Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Paslaugos
Renginiai
Klausimai
miskasodis
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius
„Natūra 2000“

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2011 m. kovo 16 d.

Susidorojimo kampanija tęsiasi

Žurnalas "Miškai", 2011 m. kovas

Jau daugiau nei dvejus metus vyksta kryptingas valstybinių miškų sistemos puolimas. Anksčiau valstybės įmonės miškų urėdijos buvo kaltinamos, neva neaprūpina medienos perdirbimo pramonės žaliavomis, esą užuot tai dariusios daug jos eksportuoja į užsienį. Tačiau statistika rodo, jog iš Lietuvos valstybinių miškų eksportuojama medienos 3 kartus mažiau negu iš Latvijos, Estijos. Po to meluota, neva Generalinė miškų urėdija trukdo Lietuvoje statyti medienos perdirbimo įmonę, nors šio projekto iniciatoriai net nepasirūpino atlikti žaliavų studiją. Vėliau šio sąmokslo užsakovai bandė išsireikalauti iš Vyriausybės, kad mediena jiems būtų parduodama išskirtinėmis sąlygomis. Nepavyko ir tai. Tada pasiskųsta ankstesnės kadencijos Seimo Audito komitetui. Šis komitetas irgi nepritarė rinkos iškraipymui, tačiau skundo autorių pasiūlymu rekomendavo Valstybės kontrolei atlikti valstybinių miškų ūkio veiklos auditą ir įvertinti, ar efektyviai naudojamas miškų urėdijoms patikėtas valstybės turtas – miškai. Šį darbą valstybės kontrolieriai dirbo beveik metus, kruopščiai patikrintas 2007–2009 m. laikotarpis, rimtų trūkumų valstybinių miškininkų darbe kontrolieriai neaptiko. Nepavykus susidoroti per Valstybės kontrolę, nuspręsta sukelti privatizavimo ažiotažą. Pateiktos absurdiškos privatizavimo priežastys: neva valstybinių miškų urėdijos dirba neefektyviai, privatūs miškai geriau prižiūrimi ir t. t. Vienu balsu buvo trimituojama, kad valstybinių miškų valdymo centralizavimas padėtų mažinti išlaidas. Kai kurie medienos perdirbėjai neslėpė ir tokio sujungimo tikslų: su viena įmone būsią lengviau susitarti dėl žaliavų. Panašūs teiginiai jau ne pirmus metus liejasi iš įvairių veikėjų lūpų. Kad už to slypi vienos verslo grupės noras įkelti koją į valstybinius miškus – jau seniai visiems aišku.
Absurdiškam privatizavimo siūlymų bangavimui pasipriešino tiek šalies valdžia, tiek visa visuomenė. Seimas nutarė, jog valstybinių miškų valdymo sistema veikia normaliai, urėdijos užtikrina valstybės joms patikėtas miškų priežiūros funkcijas. Siūlymą privatizuoti miškus sukritikavo Mokslų akademija, Rašytojų klubas, Žaliųjų judėjimas ir kitos organizacijos.
Nepavykus šiai planuotai užmačiai, užsakovai nusprendė, jog laikas imtis kitų manevrų ir kreiptis į visas aukščiausias instancijas, kad būtų panaikinta valstybinė miškų žinyba, „nuimtos galvos“, o į jų vietas pastatytos „savos“. Naivu manyti, kad tikslas – valstybinių miškų žinyba ir joje dirbantys žmonės ar jų reputacija. Kai kuriems ankstesniems miškų ministrams, o vėliau, panaikinus Miškų ūkio ministeriją, ir buvusiems atsakingiems darbuotojams darant nuolaidų kai kuriems medienos perdirbėjams, pastarieji priprato gauti medieną skolon, turėti privilegijų ir išimčių, neretai net ir nesumokėti už medieną. Nepavyko pasiekti miškų urėdijų bankroto paskelbus apie medžių kirtimo amžiaus didinimą bei parengus visų valstybinių eksploatacinių miškų nuomos projektą. Aktyviai buvo agituojama miškų urėdijoms didinti mokesčius, neleisti pirkti medienos ruošos technikos bei pereiti prie pardavimų nenukirstu mišku.
Tokiais būdais nepavykus įgyvendinti savo tikslų, imtasi brutalaus šmeižto. Pasitelkti ir absurdiški skundai. Šimtais adresų, tarp jų ir šalies valdžios institucijoms, prieš metus išplatintas 14 puslapių anoniminis laiškas apie neva didelę netvarką urėdijose, bet tik viena institucija, tiesa, stebėtinai greitai, inicijavo šio anoniminio skundo tyrimą. Tam buvo sudaryta auditorių grupė. Tačiau ir ši nustatė, jog dauguma laiško teiginių – melas. Per tūkstantį lapų popieriaus sugadinta tokio pobūdžio skundus platinant institucijoms ir kone visiems Seimo nariams. Prieš dvejus metus taip pat buvo paskelbta, kad skiriamas 1 mln. Lt valstybinių miškų sistemai sunaikinti. Užsakovai, dvasiniai vadovai bei klapčiukai tiklsiai pasiskirstė darbeliais.
Dveji metai atkaklių lobistų pastangų, valdžios kabinetų varstymo. Nuolat trukdoma dirbti. Griebtasi asmeninio purvo drabstymo, šantažo ten, kur nėra jokių sąsajų su bent menamais faktais: paskelbtos nebūtos kratos, siekiant asmeninio Generalinės miškų urėdijos vadovo pažeminimo, imtasi draskyti šeimos gyvenimą, suterštas anapilin išėjusių šeimos narių atminimas. Dėl 1993 m. parduotų akcijų 2008 m. mirusios mamos vardas eskaluojamas dar šiandien. Net ir stribai, vykdydami pokario genocidą, nekratė išėjusių anapilin žmonių kaulelių. Tiesiog prasilenkiama su žmoniškumu. Tokiu būdu sąmoningai sudaromas didelis psichologinis spaudimas. Juodųjų technologijų specialistai tai puikiai įvaldę iki smulkmenų. Operuojama personalijomis: kai kurių Lietuvos miškininkų žygiai ir peticijos aukščiausiems šalies vadovams, neva girininkų „pagalbos šauksmas“, neva miškininkų anoniminis skundas... Vis ne atvirai, o slaptai, su intrigomis, po svetimais veidais. Pasitelkiami iš darbo atleisti miškų urėdai, kurių vadovaujamose urėdijose padaryta didelė žala valstybei. Pasinaudojant jų skundų teisminiais nagrinėjimais dėl neva pažeistų teisių bei interesų, kas, beje, gali būti traktuojama ir kaip spaudimas teismams, kurie šiuo metu nagrinėja šiuos skundus, per žiniasklaidos priemones bandoma atgaivinti bei eskaluoti nepagrįstus teiginius apie tariamus pramanytus pažeidimus. Tokiu būdu naudojamos dar nenaudotos priemonės – įtraukiant žiniasklaidą sudaroma įtempta aplinka, „užstalė“ perkelta į teismų sales. Todėl aktyviai vykdoma šmeižto kampanija vertinama kaip naujas bandymas realizuoti tuos pačius tikslus: valstybinių miškų sistemos bei jos vadovų diskreditavimas, palankių sąlygų valstybinių miškų išdraskymui sudarymas.
Dėl nuolat skleidžiamo šmeižto, visuomenės klaidinimo bei neteisėtų kaltinimų Generalinė miškų urėdija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama įvertinti tokius veiksmus ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn tikruosius šios kampanijos vykdytojus.

GMU inf.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2011 03 16
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
Valstybinių miškų vertė

ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai