Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2011 m. gegužės 4 d.

Kauno miškininkai turi kuo didžiuotis

VĮ Kauno miškų urėdijos darbuotojai sėkmingai darbuojasi Kulautuvos miško daigyne, kur auginami sodmenys miškų atkūrimui ir naujų miškų įveisimui, taip pat škvalo nuniokotiems plotams atkurti.

Saulius Tvirbutas
VL žurnalistas saulius.tvirbutas@krastospauda.lt

Kauno miškų urėdijos darbuotojai jau šių metų kovo mėnesį sutvarkė paskutinius škvalo nuniokotus plotus ir dabar sutelkė pajėgas į miškų atkūrimo ir naujų plotų apželdinimo darbus. Tam praverčia didelis urėdijos valdomas daigynas, kur auga daugiau kaip 6 milijonai spygliuočių ir lapuočių sėjinukų bei sodinukų.
Kauno miškininkams tenka ne tik rūpintis priešgaisrine miškų apsauga, ruošti medieną, rūpintis miško sodinimu, bet ir daug dėmesio skirti šiukšlių iškuopimui.
Valstybinės reikšmės miškai Kauno urėdijoje užima 16319 ha ploto, privatūs ir skirti nuosavybės teisių atkūrimui - 9474 ha. Urėdiją sudaro 6 girininkijos.

Parduoda ir užsieniečiams

Kauno miškų urėdijos Raudondvario medelyno Kulautuvos miško daigynas įkurtas Vilkijos girininkijos teritorijoje, jo plotas apie 35 ha. Čia sodinukus perka privačių miškų savininkai, kitos miškų urėdijos. Dalis daigų eksportuojama į Švediją ir Latviją. Pasak Kauno miškų urėdijos urėdo pavaduotojo Edmundo Kovalčiko, į šias šalis vežama kiek kitaip auginamos eglaitės. „Paprastai daigus auginame dvejus metus, paskui persodiname, kad geriau formuotųsi šaknų sistema, dar dvejiems metams, - aiškino jis. – Tokie daigai užauga iki 45-55 cm aukščio ir tinka mūsų šalies pirkėjams, bet užsieniečiai pageidauja mažesnių ir kiek jaunesnių – iki 20-40 cm, nes tokių daugiau galima prikrauti transportavimui.“ Todėl eksportuojami daigai sodinami vasarą ir persodinami po pusantrų metų. Per trejus metus eglaitės paauga tiek, kiek pageidauja užsakovai, taip pat jaunesni augalai lengviau prigyja nederlingose Švedijos žemėse.

Ypač populiarūs ąžuoliukai

Lietuvos pirkėjai pastaruoju metu gausiai perka ąžuoliukus. „Yra tokių, kurie nuperka net po 50-60 tūkst. daigų, - teigė E.Kovalčikas. – Šie medžiai tapo labai populiarūs, kai jų sodinimui nuspręsta skirti didesnę nei kitiems medžiams ES parama.“
Urėdijos darbuotojai ir praėjusių metų sezone pririnko 2 tonas ąžuolų gilių, nes manoma, kad šių sodmenų paklausa bus didelė iki 2013 m. Paskui nežinia, kokia bus parama miško įveisimo darbams. „Kitų medžių sodmenų paklausą prognozuoti daug sudėtingiau“, - sakė E.Kovalčikas.
Kasmet daigynas parduoda apie 1,5 mln. sodmenų. Iš viso jame auginama daugiau kaip 6 mln. medelių nuo 1 iki 4 metų amžiaus. Čia galima įsigyti ąžuolų, beržų, klevų, liepų, juodalksnių, eglių, pušų, kitų medžių rūšių ir krūmynų sodmenų.

Darbą lengvina technika

Daigyno meistras Stanislovas Laurynas džiaugiasi prieš trejus metus įsigyta prie traktoriaus kabinama daigų iškasimo mašina „RO“. „Ji atstoja apie 50 žmonių darbą, - kalbėjo S.Laurynas. – su ja labai našiai iškasame daigus, kuriuos paskui rūšiuojame, paruošiame sodinimui miškų plotuose“
Per pamainą mašina gali nukasti iki 120 tūkst. daigų. Turint 9 laukus (apie 35 ha), toks našumas džiugina miškininkus.
Daigyne taip pat įrengta sodinukų laistymo sistema. „Anksčiau daigus laistydavo cisterną tempiantis traktorius, - pasakojo daigyno meistras. – Toks būdas reikalavo daugiau kuro ir laiko sąnaudų.“
Iškastus persodinimui paaugusius daigus miškininkai laikinai sudeda ant pačių supiltų savotiškų lauko šaldytuvų. Juos atstoja pavėsyje supiltos sniego krūvos, kurios užpiltos pjuvenomis bei uždegtos eglių šakomis. „Apačioje paslėptas sniegas skleidžia šaltį ir neištirpsta net iki liepos mėnesio, nors mums vėsių vietų tereikia iki birželio“, - pasakojo E.Kovalčikas. Anksčiau urėdija ketino įrengti pramoninius šaldytuvus, bet užklupus sunkmečiui tos idėjos atsisakė. „Manau, kad dar kurį laiką naudosime šį paprasta, efektyvų ir pigų būdą“, - svarstė urėdo pavaduotojas.

Atkuria miškus

Pernai rugpjūtį praūžęs škvalas pridarė daug nuostolių ir Kauno miškų urėdijai. Bendrai buvo nuniokotas 576 ha plotas, išvartyta apie 14 tūkst. kubinių metrų medynų. Išvartytus medžius Kauno urėdijos miškininkai sutvarkė savomis jėgomis. Visus darbus jie užbaigė iki kovo pabaigos.
„Dabar gavę ES paramą miško atkūrimui atsodinsime nuniokotus plotus“, - sakė E.Kovalčikas. Šiais metais urėdija savo poreikiams sunaudos apie 500 tūkst. sodmenų, atkurs 219 ha miškų.

Saugo nuo gaisrų

Atėjus šiltam ir mažai lietingam pavasariui padidėjo miško gaisrų pavojus. Kauno urėdija šiemet dalį urėdijos valdų gali stebėti ne tik iš tradicinių stebėjimo bokštų, bet ir modernia sistema, kurios įsigijimui pasinaudojo ES struktūrinių fondų parama.
Nuo kovo mėnesio Domeikavoje pradėjo veikti telekomunikacijų bokšte sumontuota stebėjimo kamera. Pasak urėdijos informatiko Ramūno Narbuto, vaizdai siunčiami į urėdijos administracinėse patalpose esančius kompiuterius. „Kamera per 7 min. apžvelgia apylinkes iki 10 km spinduliu, - pasakojo jis. – Vaizdų duomenys ne tik siunčiami į kompiuterio ekranus, bet ir apdorojami specialia vokiečių sukurta programine įranga.“
Sistema fiksuoja kiekvieną įtartiną dūmų pagausėjimą, šviesos žybsnį ir perduoda garsinį įspėjimą, parodo konkrečią įtarimų keliančią vietą budinčiam darbuotojui. „Jis gali padidinti vaizdą, žemėlapyje tiksliai nustatyti galimo gaisro židinio koordinates, atspausdinti šią informaciją, pranešti ugniagesiams. Būna, kad sistema sureaguoja į automobilių ar traktorių sukeltas dulkes, kaminų dūmus, sublizgusius saulėje stogus, bet operatorius įvertina gautą vaizdą ir priima sprendimus. Galima sistemai nurodyti, kad į tam tikras vietas ji neraguotų, pavyzdžiui gyvenvietes, degalines, iš kur dažnai gaunamas netikro pavojaus signalas, “,- kalbėjo R.Narbutas.
Urėdija planuoja įrengti dar dvi stebėjimo kameras Išoruose ir Babtuose.

Turi daug talkininkų

Kauno urėdijos miškininkai ne tik atlieka sanitarinius miško kirtimus, sodina medelius, bet ir kuopia, valo užterštus miškų plotus. „Esame prie didelio miesto, todėl Raudondvario, Kulautuvos ir Karmėlavos miškai sulaukia labai daug lankytojų, matyti, kad šiukšles išmeta ir pravažiuojantys miestiečiai“, - apgailestavo E.Kovalčikas.
Vandalai dažnai nuniokoja ir miškininkų įrengtas jaukias poilsiavietes. „Tvarkyti miškus mums labai padeda jaunųjų miško bičiulių būreliai“, - sakė urėdo pavaduotojas. Ypač aktyvūs Kulautuvos vidurinės mokyklos jaunųjų miško bičiulių būrelis „Kultuvėlė“, Lapių pagrindinės mokyklos būrelis „Juodasis gandras“, Lapių darželio Tuntukasbūrelis ,,Gandriukas,, , Karmėlavos vidurinės mokyklos būrelis „Bebriukai“, P.Mašioto pradinės mokyklos būrelis „Jovaras“. „Šie JMB yra labai aktyvūs- rengia koncertus, parodėles, aplinkosauginius projektus, gamina inkilus, talkininkauja tvarkant šiukšles“, - džiaugėsi E.Kovalčikas.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2011 05 04
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai