Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2011 m. gegužės 27 d.

IKEA. Kas ji yra?

Ne viskas auksas, kas auksu žiba

Jūratė Bačelienė, žurnalas “Miškai”

Pastaruoju metu Lietuvos spaudoje vis dažniau rašoma apie IKEA. Tas pavadinimas mirga įvairiuose kontekstuose –ir teigiamuose, ir neigiamuose.Vienuose straipsniuose žavimasi IKEA baldais, jų dailumu, praktiškumu ir pigumu, ir apgailestaujama, kad Lietuvos žmonės, norėdami jų nusipirkti, turi keliauti į kaimyninę Lenkiją. Kituose leidiniuose rašoma, kad šio koncerno valdoma medžio gamykla teršia aplinką, trečiuose– kad koncernas Lietuvoje perka ir gamina baldus, ir dėl todidžiausia baldų gamybos įmonė uždirba milijonus litų.
Neseniai pasirodė straipsnių, kad IKEA ketina atidaryti parduotuvę Lietuvoje. Siūlome iš arčiau pažvelgti į koncerną ir jo veiklą.

Tikėjausi aukštos kokybės gaminių
Skaitant kai kuriuosstraipsnius susidaro įspūdis, kad apstatyti savo butą IKEA baldais ir pagal IKEA katalogą – tai gero skonio ir aukšto visuomenės statuso reikalas. Bet ar iš tikrųjų yra taip?
Labai smalsu buvo pirmąkartąapsilankyti IKEA parduotuvėje. Tai buvo 2006 m., kai nuvykau į ką tik atsidariusią jos parduotuvę Kalmaro mieste.
Tiek daug apie ją girdėjusi, vyliausi pamatyti daugybę aukštos kokybės, puikaus dizaino baldų. Tačiau perėjusi didžiules prekybos sales, mirgančias nuo baldų, interjero detalių, audinių, virtuvės įrangos prekių ir daugybės kitokių smulkmenų, aš taip ir neradau nė vieno baldo, kuris man patiktų, tačiau į vežimėlį prisidėjau daugybęsmulkmenų, už kurias teko sumokėti daugiau kaip 300 Lt. Grįždama namo suvokiau, kad visa tai, ką nusipirkau, pirkau ne dėl to, kad man reikėjo, o tik todėl, kad prekės pasirodė patraukliai nebrangios.

Vengia žiniasklaidos
Ruošdamasi rašyti šį straipsnį, vėl apsilankiau artimiausioje IKEA parduotuvėje, nes norėjau susitikti su parduotuvės atstovu, galinčiu man daugiau papasakoti apie parduotuvės asortimentą, jų baldų kūrėjus – dizainerius, taip pat ir apie gamintojus. Informacijos skyriaus darbuotoja gana įtariai pažvelgė į mano spaudos pažymėjimą, nusirašė duomenis, telefono numerį ir pažadėjo, kad spaudos atstovė man paskambins, kai tik atsilaisvins. Tačiau man niekas taip ir nepaskambino nei tą, nei kitą dieną, nepaskambino nei po savaitės, nei po mėnesio. Gal dėl to, kad neseniai Švedijos televizijos laida Uppdrag granskning („Užduotis – tyrimas“) parodė gana kritišką laidą apie šį koncerną ir jo įkūrėją Ingvarą Kampradą, ir dėl to į kiekvieną žurnalistą koncerno darbuotojai žiūri įtariai, kaip į priešą.

Apgaulingos etiketės
Apie IKEA produktų gamintojus man teko spręsti iš prekių etikečių. Ant smulkesnių prekių buvo parašyta: „Design and Quality IKEA of Sweden“ („Švedijos IKEA dizainas ir kokybė“), o gamybos šalys: Indija, Pakistas, Bangladešas, Kinija, Turkija. Kitas prekes puošė užrašai: „IKEA. Made in China. IKEA of Sweden AB SE- 343 81 Älmhult“.Ant stambesnių prekių ir baldų gaminimo šalys nenurodytos, tačiau visus puošė užrašai: „Švedijos IKEA dizainas ir kokybė“.
Žinau, kad beveik visą AB „Vilniaus baldų“produkciją nuperka IKEA koncernas, tačiau vaikštant po parduotuvę man nepavyko sužinoti, kurie baldai pagaminti Lietuvoje.
Man (o gal ir kitiems) pavadinimas „Made in Sweden“ („Pagaminta Švedijoje“) visada asocijuodavosi su kokybe, solidumu ir tuo pačiu su nemaža kaina, o užrašas „Made in China“ („Pagaminta Kinijoje“)keldavo beveik visiškai priešingas asociacijas. Todėl matant abu užrašus ant to paties daikto teko susimąstyti.

Švedija – naudinga priedanga
Nors IKEA buvo įkurta Švedijoje, tačiau jos įkūrėjas Ingvaras Kampradas٭ seniai gyvena Šveicarijoje, iš Švedijos jau seniausiai iškeliavęs ir koncerno kapitalas.
Šis koncernas, kaip ir ERIKSSON, VOLVO, mūsų atmintyje išlikę kaip Švedijos įmonės, nors jos jau seniai paliko tą šalį.
Tačiau IKEA parduotuvių fasadai iki šiol nudažyti Švedijos vėliavų spalvomis – mėlyna ir geltona, įėjimą puošia tų pačių spalvų vėliavos. Koncerno parduotuvių restoranų valgiaraštyje – populiarūs švediški patiekalai, tarp jų –mėsos maltiniai su bruknių uogiene. Iki šiol jų prekės žymimos„Design and Quality IKEA of Sweden“ („Švedijos IKEA dizainas ir kokybė“) ir susidaro įspūdis, kad tai yra Švedijos parduotuvė, o joje parduodami tik švediškos kokybės gaminiai. Be to, atidarant koncerno parduotuves užsienio šalyse, būtinai dalyvauja tos šalies Švedijos ambasadorius.
Akivaizdu, kad ŠvedijaIKEAtarnauja kaip gera reklama ir kokybės garantas. O kuo gi koncernas atsilygina Švedijai?

Ir organizacija –būdas įsislaptinti
Neseniai Švedijos televizija parodė kelių dalių laidų ciklą„Užduotis – tyrimas“ apie IKEA ir jos įkūrėją Ingvarą Kampradą. Laidoje buvo pateikti prieš kelis dešimtmečius daryti interviu su Ingvaru Kampradu, kuriuose jis teigia, jog IKEA savininkas jau ne jis, o kažkokia organizacija, na, o jis tiktai tos organizacijos narys. Beveik 30 metų apsukrus verslininkas teigė, kad savo sukurtą bendrovę yra kažkam perleidęs ir jos nekontroliuoja.
TV laidoje teigiama, kad nuo 1982 m. visos IKEA parduotuvės ir gamyba priklauso Olandijoje esančiam koncernui Ingka Holding BV, o šio koncerno savininkas – Stichting Ingka Foundation organizacija. Ne viename interviu Ingvaras Kampradas kartoja, kad IKEA ir jos milijardinės įplaukos jam nepriklauso. Bet tuo pačiu pasakoma, kad jis niekada nepaleido IKEA iš savo rankų ir sukūrė sudėtingą bei paslaptingą organizacinį tinklą, kur sunku ką nors rasti ir sužinoti.
Švedijos TV laidos žurnalistai bandė išsiaiškinti sudėtingą IKEA struktūrinį tinklą ir pateikė tokias savo išvadas:
„Ingvaras Kampradas pasirūpino, kad jo šeima išlaikytų valdžią ir įtaką IKEA ir „mokesčių rojumi“ vadinamame Lichtenšteine įkūrė organizaciją, pavadintą „Interogo“. Šį pavadinimąsunku susieti su IKEA, tuo labiau su pačiu Kamprado vardu. Paslaptinga „Interogo“ organizacija ne tik valdo IKEA, bet ir vaidina pagrindinį vaidmenį planuojant mokesčių mokėjimą. Būtent mokesčiai, arba kuo mažesnis mokesčių mokėjimas, yra pagrindinis dalykas IKEA reikaluose.
IKEA dukterinė įmonė „Ingka Holding BV“ ir savininkų organizacija nurodė savo kapitalą – 225 milijardai švediškų kronų.
Ingvaro Kamprado teigimu, pinigai reikalingi tam, kad užtikrintų IKEA ilgaamžiškumą, kad tie milijardai būtų panaudoti atėjus blogiems laikams.
„Interogo“ organizacija įkurtaprieš 20 metų. Ji būtų išlikusi paslaptimi, jeigu pernai nebūtų pasikeitusi Liuksemburgo mokesčių sistema. Tuomet Ingvaras Kampradas perkėlė vieną iš savo įmonių į Curacau ir ištuštino visus 19 milijardų kronų. Pinigai dingo iš Liuksemburgo, nusėdo Curacau ir po to atsirado „mokesčių rojuje“ Lichtenšteine.
IKEA valdo Lichtenšteine veikianti„Interogo“ organizacija. Ji įsikūrusi didžiulėje „Marxer & Partner“ advokatų kontoroje Vaduz mieste. Čia slepiasi ir I.Kamprado turtai“,– teigė Švedijos TV laidos „Užduotis – tyrimas“kūrėjai.
B.d.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2011 05 27
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai