Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2011 m. balandžio 5 d.

Tarpinis miško naudojimas. Dabartis ir perspektyvos
Tarpinio naudojimo apimčių Lietuvos valstybiniuose miškuose pagal medynų prieaugį įvertinimas

„Mūsų girios“, 2011/03
(Tęsinys, pradžia – 1 nr.)

Taikant tradicinę ūkininkavimo sistemą Lietuvos sąlygomis pagrindiniam naudojimui sukaupiama 50-60 proc. viso prieaugio. 2000-2009 m. valstybinės reikšmės miškuose buvo sukaupta 56 proc. viso prieaugio. Likusi dalis buvo išimta tarpiniais kirtimais ar savaiminio retinimosi bei žuvusių medžių pavidale sudarė miško auginimo nuostolius. Mažinant miško auginimo nuostolius, susidarančius dėl nepanaudojamo savaiminio retinimosi, galima ne tik gauti papildomą medienos kiekį tarpinių kirtimų metu, bet ir suformavus tvaresnius medynus, sukaupti didesnius medienos išteklius, skirtus pagrindiniam naudojimui brandžiuose medynuose. Lietuvoje, suintensyvinus ūkininkavimą, tarpiniais kirtimais įmanoma sunaudoti 30-35 proc. prieaugio, tuomet miško auginimo nuostoliams tektų ne daugiau 10-15 proc. viso prieaugio. Atsižvelgiant į ugdomųjų ir pagrindinių kirtimų medynų amžiaus intervalo bei tūrio prieaugio jame santykį, ne mažiau kaip 2/3 tarpinio naudojimo turėtų sudaryti ugdomieji ir ne daugiau kaip 1/3 – sanitariniai kirtimai. Tokiu būdu siektinas ir strateginiuose miško auginimo uždaviniuose įvardintinas santykis tarp pagrindinių, ugdomųjų, sanitarinių kirtimų apimčių bei medynų auginimo nuostolių turėtų būti 55-65 proc. (60) : 15-25(20) : 5-15 (10) : 5-15 (10). Dabar šis santykis nutolęs į ekstensyvaus miškininkavimo pusę. 2006-2009 m. iš miškų urėdijų iškirsta 3,54 mln. m³ prekinės medienos. 68,6 proc. visos medienos buvo pagaminta pagrindiniuose, 19,5 proc. – sanitariniuose ir tik 11,9 proc. – ugdymo kirtimuose. Pusėje miškų urėdijų ugdomųjų kirtimų metu pagamintos medienos tūris nesiekė nė 10 proc., o 6 urėdijose – nė 6 proc. Kertant kasmet pagrindiniais kirtimais apie 12 tūkst. ha, jaunuolynai buvo ugdomi tik 10,6 tūkst. ha. Tik 8-ose urėdijose ugdomaisiais kirtimais iškertama medienos dalis sudarė 20 proc. ir daugiau bendro iškertamo kiekio. Toks miško naudojimas prisideda prie to, jog valstybiniuose miškuose 2009 m. buvo užfiksuotas savaiminis išsiretinimas 1,65 m³/ha, t.y. 22 proc. viso prieaugio. 18 proc. viso prieaugio, arba 1,3 m³/ha, sudaro kasmetiniai miško auginimo nuostoliai.

6 lentelė. Vidutinis metinis ugdymo kirtimų amžiaus medynų tūrio prieaugis

Medžių rūšis

Medynai

Retinimų amžiaus

Einamųjų kirtimų amžiaus

Sanitarinių kirtimų

Iš viso

Plotas, 1000 ha (P) ir tūrio prieaugis, m³/ha (Z)

P

Z

P

Z

P

Z

P

Z

Pušynai

21,1

8,3

210,1

9,1

96,3

7,2

327,5

8,5

Eglynai

48,1

11,2

38,0

10,1

76,9

7,3

163,0

9,1

Beržynai

13,2

7,7

60,1

7,3

64,9

6,5

138,2

7,0

Drebulynai

2,9

13,8

1,6

14,8

19,1

9,1

23,6

10,1

Juodalksnynai

7,5

12,0

19,6

9,0

22,2

7,5

49,3

8,8

Baltalksnynai

3,6

5,9

-

-

4,2

7,6

7,8

6,8

Ąžuolynai

0,6

4,1

7,0

8,1

7,7

6,8

15,3

7,3

Uosynai

1,4

4,1

8,3

5,3

4,5

4,5

14,2

4,9

Kiti

0,4

5,4

1,9

8,2

2,2

6,5

4,5

7,2

Iš viso

98,8

9,9

346,6

8,8

298,0

7,2

743,4

8,3

Rekomenduojamas išimti tarpiniais kirtimais tūris, m³/ha

3,0

2,5

1,8

2,3

Potencialaus tarpinio naudojimo įvertinimui per artimiausius 5-erius metus visi II-IV miškų grupės medynai buvo suskirstyti pagal medžių rūšis ir ugdomųjų kirtimų amžių: retinimo, einamųjų kirtimų ir vyresnio amžiaus – sanitarinių kirtimų (6 lent.). Kiekvienos medžių rūšies, amžiaus grupės bei gamtinio našumo rajono medynams buvo įvertintas tūrio prieaugis ir jo struktūra (NMI 2009 m. duomenys). Iškertama tūrio prieaugio dalis (vid. 28 proc.) buvo diferencijuota atsižvelgiant į rajono medynų našumo lygį, medžių rūšį, medynų amžių ar tarpinių kirtimų būdą. Medynų, augančių žemiausio gamtinio našumo rajone 4.1, retinimo intensyvumas yra 3-4 proc. mažesnis nei kitų našumo rajono medynų (7 lent.). Didėjant medynų amžiui, retinimo intensyvumas mažėja. Minkštųjų lapuočių medynuose retinimo amžius tetrunka 10 metų, todėl intensyviausias retinimas buvo nustatytas einamųjų kirtimų amžiuje. Sanitarinius kirtimus numatyta vykdyti vyresnio nei einamųjų kirtimų amžiaus medynuose, išskyrus 5-erius metus iki pagrindinio kirtimo.

7 lentelė. Medynų retinimo intensyvumas, priklausomai nuo medžių rūšies, medynų amžiaus ir miškų gamtinio našumo

Miškų gamtinio našumo rajonai

Spygliuočiai ir kietieji lapuočiai

Minkštieji lapuočiai

Retinimo amžiaus

Einamųjų kirtimų amžiaus

Vyresni nei einamųjų kirtimų amžiaus

Retinimo amžiaus

Einamųjų kirtimų amžiaus

Vyresni nei einamųjų kirtimų amžiaus

Retinimo intensyvumas, proc. nuo prieaugio

1.1; 1.2; 2.1; 2.2; 3.1; 3.2; 3.3; 4.2; 4.3

31

28

25

28

30

25

4.1

28

25

22

24

26

21

Tarpinio naudojimo apimtys buvo įvertintos pagal medynų tūrio prieaugį ir nustatytą kirtimo intensyvumą, priklausomai nuo medynų amžiaus ir gamtinio našumo rajono kiekvienai miškų urėdijai, kirtimų ir medžių rūšiai. Nustatytas prekinės medienos tarpinio naudojimas – 1,345 mln. m3, iš kurių 18 proc. tenka retinimams, 51 proc. – einamiesiems, t.y. 69 proc. – ugdymo ir 31 proc. – sanitariniams kirtimams (8 lent.).

8 lentelė. Tarpinio naudojimo apimtys II-IV miškų grupių urėdijų miškuose, įvertintos pagal išimamą iš medynų prieaugio dalį

Medynai

Retinimai

Einamieji kirtimai

Sanitariniai kirtimai

Iš viso

Prekinės medienos tūris, 1000 m³

Pušynai

43,6

425,7

135,9

605,2

Eglynai

135,4

86,4

113,1

334,8

Beržynai

21,4

104,0

83,4

208,8

Drebulynai

8,6

5,9

32,7

47,2

Juodalksnynai

18,8

40,6

34,4

93,8

Baltalksnynai

5,1

0,0

6,0

11,1

Ąžuolynai

0,6

11,7

10,1

22,4

Uosynai

1,6

8,9

4,1

14,5

Kiti medynai

0,6

3,7

2,7

7,0

Iš viso

235,8

686,9

422,3

1345,0

Proc.

18

51

31

100

Panaudojant medynų našumo modelį, buvo įvertinti pagrindiniai medynų auginimo parametrai: ugdymo pradžia, kartojimo dažnumas, kirtimų intensyvumas, tūrio prieaugio struktūra, sukauptos medienos tūris brandžiame amžiuje (9 lent.). Spygliuočių medynus rekomenduojama ugdyti kas 20-30 metų 3 kartus, minkštųjų lapuočių – kas 10-20 metų 2 kartus. Visiems medynams papildomai įvertinti sanitariniai kirtimai. Retinimai pradedami ne vėliau 20-ies metų. Reguliariai medynai ugdomi paliekant ne mažesnį kaip 0,7, eglynų – 0,6, beržynų – 0,8 skalsumą. Laikantis tokio auginimo režimo bei išvengus medynams stipresnių stichinių nelaimių, ligų ar kenkėjų pažeidimų, kirtimo amžiuje būtų sukaupta vid. 380 m3/ha stiebų tūris, t.y. 13 proc. daugiau nei sukaupiama dabar. Tai sudarytų 59 proc. bendro tūrio prieaugio (7,3 m3/ha). Tarpiniais kirtimais būtų paimama 31 proc., iš jų 21 proc. – ugdomaisiais kirtimais. Nepanaudotas savaiminis išsiretinimas, t. y. miško auginimo nuostoliai būtų sumažinti iki 10 proc. Tai leistų miške nuolat palaikyti 5-7 m3/ha negyvos likvidinės stiebų medienos atsargas.

9 lentelė.II-IV miškų grupės retinimo ir vyresnio amžiaus medynų auginimo parametrai ir rezultatai (pagal medynų našumo modelį)

Medynai

Plotas, 1000 ha

Vidutinis HAB,m

Pradinis ugdymo

Kirtimų skaičius

Kartojimas, metais

Produktyvumas, m³/ha

Amžius

Skalsumas

Laikotarpis, metai

Sukaupta

Tarpinis naudojimas

Savaiminis išsiretinimas, metinis

Bendras metinis

Iš viso

Metinis

Iš viso

Metinis

Pušynai

Rodikliai

328

27

20

1,0

3+1*

30

110

415

3,77

244

2,22

0,76

6,75

%

56

33

11

100

Eglynai

Rodikliai

163

28

20

0,9

3+1*

20

80

395

4,94

219

2,74

0,80

8,48

%

58

32

10

100

Beržynai

Rodikliai

138

26

20

1,0

2+1*

20

70

302

4,31

129

1,84

0,50

6,65

%

65

27

8

100

Drebulynai

Rodikliai

24

29

20

1,0

2+1*

10

50

351

7,02

115

2,30

0,48

9,80

%

72

23

5

100

Juodalksnynai

Rodikliai

49

23

20

1,0

2+1*

20

70

338

4,83

163

2,33

0,60

7,76

%

62

30

8

100

Kiti

Rodikliai

42

15

20

1,0

2+1*

10

2

%

Iš viso

Rodikliai

743

380

4,33

2,26

0,70

7,29

%

59

31

10

100

* Sanitariniai kirtimai

Retinimo amžiaus medynuose planuojama kasmet iškirsti 3 m3/ha stiebų, esant šių medynų prieaugiui 9,9 m3/ha, einamaisiais kirtimais 2,5 m3/ha stiebų, kai šių medynų prieaugis 8,8 m3/ha ir sanitariniais kirtimais – 1,8 m3/ha, kai prieaugis yra 7,2 m3/ha. Planuojamas retinimo kirtimais iškirsti tūris urėdijose kinta ± 0,4, einamaisiais kirtimais – ± 0,3, sanitariniais – ± 0,2 m3/ha, o visais tarpiniais kirtimais – ± 0,3 m3/ha, arba ± 13 proc. Planuojamas iškirsti tarpiniais kirtimais tūris tiesiogiai priklauso nuo urėdijoje augančių medynų tūrio prieaugio.
2006-2009 m. urėdijų atliktų tarpinių kirtimų intensyvumas gerokai skyrėsi nuo intensyvumo, paskaičiuoto pagal prieaugį. Retinimo kirtimais urėdijose buvo kertama vid. 1,65 m3/ha stiebų, arba 55 proc. paskaičiuoto pagal prieaugį tūrio, einamaisiais – 1 m3/ha stiebų tūrio, arba 40 proc. paskaičiuoto, ir sanitariniais kirtimais – 2,7 m3/ha stiebų, arba 150 proc. paskaičiuoto pagal prieaugį tūrio. Taigi praktikoje taikomas tarpinių kirtimų intensyvumas nėra subalansuotas tarpusavyje pagal kirtimų rūšis. Sanitarinių kirtimų intensyvumas yra 2,3 karto didesnis už ugdomųjų kirtimų intensyvumą. Tai rodo menką ugdomųjų kirtimų įtaką medynų tvarumui, savaiminio išsiretinimo sumažėjimui. Disbalansas stebimas ne tik tarp paskirų kirtimo rūšių, bet ir tarp urėdijų. Retinimo kirtimais vid. kertant 1,65 m3/ha, kirtimo intensyvumas urėdijose kinta nuo 0,5 iki 2,9 m3/ha (pav.). Einamaisiais kirtimais vid. kertant 1m3/ha, urėdijose intensyvumas kinta nuo 0,1 iki 2,8 m3/ha, t.y. 4,5 karto daugiau nei paskaičiuota pagal tūrio prieaugį. Tai rodo, jog požiūris į ugdomuosius kirtimus, jų intensyvumą urėdijose skirtingas, nėra šiuo klausimu vieningos politikos.
Pasiūlymai
* Planuojant tarpinį naudojimą, pirmiausia reikia išskirti ugdomuosius kirtimus. Jie negali būti pakeičiami ar kompensuojami sanitariniais kirtimais.
* Peržiūrėti ir patikslinti ugdymo kirtimų normatyvus, taisykles, leidžiančias formuoti tvarius, aukšto produktyvumo medynus, mažinti miško auginimo nuostolius.
* Ugdomųjų kirtimų apimtys turėtų palaipsniui didėti, vis didesnį dėmesį skiriant jaunuolynų ugdymui, energetinės medienos juose paruošų didinimui.
* Mažėjant perbrendusių medynų plotams, didėjant tinkamai suformuotų medynų tvarumui turėtų mažėti sanitarinių kirtimų poreikis ir jų apimtys.
* Didesnį dėmesį skirti III-IV grupės miškuose susikaupusių perbrendusių minkštųjų lapuočių medynų plotų realiam mažinimui.
* Strateginiuose miško auginimo planuose nustatyti pagrįstas III-IV grupės miškų medynų produktyvumo didinimo užduotis: brandžių medynų tūrio didinimas, miško auginimo nuostolių mažinimas, prekinės medienos išeigos iš išaugintų stiebų didinimas.
Prof. Andrius Kuliešis
Gintaras Kulbokas
Darius Vižlenskas
Andrius Butkus

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2011 04 05
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai