Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2011 m. rugpjūčio 9 d.

Generalinė miškų urėdija po škvalo nepaliko privačių miškų savininkų be pagalbos

Praėjo lygiai metai po pernai rugpjūtį Dzūkiją nusiaubusio škvalo, kai buvo išguldyta daugiau kaip milijonas kubinių metrų medienos, padaryta nuostolių už 50-60 mln.Lt. Per metus bendromis ir puikiai koordinuotomis Generalinės miškų urėdijos ir miškų urėdijų pastangomis beveik visi vėjo išvartyti ir išlaužyti miškai jau sutvarkyti.

„Valstiečių laikraštis“, 2011 m. rugpjūčio 6 d., Nr. 62
Mantas Rakaitis

Prieš metus visi šiurpo išgirdę naujienas apie škvalo išvartytą mišką. Kelias savaites pagrindinėse naujienose mirgėjo pranešimai apie škvalo padarinius. Kad sutvarkytų padarytą žalą, miškininkai plušėjo dienomis ir naktimis. Pirmiausiai – kad apžiūrėtų ir sužymėtų išvartas ir išlaužas, atitvertų pavojingas teritorijas, vėliau – išvalytų ir atkurtų sunaikintą mišką. Tai buvo ne vienos dienos ir net ne vieno mėnesio darbas. Neskirstant teritorijų buvo tvarkomi valstybiniai miškai, lygia greta buvo teikiama pagalba privačių miškų savininkams.
Šiandien visuose valstybinių miškų plotuose pernykščio škvalo padariniai jau yra sutvarkyti, o privačiuose miškuose dar yra likę apie 5-10 proc. nesutvarkytų teritorijų. Iš tų plotų dar galima pagaminti apie 50 tūkst. kietmetrių medienos. Ši ekstremali situacija išryškino egzistuojančias problemas, su kuriomis susiduria privačių miškų savininkai. Dėl to gali nukentėti ne tik jie patys, tačiau ir privačiuose miškuose besilankantys žmonės.
Privatūs savininkai nesuskubo sutvarkyti visų plotų, nes dalis jų yra tiesiog nežinia kur, dalis – išvykę į užsienį, dar dalis – senukai ar neįgalūs, kurie nepajėgia pasirūpinti savo miškais, kai kurie pasimirė, o paveldėtojai nesitvarko nuosavybės, sklypuose, kuriuose yra daug bendrasavininkų, nėra bendro susitarimo kaip pasidalinti darbus ir pajamas, aiškino privačių miškų savininkus vienijančios Lietuvos miškų savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas Algis Gaižutis. Jo teigimu, privačių miškų savininkais turėtų pasirūpinti valstybė, vienodai padėdama tiek valstybinių, tiek privačių miškų savininkams.

Urėdijos padarė daugiau nei priklauso
Šiuo metu Miškų įstatymas numato, jog miškų urėdijos vykdo priešgaisrinę ir sanitarinę miškų apsaugą visų nuosavybės formų miškuose. Taip pat Generalinės miškų urėdijos (GMU) nustatyta tvarka miškų urėdijos stichinių nelaimių pažeistus miškų plotus registruoja žurnaluose, įvertinę pažeidimo laipsnį, išduoda privačių miškų savininkams pažymas apie stichinės nelaimės pažeistus medynus. Miško atkūrimo nuostatuose numatyta, kad miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas tvirtina miško atkūrimo projektus, parengtus privatiems miškams atkurti po plynųjų sanitarinių kirtimų.
Tačiau miškų urėdijos dėl privačių miškų savininkų padaro daugiau nei numato įstatymai. Jau nuo 2003 metų miškų urėdijos moko, konsultuoja ir teikia paslaugas privačių miškų savininkams, nors tokio įpareigojimo Miškų įstatyme ir nėra. Ypač ši pagalba buvo sustiprinta po 2010 rugpjūčio 8 d. praūžusio škvalo. Siekiant ateityje kuo operatyviau ir tinkamiau teikti konsultacijas privačių miškų savininkams, jau 2010 rugpjūčio 18 d. generalinio miškų urėdo įsakymu miškų urėdijų miškų urėdai buvo įpareigoti nustatyti vieningą konsultacijų laiką – kiekvieną antradienį nuo 8 iki 12 val., o vykdant vėtrų, audrų, škvalo ar kitų stichinių nelaimių padarinių šalinimą miškuose pavesti miškų urėdijų valstybiniams miškų pareigūnams konsultuoti privačių miškų savininkus visomis darbo dienomis apie tai informuojant vietinėje spaudoje bei miškų urėdijos internetiniame tinklapyje.
Be to, šių metų sausio mėnesį generalinio miškų urėdo įsakymu miškų urėdai buvo įpareigoti organizuoti po vieną, du ar daugiau mokymo kursų privačių miškų savininkams, nuolat atnaujinti ir viešai skelbti privačių miškų savininkams teikiamų paslaugų sąrašą ir įkainius, informaciją apie parduodamų miško sodmenų kiekius ir kainas bei nustatyti, kad teikiamų paslaugų kaina neviršytų 5 procentų pelno normos.
Taip pat šių metų vasario mėnesį Generalinės miškų urėdijos 2011 metų veiklos prioritetų ir prioritetinių uždavinių įgyvendinimo priemonių planas buvo papildytas dar vienu prioritetiniu uždaviniu: mokymai, konsultavimas ir paslaugų teikimas privačių miškų savininkams.
Dar daugiau - 2011 birželio 8 d. vykusiame Generalinės miškų urėdijos kolegijos posėdyje, kuriame dalyvavo ir LMSA Biržų skyriaus pirmininkas Visvaldas Cemnolonskas, buvo diskutuojama dėl paslaugų privačių miškų savininkams apimčių didinimo. Nutarta stiprinti abipusį bendradarbiavimą tarp valstybinio ir privataus miško sektorių, taip pat galimai didinti paslaugų, teikiamų privatiems miško savininkams, apimtis.
Nors miškų urėdijos neskaičiuodamos laiko ir pastangų tvarkė privačius miškus po škvalo bei po šios stichinės nelaimės savo iniciatyva dar sustiprino teikiamą paramą, A.Gaižutis kaltina valstybinę miškų žinybos vadovybę, kad ji ėmėsi skubių priemonių tik nuostolius patyrusių miškų urėdijų prižiūrimų miškų tvarkymo darbams organizuoti. „Iki tol visose tribūnose noriai deklaravusi, kad visi miškai yra šalies nacionalinis turtas, stichinės nelaimės akivaizdoje Generalinė miškų urėdija paliko privačius miškus likimo valiai,“ – kalbėjo LMSA pirmininkas. Tačiau kaltindamas GMU, A.Gaižutis neįvardino, o kuo gi pati LMSA pagelbėjo privatiems miško savininkams, susidūrus su stichijos padariniais, kas konkrečiai buvo dėl to padaryta.

Įsigyta technika pasiteisino su kaupu
GMU nurodymu po škvalo visos prieinamos ir arčiausiai esančios žmonių ir technikos pajėgos buvo mestos į labiausiai nukentėjusias miškų urėdijas: Dubravos, Prienų, Varėnos, Valkininkų, Švenčionėlių, Kaišiadorių, kad jos galėtų kuo greičiau susitvarkyti su škvalo padariniais. Miškų tvarkymo darbai buvo puikiai koordinuojami, vėjovartos ir vėjolaužos išvalytos maksimaliai greitai, lygia gretai buvo tvarkomi ir privačiuose miškuose išvartyti plotai. „Nors daug kas sako, kad miškų urėdijos dirba neefektyviai, jas reikia centralizuoti, bet škvalo padarinių likvidavimo organizavimas įrodė, kad 42 atskiros įmonės esant reikalui geba susiburti ir veikti kaip vienas kumštis,” – kalbėjo Generalinės miškų urėdijos vyriausiasis patarėjas Andrius Vancevičius.
Miškų tvarkymui ypač pasitarnavo nauja miško kirtimo technika, kurią miškininkai įsigijo nepaisydami kritikos ir prieštaravimų. „Kai kurie buvę miškų žinybos vadovai nenorėjo suprasti situacijos ir stabdė naujos miškų technikos įsigijimą. Tačiau GMU tokių trukdymų nepaisė ir organizavo technikos pirkimus. Pamatėme, kad sprendimas visiškai pasiteisino. Su turima technika miškai buvo sutvarkyti daug greičiau ir efektyviau, medkirčiai dirbo saugiai, nes išvartos ir išlaužos yra ypatingai pavojingos zonos,“ – aiškino A.Vancevičius.
Vieno iš labiausiai škvalo pažeistų rajonų, Varėnos miškų urėdijos miškų urėdas Tomas Bazevičius sako, kad praūžus škvalui, privačių miškų savininkai, kurie kreipėsi į Varėnos miškų urėdiją, gavo kvalifikuotų miškų urėdijos specialistų konsultacijas tiek miškų urėdijoje, tiek telefonu, tiek nuvykus į škvalo pažeistus medynus. „Privačių miškų savininkai kreipėsi pagalbos atrėžti biržes ir parengti dokumentus miško kirtimo leidimams gauti, paengti miško atkūrimo projektus, paruošti dirvą miško atkūrimui. Tokią pagalbą mes jiems suteikėme,“ – kalbėjo T.Bazevičius.
Dar vienos stipriai škvalo nusiaubtos Valkininkų miškų urėdijos miškų urėdas Arvydas Strazdas sako esąs dėkingas Generalinei miškų urėdijai už pagalbą organizuojant tvarkymo darbus, kaimyninėms miškų urėdijoms – už greitą reagavimą siunčiant į pagalbą žmones ir techniką. „Galima tik džiaugtis GMU profesionaliu vadovavimu ekstremalios situacijos padarinių likvidavimo operacijoje,“ – kalbėjo A.Strazdas.
Miškininkai įsitikinę, kad tvarkingi savininkai seniai galėjo susitvarkyti savo miškų plotus. „Po audros daugybė įmonių siūlė tvarkymo paslaugas, o už parduotą medieną savininkai galėjo ne tik padengti tvarkymo išlaidas, bet ir uždirbti gražaus pelno, – patarė A.Strazdas. – Be to, parengusieji miško atsodinimo projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programą galėjo gauti iki 80 proc. kompensacijas kirtimo išlaidoms“.

Svarbu skubėti tvarkyti
Vėjovartas ir vėjolaužas kuo skubiau sutvarkyti svarbu dėl kelių priežasčių. Pirmiausiai, tokiose vietose yra pavojus miške besilankančių žmonių gyvybei. Pavirtę ar palaužti ir neištraukti medžiai gali kristi ir mažų mažiausiai sužaloti greta buvusį žmogų. Reikia apriboti žmonių lankymąsi vėjų sudarkytuose miško kvartaluose, taip pat ten, kur yra potencialiai pavojingų (pasvirusių, palinkusių, nulaužtų ir kt.) pavienių medžių. Reikia organizuoti informacinių ženklų, įspėjančių apie saugiam lankymuisi kylančius pavojus ir grėsmes vėjo sudarkytuose medynuose, pastatymą prie kelių, vedančių į šiuos miško kvartalus, taip pat užtikrinti, kad būtų apžiūrėti visi miškų urėdijų prižiūrimi rekreaciniai objektai ir pašalinti prie jų esantys medžiai, galintys kelti pavojų lankytojų saugumui. Miškų urėdijos gali tokius apribojimus sudėti itin greitai, GMU nurodymu visose miškų urėdijose tai jau yra padaryta. Tuo tarpu privataus miško savininkas galbūt ne visada žino tokius dalykus ar gali sureaguoti pakankamai greitai.
Antra, nulaužti ar paversti medžiai labai greitai patiria kenksmingą aplinkos poveikį. Nesutvarkytų vėjavartų ir vėjalaužų medienos kokybė labai greitai smunka ir krinta jos vertė. Taip pat kyla rizika greitai išplisti miško kenkėjams.

Paslaugų teikimas privačių žemių savininkams 2008-2010 m.

Paslaugos

Mato vnt

2008 m

2009 m

2010 m

Organizuota mokymo kursų privačių miškų savininkams

vnt.

34

42

54

Mokymo kursų klausytojai

žmonių sk.

732

734

764

Parengtų demonstracinių plotų skaičius

vnt.

268

327

319

Konsultacijos miškų atkūrimo ir tvarkymo klausimais

tūkst.vnt.

13,5

12,4

13,1

Parduotų miško sodmenų kiekis

mln.vnt.

14,7

10,8

12,8

Suteiktų paslaugų vertė

tūkst.Lt

666

659

569

Generalinės miškų urėdijos informacija

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2011 08 09
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai