Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2011 m. gegužės 17 d.

Ten, kur klaidžioja „girių valdovės“…

“Žalioji Lietuva”, 2011 m. gegužės 13 d., Nr. 3 (339)
Pranas PARŠONIS, ŽL korespondentas

Net ir girininkui, pažįstančiam girių tankmes, išvysti atsargios lūšies pėdsakus yra neįtikėtina sėkmė. O proga nors akies krašteliu bent iš toli žvilgtelėti į retą katę pasitaiko ypač retai, nes tai labai atsargus plėšrūnas, apie kurį net arti miško gyvenantys labai mažai žino. Pasitaikė net tokių atvejų, kai lūšis kartu su jaunikliais gyveno vos už kelių dešimčių metrų nuo atokaus vienkiemio, bet jo šeimininkai nė karto nematė šios plėšrūnės.

Prieš gerą pusšimtį metų tėvai baugindavo miško keliuku einančius savo vaikus, sakydami, kad nuo medžio šakos ant sprando gali liuoktelėti lūšis. Šiandien reikia kalbėti apie lūšis todėl, kad jų Lietuvoje belikę vos kelios dešimtys, nors kai kurios institucijos klaidingai informuoja, kad jų esama apie pusantro šimto.

Rokiškio rajone lūšys pastebėtos Viršilų, Plunksnočių, Užupio, Bakūniškio ir Paduobio miškuose, Sacharos raisto šabakštynuose ir grybų karalijos – Salagirio tankmėse. Beje, Salagiris didžiausias miško masyvas, išlikęs Rokiškio rajone, nors jo brandūs eglynai ir drebulynai negailestingai naikinami. Minėtas miškas yra Kamajų ir Panemunėlio seniūnijų teritorijose (apie 1470 ha). Tai žvėrimis ypač turtingas miško masyvas, todėl jis paskelbtas komercinės medžioklės plotu. Jame gausu lapių ir mangustų bei išdaigų prikrečiančių darbštuolių bebrų. Gamtosaugininkai tvirtina, kad čia suskaičiuota daugiau kaip 300 stirnų, 150 šernų ir 25 briedžiai. Yra ir barsukų šeimų, bet tie skaičiai tik sąlyginiai. Girininkas Sigitas Markevičius tvirtina, kad ten vaikus vedančios ir rečiausios Lietuvos plėšrūnės – lūšys, jau tapusios nuolatinėmis to miško gyventojomis.

Brakonieriai kelia pavojų visos Lietuvos teritorijoje. Dauguma jų į miško turtą kėsinasi ne iš bado, bet dėl pramogos. „Jie šaudo į visus, kas juda, išskyrus traukinį“ – juokiasi girininkas.

Džiugu, kad Salagiryje yra net keletas kertinių miško buveinių, kuriose draudžiama bet kokia ūkinė žmogaus veikla. Netoli Kamajų yra vertingas senas miškas. Girininkas sako, kad jo eglės yra apie 135 metų amžiaus.

Pagal miškų apsaugos specialistų skaičiavimus, rajone gyvena apie dešimt lūšių. Bet tai nėra tikslus skaičius. Nykstančios miškų katės nėra labai vislios. Jos veda tik 2 – 3 lūšiukus, o taip pat jos nėra atsparios ligoms, todėl brandos tesulaukia tik pusė jauniklių. O dar ir brakonieriai prisideda prie šios rūšies nykimo…

Anksčiau Lietuvoje gyveno ir kita kačių rūšis – vilpišiai. Deja, jie buvo išnaikinti jau XIX amžiuje. Istorikų duomenimis, viduramžiais, kai lūšių populiacija buvo nepalyginti gausesnė, jų mėsa buvo laikoma delikatesu. Medžiotojas turėjo teisę kailiuką pasilikti sau, o skerdieną privalėjo atiduoti dvarui. Vėliau bajorai pamėgo puošnias lūšių kailio kepures ir kailinaičius. O sovietmečiu plėšrūnės kailiukas tapo geidžiama sodų namelių puošmena. Prie gyvūnų nykimo nagus prikišo brakonieriai, ypač kilpininkai. Nors Lietuvoje uždrausta šias kates medžioti jau 1979 metais, jos įrašytos į Lietuvos bei tarptautinę raudonąją knygą, bet lūšys vis tiek nyksta. Pasak gamtosaugos specialistų, už nelegaliai sumedžiotą lūšį tektų „pakloti“ per 19 tūkstančių litų. Mūsų kaimynai latviai lūšis tebemedžioja iki šiol.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2011 05 17
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai