Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2011 m. rugpjūčio 16 d.

Šlapiose kirtavietėse kyla nauji miškai

Kad triūsas nenueitų perniek, būtina nuleisti paviršinį želdaviečių vandenį

Sigita Stonkienė, žurnalas “Miškai”

Vienas svarbiausių ir atsakingiausių miško darbų – miško atkūrimas ir naujo įveisimas. Tačiau miškininkų triūsas kartais nueina perniek dėl itin šlapio dirvožemio, kuriame pasodinti medeliai skursta arba visai sunyksta.
Norėdami būti užtikrinti savo darbo vaisiais, Šiaulių miškų urėdijos miškininkai praėjusį pavasarį pasidarbavo iš peties – nuleidus paviršinį vandenį, didžiulis urėdijos miškų plotas keliasi naujam gyvenimui.

Sodinti į balą – neverta

„Atvažiuokite čia po penkiasdešimties metų – pamatysit, kaip mūras oš naujas miškas“, – rodydamas į naujai apželdintą plotą Klebonų miške (Šiaulių r.), šypsodamasis sako Šiaulių miškų urėdo pavaduotojas Giedrius Tamošiūnas.
Stovime miško keliuke palei savotiškai numelioruotą kirtavietę. Kiek akys užmato, į kirtavietės gilumą driekiasi šviežiai iškastas maždaug vieno metro gylio griovys, kuriuo žemyn srūva vanduo. Po kurio laiko gamta griovį natūraliai sumažins, plika akimi jis taps sunkiai pastebimas.
Geriau įsižiūrėjus, vasariškoje žalumoje stiebiasi liauni medeliai – vieno hektaro plote užsodinta per 3 000 juodalksnių. Po daugelio metų šioje dabar plynoje vietoje oš tankus miškas. „Paviršinio vandens nuleidimo vagos reikalingos, nes ir savaime nukritusiai sėklai, ir naujam pasodintam medeliui itin drėgnuose miško plotuose dažniausiai gresia sunykimas. Tai tas pats, kaip augalą sodinti į balą“, – apie atliktų darbų prasmę vaizdžiai pasakoja Valdas Nausutis, Šiaulių girininkijos girininkas.

Grioviai surenka vandenį

Praėjusį ankstyvą pavasarį mažoji melioracija Šiaulių urėdijos miškuose buvo atlikta daugiau kaip 20 ha plote, prieš tai atrinkus drėgniausias girininkijų kirtavietes. Darbai atlikti Šiaulių miškų urėdijos lėšomis. Kai kuriose itin drėgnose kirtavietėse iškasta po du iki 200 metrų ilgio griovius, kurių gylis – apie vieną metrą. Pavyzdžiui, viena nemaža kirtavietė Gruzdžių girininkijos Gulbino miške pavasarį buvo apsemta iki pat kelio, šios girininkijos girininko Algirdo Černausko žodžiais, visa teritorija – uždumblėjusi pelkė, vienas vanduo. Dabar joje stiebiasi tūkstančiai medelių.
Darbuotasi ekskavatoriumi – specialiomis drenavimo vagomis buvo nuleistas paviršinis vanduo. Siekiant nepažeisti ekosistemos, pašalinti nepageidaujami medžiai, kelmai ir krūmai, jų atžalos ir ataugos. Drenuotuose plotuose pasodinta tūkstančiai medelių, daugiausia juodalksnių, mat šie medžiai – šlapios žemės mėgėjai – geriausiai tinka vietos sąlygoms ir dirvožemiui.
„Paviršinis vanduo nuleidžiamas siekiant įveisti kokybišką mišką bei gausinti biologinę įvairovę, kitaip šlapiose vietose augs drėgmę mėgstantys menkaverčiai karklai, drebulės, kiti augalai, iš kurių valstybei ir tėvynei jokios naudos“, – sakė G. Tamošiūnas.

Užmirkusi žemė reikalauja dėmesio

Tiesa, toks miško dirvožemio paviršinės drėgmės sausinimo būdas nėra naujas – dar XIX a. griovius kasdavo rankomis. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, šis metodas kurį laiką buvo primirštas, teigta neva miškas turi gyvuoti natūraliai. Tačiau apleisti, neatkuriami miško plotai tiesiogine prasme yra nuostolis valstybei. Tuo tikslu Generalinės miškų urėdijos sprendimu miškų urėdijoms ir buvo nurodyta užmirkusiuose miškų plotuose paruošti želdavietes ar želvietes miškui želdinti.
Darbų dar laukia daug – Šiaulių miškų urėdijoje, kurią sudaro 7 girininkijos, du trečdaliai valstybinių miškų yra padidėjusio drėgnumo. Kitą pavasarį mišką numatoma toliau drenuoti ir atsodinti.
Mažoji melioracija gerokai padidins naudingojo miško plotus: praėjusį pavasarį Šiaulių urėdijoje iš viso buvo apželdinta 342 ha miško.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2011 08 16
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai