiesiai šviesiai – neūkiška, nusikalstama. Grubiai skaičiuojant 1 mln. kubų medienos kasmet. Problemą spręsti reikia skubiai, pribrendo reikalas keisti įstatymą. Žinant jų kaitos procedūrinę virtuvę, šiandien pakeitus, realiai situacija pasikeis tik po 1,5 – 2 metų. Vėl milijonai šuniui ant uodegos.

Pasodinkime po savo medį
2011 metus Jungtinių Tautų organizacija paskelbė Tarptautiniais Miškų metais. Neseniai JT patvirtino galutinį logotipą ir jo naudojimo gaires. ES šalyse vyksta pasirengimo darbai išnaudoti šią progą. Be to tebesitęsia ENO - aplinka virtualioje erdvėje – programa. „Kviečiam ir raginam jaunimą, moksleivius, privačių miškų savininkus, urėdijas ir visus Lietuvos žmones prisidėti prie Suomijoje 2004 metais gimsiančio judėjimo – sodinti miškus. Galutinis tikslas – 100 milijonų pasodintų medžių. Jau pasodinta virš 5 mln.
- Sutikdamos tarptautinius Miško metus atskiros valstybės renginio propagavimui skiria labai didelį dėmesį.Tikimės, kad ir Lietuvos vyriausybė neliks kurčia ir abejinga pasauliniams renginiui – „2011 –jie Tarptautiniai miškų metai“.
Linkim Naujaisiais 2011 metais seniems ir jauniems pasodinti savo medį. Gamtos apsaugai ir taikai Žemėje“, - sakė Jonavos miškų urėdijos darbuotojai.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2011 01 20
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai