Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2011 m. kovo 29 d.

Nenukirsto miško ir apvaliosios medienos apskaita Lietuvoje

alfa.lt, 2011 m. kovo 29 d.
LNMMA pirmininkas, LŽŪU Miškotvarkos katedros vedėjas doc. Dr. E. Petrauskas

Mediena tebėra vienas iš pagrindinių miško produktų, todėl yra labai svarbu ją racionaliai sunaudoti ir iš kiekvieno nukirsto medžio stiebo gauti kuo daugiau naudos. Racionalus medienos sunaudojimas yra neatsiejamas nuo geros jos apskaitos ir objektyvių duomenų ne tik medienos ruošos metu, bet gerokai anksčiau, kai reikia atlikti kirtimų planavimo ir projektavimo darbus.

Lietuva tarp kitų Europos ir Pasaulio šalių pasižymi ypatingai detalia daugiapakope medienos apskaita.

Pirmoji pakopa medienos apskaitoje tai atrankiniais metodais vykdoma nacionalinė miškų inventorizacijoje, kurios metu instrumentiniu būdu apmatuojama 1/8000 visų medžių. Šiuo metu vykdomas trečiasis 5 metų trukmės inventorizacijos ciklas. Nacionalinė miškų inventorizacijos (NMI) duomenys visos šalies medienos esamus išteklius, jų prieaugį, vykdytus kirtimus, medžių iškirtimą įvertina ±1% tikslumu. Duomenų objektyvumui užtikrinti NMI yra įdiegusi vidinę lauko darbų kontrolės sistemą. NMI duomenys yra skirti strateginiam medienos išteklių valdymui ir miškų politikos formavimui.

Antroji medienos apskaitos pakopa tai sklypinė miškų inventorizacija. Inventorizacijos metu įvertinamas kiekvieno miško sklypo plotas ir medienos tūris jame. Šios inventorizacijos tikslumas ±15% tūrio kiekviename sklype. Sklypinės inventorizacijos duomenys naudojami metinei pagrindinių kirtimų normai apskaičiuoti ir kirtimams suprojektuoti bei išdėstyti miško masyvuose. Metinę pagrindinių kirtimų normą valstybiniuose miškuose tvirtina Vyriausybė. Tarpinių kirtimų apimtis tvirtina Aplinkos ministerija. Sklypinės miškų inventorizacijos kokybei užtikrinti taip pat naudojama išorinės kontrolės sistema.

Trečioji pakopa tai augančių medžių medienos apskaita kirtimo plotuose (biržių taksacija), ji atliekama prieš kirtimą. Remiantis jos duomenimis, išrašomas leidimas kirtimui. Šios inventorizacijos tikslumas kiekvienoje biržėje ±10%.

Ketvirtoji medienos apskaitos pakopa tai medienos produkcijos matavimas. Vienetiniu metodu matuojama pjautinųjų rąstų ir faniermedžių mediena, grupiniu metodu malkos, smulkūs pjautinieji, plokščių mediena ir popiermedžiai. Vieno rąsto tūrio nustatymo tikslumas, matuojant jo ilgį ir plongalio skersmenį yra ±10%.

Skaitytojas turbūt atkreipė dėmesį į tai, kad kiekvienoje medienos apskaitos pakopoje nurodomos matavimo paklaidos. Tai atsitiktinės paklaidos, kurios yra neišvengiamos matuojant gamtos suformuotą produktą (medieną), kur kiekvienas konkretus medis, sortimentas ar biržė pasižymi unikalumu, neįmanoma tokio paties rasti kitoje vietoje ir kitu laiku. Matuojant medieną ir nustatant jos tūrį vadovaujamasi normatyvais, kurie atspindi visų įmanomų variantų vidutines reikšmes. Kiekvieno rąsto, medžio, biržės tūris nukrypsta nuo vidutinių reikšmių nors matuojamųjų požymių (medžio aukščio, skersmens, rąsto ilgio ir storio, biržės medžių skaičiaus, jų skirstinio pagal storius ir aukštumo klasės) reikšmės būtų tokios pačios. Atsitiktinės paklaidos yra neišvengiamos ne tik medienos apskaitoje. Didžiuliai daliai maisto produktų (cukrus, kruopos, druska, prieskoniai, ir t.t.), parduodamų prekybos tinkluose, taip nurodomos atsitiktinės svorio ar tūrio paklaidos. Atsitiktinių paklaidų dydžiai matuojant, sveriant, vertinant, priklauso nuo matavimo metodo efektyvumo ir prietaisų tikslumo. Medienos apskaitoje esančias atsitiktines paklaidas pripažįsta ir nurodo visos Europos ir pasaulio šalys. Lietuvos medienos matavimo normatyvuose nurodytos paklaidos nėra nei didesnės, nei mažesnės už gaunamas kitose šalyse. Lietuviškos apvaliosios medienos ir nenukirsto miško matavimo taisyklės yra įtrauktos į europinį standartą EN 1609-2 ir pripažįstamos Europoje. Esminė atsitiktinių paklaidų savybė yra ta, kad jos turi savybę mažėti didėjant matuojamųjų apskaitos objektų (rąstų, stiebų, biržių, sklypų) skaičiui. Šis mažėjimas yra atvirškčiai proporcingas kvadratinei šakniai iš matuojamų apskaitos objektų skaičiaus. Pavyzdžiui jei matuojame 100 medžių, rąstų ar biržių atsitiktinė matavimo paklaida sumažėja 10 kartų.

Svarbiausias šios keturių pakopų apskaitos privalumas yra tas, kad tokiu būdu apskaitant medieną galima gauti pilną medienos balansą bet kurioje grandyje ir išvengti sisteminių paklaidų, kurios yra netoleruojamos. Trūkumas – brangumas. Daugumos Vakarų Europos šalių medienos apskaita yra paprastesnė. Didžiausias dėmesys skiriamas galutinės medienos produkcijos apskaitai, naudojant modernesnius matavimo prietaisus. Taupymo tikslais atsisakyta 3 medienos apskaitos pakopos. Lietuvoje kol kas dėl medienos pirkėjų ir pardavėjų nepasitikėjimo vieni kitais tarpinėse medienos ruošos grandyse vykdoma daug bereikalingų matavimų.

Tačiau yra ir gerų poslinkių: trys stambiausios medienos perdirbimo lentpjūvės yra įdiegusios lazerines rąstų skenavimo linijas, kuriomis vieno rąstų tūris nustatomas su ±1.5% tikslumu. Valstybinės miškų urėdijos viešumo ir skaidrumo užtikrinimui naudoja visas keturias medienos apskaitos pakopas. Svarbu yra tai, kad tarp atskirų pakopų būtų užtikrinamas informacijos palyginamumas, kuris garantuoja medienos apskaitos kokybę. Viešoje erdvėje pasirodę samprotavimai apie medienos apskaitos problemas VĮ miškų urėdijose yra tendencingai iškreipti. VĮ miškų urėdijos apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimus atlieka vadovaujantis Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis, kurios yra nuolat tobulinamos. Pastoviai yra atliekami tiek miškų urėdijų vidiniai, tiek kontroliuojančių valstybinių organizacijų palyginamieji matavimų patikrinimai. Patikrinimų metu yra randama tiek neigiamų, tiek teigiamų tūrių skirtumų, kurie, didinant matavimų skaičių, mažėja.

Jei žiniasklaidoje peršama medienos vogimo schema miškų urėdijose veiktų, tai bet kurioje iš medienos apskaitos grandžių susidarytų ne atsitiktiniai, bet sisteminiai tik neigiami medienos tūrių skirtumai, kuriuos iš kart pastebėtų kontroliuojančios valstybinės organizacijos. VĮ miškų urėdijos supranta naujų medienos matavimo technologijų plėtros svarbą Lietuvoje. Dalį VĮ miškų urėdijų ir privačių miško savininkų pagamintos apvaliosios medienos produkcijos (apie 25%). Skandinavijos ir JAV pavyzdžiu matuoja trečioji šalis, kurios pagrindinis tikslas, dirbant tarp priešingų interesų grupių (medienos pirkėjų ir pardavėjų), yra užtikrinti objektyvų ir nebrangų medienos matavimą ir jos kokybės vertinimą. Lietuvoje visų medienos versle dalyvaujančių suinteresuotų šalių, įskaitant VĮ miškų urėdijas, iniciatyva 2004 metais buvo įsteigta Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija.

Asociacijos darbuotojų atliekami apvaliosios medienos matavimo rezultatai pradėti pripažinti užsienio šalyse. Asociacijos plėtra yra tiesiogiai susijusi su medienos perdirbimo pramonės plėtra, kadangi modernūs ir tikslūs medienos matavimo prietaisai diegiami tik stambiose medienos perdirbimo įmonėse. Nepriklausomus matavimus, kaip ir modernius prietaisus, diegti smulkiose įmonėse yra brangu, nors mūsų kaimynai latviai tai bando daryti. Per paskutiniuosius penkerius metus buvo atlikta daug mokslinių tyrimų, skirtų medienos matavimo ir jos apskaitos tobulinimui. Sukurta ir patvirtinta visa eilė naujų norminių dokumentų. Bendraujant su šios srities užsienio kolegomis aiškėja, kad Lietuvoje medienos apskaita sutvarkyta nė kiek ne blogiau kaip aukšto technologinio išsivystymo šalyse. Mano manymu medienos matavimo ir apskaitos sistemos plėtra turėtų krypti jos paprastinamo ir efektyvinimo linkme.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2011 03 29
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai