Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2011 m. liepos 20 d.

Kito darbo nemokėjau – tik sodinti mišką ir dainuoti...

Taip apie save mėgo sakyti nusipelnęs šalies miškininkas Antanas Olšauskas, Lazdijų krašto girioms paskyręs 56-erius gyvenimo metus. Šiemet gegužės 13 d. jam būtų sukakę 100 metų.

„Mūsų girios“
Vaclovas Trepėnaitis

Generalinės miškų urėdijos iniciatyva gegužės 31 d. Veisiejų miškų urėdijoje organizuotame seminare „Naujų miškų įveisimas nederlingose žemėse“, skirtame miškų urėdijų ir kitų institucijų miškininkams, prisimintas šis iškilus miškinininkas, per 43-ejus girininkavo metus Ančios, Kapčiamiesčio, Pertako girininkijose įveisęs daugiau kaip 5 tūkst. ha naujų miškų. Išliekamąją pažintinę – mokslinę vertę turi jo nuo 1956 m. veisti eksperimentiniai miško želdiniai, kuriuos neperdėtai galima vadinti ,,žaliosiomis miško laboratorijomis“.
Pagerbti kraštiečio girininko A. Olšausko į Veisiejų miškų urėdiją atvyko buvę jo bendradarbiai, Veisiejų, Kapčiamiesčio seniūnijų seniūnai, kaimų bendruomenių atstovai, Kapčiamiesčio folklorinis ansamblis ,,Atgaiva“, jaunieji miško bičiuliai iš Kapčiamiesčio pagrindinės mokyklos, A. Olšausko sūnūs.
Veisiejų miškų urėdijos miškininkai pristatė A. Olšausko įveistų želdinių aprašus, tikslus, prisiminimų santraukas. Su Antanu Olšausku dirbę miškininkai prisiminė įdomesnius jo gyvenimo momentus, darbus, pomėgius.

Keletas biografijos štrichų
Kilęs iš Alytaus rajono Mankūnų kaimo, mokęsis Alytaus gimnazijoje Antanas Olšauskas, pasak išsamią bibliografiją apie jį parengusio amžininko, ilgamečio Kapčiamiesčio girininkijos girininko Vytauto Stacevičiaus, galėjo būti nepriklausomos Lietuvos kariuomenės karininku, miškininku, sportininku, profesionaliu dainininku. Visi šie užsiėmimai jam buvo prie širdies. Jis pasirinko miškininkystę – kartu su būsimu ministru Algirdu Matulioniu 1933 m. baigė Alytaus aukštesniąją miškų mokyklą. Šį pasirinkimą jis grindė taip: ,,Norėjau, kad mano darbas duotų kuo daugiau naudos žmonėms“. Gavęs paskyrimą į Seinų miškų urėdiją, A. Olšauskas iki 1937 m. čia dirbo girininku be girininkijos, vedė vietinę merginą, išaugino tris sūnus – Antaną, Algirdą, Romą, kurie talkino tėvui nesibaigiančiuose miško darbuose, bet miškininkais netapo.
Vietiniai dzūkai girininką vadino ,,biednų tėvu“. Sutarimas su kaimo žmonėmis, rūpinimasis juos maitinusiais miškais padėjo A. Olšauskui išvengti pokario represijų, net būti paskirtam 1944-1945 m. Seinų miškų urėdo pavaduotoju, vėliau iki 1949 m. – įkurto Veisiejų miškų ūkio direktoriumi. Gi tuo metu jo brolis buvo nepagrįstai represuotas, ištremtas už Uralo. Prieš tapdamas miškininku, A. Olšauskas mokėsi Kauno karo mokykloje, bet jos nebaigė. Girininko namų spintoje kabėjo ,,smetoninė“ girininko uniforma, kurią retas pokario ,,čekistas“ skyrė nuo nepriklausomos Lietuvos karininko uniformos. Piktavaliui įskundus, girininko karjera būtų pasibaigusi Vorkutos, Intos, Taišeto ar kitame lageryje. Atkūrus nepriklausomybę, išsaugota girininko A. Olšausko ikikarinė miškininko uniforma pravertė 1990 m. kuriant naujos miškininkų uniformos modelį.
Sujungus 1987 m. Pertako ir Kapčiamiesčio girininkijas, nuo 1959 m. Pertako girininku dirbęs A. Olšauskas dar porą metų tvarkė girininkijos daigynus. Į pensiją jis išėjo 1989 m., kai visai apleido jėgos. Už ilgametį, kūrybingą darbą 1965 m. jam suteiktas nusipelniusio miškininko garbės vardas, vėliau – I kvalifikacinė klasė, skatintas medaliais, Garbės raštais, atkūrus Nepriklausomybę, išrinktas Lietuvos miškininkų sąjungos garbės nariu.

Liko ištikimas miškui ir dainai
...Dzūkijos šilų ramybė, sustojęs laikas, apmąstymai apie nugyventus metus padvelkė, žiūrint į girininko sūnaus Algirdo Olšausko atsivežtą trumpametražį filmą ,,Pertako girininkas“, kurį 1988 m. sukūrė televizijos žurnalistas Balys Urbonas. Kuklus girininkas, sako, likęs nepatenkintas šiuo filmu, nes jame nebuvo parodyti kartu su juo dirbę žmonės.
V. Stacevičiaus surinktais duomenimis, girininkas A. Olšauskas laikėsi tokios dienotvarkės: visą dieną plušo miškuose, grįžęs girininkijos raštinėje iki išnaktų tvarkė popierius, iš raštinės išeidamas tik pavakarieniauti ir paklausyti per radiją ,,Amerikos balso“ žinių. Apie 1 val. nakties uždainuodavo: „Gražių dainelių daug girdėjau“ ir eidavo ilsėtis.
Kai miškuose būdavo sausa, girinin­kas šilus apvažiuodavo motociklu jam gerai žinomais takeliais. Girininkaudamas nemedžiojo, nežvejojo, nearė, nesėjo.
Vienintelis prasiblaškymas – dainavimas. Grybaudami kapčiamiestiečiai per daug nenustebdavo girios toliuose išgirdę sodrų girininko balsą. Matyt, pomėgį dainuoti ir labai gražų balsą Antanas paveldėjo iš motinos. Daina skaidrino jis ne tik savo gyvenimą. 1960 m. girininkas pakvietė visus Pertako girininkijoje dirbančius žmones daly­vauti meno saviveikloje. Po sėkmingų pa­sirodymų aplinkiniuose kaimuose susi­būrė mišrus choras, moterų ir vyrų ansambliai, kvartetai, du­etai, keliolikos muzikantų kaimo kapela, jaunimo bei pagyvenusių žmo­nių šokių rateliai. Kapčiamiesčio apylinkėse netrūko pasakotojų, humoris­tų. Pats girininkas sukdavosi visur, kur manė esąs reikalingas: tai chore dai­nuoja, tai atlieka solo partijas. Su saviveiklininkais jis dalyvavo kone kiekvienoje Lazdijų rajono dainų šventėje, kviestas ir į respublikines. Kolektyvas buvo sukūręs net savo dainą – himną „Atvažiuokit į Pertaką". Žmonių paprašytas, jis mėgo iš visų plaučių padainuoti prie Ilgio ežero arba visų pamėgtame Baltosios Ančios Pinčiaragio vingyje.
Koncertavo pertakiečiai ir Baltarusijoje, Lenkijoje. Pasakojama, kad net trimis sunkvežemiais vykdavo koncentruoti į Baltarusiją, Gardiną. Kaip solistas A. Olšauskas kelis kartus kviestas į televizijos, radijo laidas. Pažįstami girininką už gražų balsą vadin­davo A. Kučingiu. Nedaug tereikėjo, kad 1965 m. pavasarį girininką tuometi­nis Lietuvos dainų ir šokių ansamblio vadovas būtų išsivežęs į Vilnių dainuoti jo vadovaujamame kolektyve. 1984 m. A. Olšauskas dalyvavo dainų konkurso „Ant marių krantelio" baigia­majame ture Rumšiškėse. Po koncerto komisijos nariai paklausė, kur jis buvęs anksčiau. Girininkas atsakęs: ,,Miške“.
Jo laisva dvasia pleveno tik Kapčiamiesčio šiluose, kuriems jis liko atsidavęs kūnu ir dvasia iki gyvenimo pabaigos. Mišku domėjosi visur ir visada. Grįžęs iš viešnagės pas tremtyje buvusį brolį, paklaustas, ką matė, sakė: „Iki Maskvos buvo neįdomu – vien pelkės ir krūmynai, artėjant prie Uralo, prasidėjo maumedynai“...
Šiais ne Dzūkijos miškų medžiais jis žavėjosi visą likusį gyvenimą, juos kur tik buvo vietos veisė, mišrino su kitais ne vietiniais medžiais, krūmais. Dabar žmonės įveistus maumedynus vadina ne vietovardžiais (Kapčiamiesčio, Pertako girininkijų), o Olšausko želdiniais. Einant Kapčiamiesčio girininkijoje įkurtu gamtos pažinimo taku, galima pamatyti nemažai jo įveistų želdinių.
Tarybiniais metais jais yra žavėjęsi Latvijos, Lenkijos miškininkai. Vienos išvykos metu Latvijos miškų mokslininkai šiuos želdinius pavadino Kapčiamiesčio botanikos sodu ir pažadėjo įtraukti į Baltijos jūros rytinių ir pietinių pakrančių vertingos augmenijos atlasą.
Pasak V. Stacevičiaus, kažin ar būtų A. Olšauskas tiek padaręs miškų labui, jei jo darbų nebūtų toleravusi tuometinė Miškų ūkio ir miško pramonės ministerija, joje miškų atkūrimą ir veisimą kuravęs darbuotojas Vytautas Žekonis? Tik jo pasakyti žodžiai: „Netrukdykite Olšauskui dirbti“ apgynė girininką nuo revizorių, leido jam gauti lėšų eksperimentiniams želdiniams veisti, prižiūrėti kurių reikėjo daug daugiau, negu įprastiems sodinimams. Jį palaikė ir globojo ilgametis Veisiejų miškų ūkio direktorius, nusipelnęs šalies miškininkas Jonas Strazdas. Kai kitur baltalksniai buvo ,,varomi“ iš miško kaip piktžolės, A. Olšauskas juos augino daigyne, sodino mišriuose želdiniuose, siekdamas miško dirvožemio tręšimo. Buvusios nesėkmės „nurašytos“ bandymams.
Pravertė A. Olšauskui ir įgytas fizinis parengimas Karo mokykloje. Čia kūno kultūrą dėstęs Karolis Dineika, vėliau tapęs žymiu kūno kultū­ros propaguotoju, ugdė kariūnų tvirtą laikyseną, karišką eiseną, kurios vėliau Antanui pavydėjo dauge­lis vyrų. Jie juokaudavo, kad girininkui Olšauskui einant nuo galvos nė lėkštė nenu­kristų.

Atmintis
Netruko prabėgti saulėta seminaro diena. Buvusioje prieškario Seinų miškų urėdijos sodyboje Vainaežerio kaime pasodintas girininko A. Olšausko atminimui ąžuolas. LMS viceprezidentas prof. Antanas Juodvalkis su seminaro dalyvių delegacija Kapčiamiesčio kapinėse padėjo gėlių prie girininko paminklo. Išvykoje į Kapčiamiesčio girininkijos miškus apžiūrėti įdomesni A. Olšausko įveisti želdiniai, išaugę jau pusamžiais medynais. Prie Ilgio ežero surengtoje bendroje vakaronėje su folkloriniu ansambliu ,Atgaiva“ prisimintos girininko A. Olšausko mėgtos dainos.
Seminarą vedęs Generalinės miškų urėdijos Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjas Petras Kanapienis įteikė Generalinio miškų urėdo padėkas Kapčiamiesčio girininkijos girininkui Rimantui Pileckui ir Krosnos girininkijos girininkui Sauliui Kancevičiui, o Veisiejų miškų urėdas Zenius Želionis suvenyrais paskatino aktyvius seminaro dalyvius ir prisiminimais pasidalijusius urėdijos darbo veteranus.

Nusipelnęs šalies miškininkas Antanas Olšauskas

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2011 07 20
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai