Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2011 m. liepos 19 d.

Miškininkų kuriama vertė didesnė, nei bandoma pateikti

"Valstiečių laikraštis", 2011 m. liepos 16 d., Nr.56(9075)
RAPOLAS GABRYS

Kalbant apie šalies miškus ir žvelgiant į pateikiamą statistiką dažnai susidaro įspūdis, kad Lietuva nesugeba elgtis protingai ir geriau išnaudoti galimybių kurdama pridėtinę vertę iš miško išteklių. Kėdainių miškų urėdijos miškų urėdas Juozas Girinas teigia, kad imami nelygintini rodikliai, todėl susidaro prastesnis vaizdas, nei yra iš tiesų. Už tokių kalbų jis įžvelgia slypint sąmoningus savanaudiškus ketinimus. Daugelis ekspertų ir apžvalgininkų pamėgo gilintis į miškininkystės problemas, nagrinėti miškų nešamą naudą. „Deja, šių palyginimų ir jų pagrindu daromų išvadų autoriai ne visuomet elgiasi korektiškai, – sako J.Girinas. – Neretai yra lyginami dėl įvairių aplinkybių nelygintini rodikliai, nesigilinama į jų apskaičiavimo metodikas, remiamasi ne visiškai patikimais duomenų šaltiniais, o dar blogiau, kai skaičiai tiesiog laužiami iš piršto.“

Terminus painioja net mokslų daktarai

J.Girinui apmaudu, kai klaidinančius ir neteisingus duomenis pateikia, atrodytų, kvalifikuoti miškininkai, daugelį metų nagrinėję ir mūsų šalies, ir kitų valstybių miškų ekonomiką. Pavyzdžiui, 2011 m. balandžio 11 d. „Veido“ žurnale publikuoto straipsnio autorė remiasi buvusio Miškų ūkio instituto direktoriaus pavaduotojo habil. mokslų daktaro Stasio Mizaro tvirtinimu, kad Lietuvos miškų sektoriuje ūkininkaujama neefektyviai – vos ne prasčiausiai iš visų ES valstybių. Remdamasis neva Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos analize, S.Mizaras apskaičiavo, kad Lietuvoje vieno miško darbuotojo sukuriama bendroji pridėtinė vertė 2006 m. siekė tik 13,4 tūkst. JAV dolerių, o tos vertės dydis, skaičiuojant 1 ha miško, sudarė 57 JAV dolerius. Blogesnė padėtis, anot buvusio Miškų ūkio instituto direktoriaus pavaduotojo, yra nebent tik Latvijoje. Pažymėtina, kad pateiktoje statistikoje valstybinis miškų sektorius neatskiriamas nuo privataus, jų veiklos efektyvumas yra visiškai skirtingas. Deja, paprastam skaitytojui tie skirtumai sunkiai suvokiami. Jis priima skelbiamus duomenis kaip valstybinio miškų sektoriaus laimėjimus. Pasak Kėdainių miškų urėdo, minėtame straipsnyje painiojami terminai. Oficialioji statistika atskiroje ekonominės veiklos šakoje sukurtą vertę įvardija bendrąja pridėtine verte (BPV), o BVP atspindi visos šalies mastu sukurtąjį bendrąjį vidaus produktą. „Atrodytų, tik dvi raidės sukeistos vietomis, tačiau ekonominius rodiklius, siekdami tikslumo, turėtume vadinti tikraisiais jų vardais, – aiškina skirtumus J.Girinas. – Antra, derėtų žinoti, kad tiek Lietuvos statistikos departamento, tiek Eurostato ekonominės veiklos šalių klasifikacijoje yra išskiriama „Miškininkystė ir miško ruoša“, kuri kartais dar apibūdinama kaip „Miškų sektorius“. Tačiau jokioje klasifikacijoje nėra termino „Miškų pramonė“.

Už iškreiptų palyginimų – savanaudiški interesai

Už šios painiavos ryškėja itin nemaloni tendencija, kai siekiama įrodyti, kad miškininkai ūkininkauja neefektyviai, o miškų produktyvumo požiūriu Lietuva velkasi ES uodegoje. Šiuo atveju dažniausiai siekiama vieno – įrodyti kokių nors reformų būtinybę valstybinių miškų sektoriuje ir šitaip išardyti sklandžiai veikiančią ūkininkavimo sistemą. Arba tiesiog elgiamasi neišmanėliškai. Antai valdininkai prieš metus paskelbė, kad Švedijoje 1 kub. m medienos duoda 23 Lt pelno, o Lietuvoje – tik 1 Lt. Maža to, kad šie duomenys laužti iš piršto, vėliau jie dar buvo keičiami, tikslinami, kol galiausiai susipainiojo ir patys autoriai. Trokštantieji reformų valstybinių miškų sektoriuje savo ketinimų neslepia. Galutinis tikslas – privatizuoti ūkinės paskirties miškus, didžiausią Lietuvos turtą, o tarpinė „stotelė“ – medienos ruošos ir miško atkūrimo bei apsaugos veiklų atribojimas. Kodėl to siekiama? „Sumanymas gana paprastas, – atskleidžia J.Girinas.– Atskyrus minėtas funkcijas, nebelieka vienos rankos, tvarkančios mišką, vieno šeimininko. Kai nėra šeimininko, paprasčiau su mišku ir mediena tvarkytis stambiesiems medienos vartotojams, didinti metines kirtimo apimtis, privatizuoti ar parduoti užsienio kompanijoms. Latviai, įvykdę panašią „reformą“, beveik prarado savo miškų kontrolę.“

Miškų urėdija pateikia kitokius rodiklius

Nenorėdami sutikti su pateiktais S.Mizaro teiginiais apie neproduktyvią Lietuvos miškininkų veiklą, Kėdainių miškų urėdijos specialistai apskaičiavo, kiek bendrosios pridėtinės vertės sukūrė VĮ Kėdainių miškų urėdija 2006, 2009 ir 2010 metais – pakankamai sudėtingu kriziniu laikotarpiu. Specialistai rėmėsi Statistikos departamento naudojama metodika, kuri yra suderinta visoje ES, ir oficialiai pateikiamomis metinėmis ataskaitomis F-01-MŪ. Skaičiavimai parodė, kad Kėdainių miškų urėdijos veiklos produktyvumas yra kur kas didesnis, nei pateikiama S.Mizaro palyginimuose. S.Mizaras nurodo, kad vieno darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė Lietuvos miškų sektoriuje sudaro 13,4 tūkst. JAV dolerio. Tuo tarpu Kėdainių miškų urėdijoje ši vertė 2006 m. siekė 29,8, o 2009 m. – 25,8 ir 2010 m. – 26,6 tūkst. JAV dolerių. Pagal šį rodiklį 2006 metais Kėdainių miškų urėdija aplenkė Čekiją, Slovakiją, Lenkiją ir kitas valstybes. Viso Lietuvos valstybinių miškų sektoriaus tikrieji veiklos produktyvumo rodikliai būtų dar geresni, nes Kėdainių urėdijos miškai nėra patys našiausi, o medienos ruošos sąlygos dėl šlapių augaviečių ir reto kelių tinklo pačios sunkiausios Lietuvoje. Didesnis ir 1 ha miško produktyvumas. S.Mizaro skaičiavimuose nurodoma, kad 1 ha miško Lietuvoje sukuria 57 JAV dolerių BVP. Tuo tarpu Kėdainių miškų urėdijoje 1 ha miško 2006 m. sukūrė BPV 139,5, o 2009 m. – 111, o 2010 m. – 118,5 JAV dolerio, t. y. dvigubai daugiau, nei nurodoma straipsnyje remiantis S. Mizaro skaičiavimais.

Siauras požiūris trukdo pamatyti tikrąją vertę

„Krinta į akis ir dar vienas dažnai straipsniuose besikartojantis dalykas. Tai pernelyg siauras miškų sektoriuje sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės suvokimas, siejamas daugiausia su medienos ruoša ir jos pardavimu“, – vertina J.Girinas. Platesnis miško ekonominės vertės traktavimas reikalauja įvertinti išlaidas vertingiems miško genetiniams ištekliams atrinkti, jiems tvarkyti ir panaudoti, miškui atkurti, jo priežiūrai, apsaugai, kelių ir melioracijos tinklui tvarkyti, rekreacijos objektams įrengti. Šiuo metu šių darbų finansavimas vertinamas tik kaip miškų urėdijų veiklos sąnaudos, mažinančios jų grynąjį pelną. Kėdainių miškų urėdas nesutinka, kad tai yra sąnaudos. „Veiklos požiūriu sąnaudomis laikytinos lėšos, panaudojamos ūkinei naudai gauti, pvz., medienai paruošti. Tuo tarpu minėtosios išlaidos, gerindamos ateities miškų produktyvumą, sudarydamos prielaidas vertingų būsimųjų medynų plotų plėtrai, didina bendrą miškų ekonominę vertę. Antai geri keliai sudaro galimybes išvežti medieną ne tik miškų urėdijai, lankytis miškuose gyventojams, uogauti, grybauti, o įrengti rekreaciniai objektai užtikrina jų poilsį, gerina sveikatą ir didina darbingumą“, – argumentuoja J.Girinas. Kėdainių miškų urėdija 2006 m. šiems tikslams išleido 2,1 mln. Lt, 2009 m.– 1,3 ir 2010 m. – 1,6 mln. Lt. Mokslininkų skaičiavimais, šalies miškuose augančios medienos vertė sudaro tik 36–38 proc. visos miško vertės. Kas yra likusioji vertė? Tai miško gėrybės, grybai, uogos, vaistinė žaliava, medžiojami žvėrys, poilsis miškuose, anglies dvideginio akumuliacija, ekologinio balanso užtikrinimas ir kt. Deja, ši miško vertė nėra apskaičiuojama ir įskaitoma į miškininkų „aktyvą“. Kodėl? „Neva nesukurta metodika, kaip šią likusią miško vertę apskaičiuoti. Tad kurkime tas metodikas, tada pamatysime, kad miškininkų veikla yra gerokai produktyvesnė ir naudingesnė“, – kviečia J.Girinas.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2011 07 19
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai