Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2011 m. rugsėjo 7 d.

Diskusija Šimonių girioje: kas lemia neplynų kirtimų pasirinkimą?

„Mūsų girios“ , 2011/08
Stanislovas Žebrauskas, Sigitas Kinderis, Vaclovas Trepėnaitis

Iki 2004 m. miškų urėdijos, vykdydamos valstybiniuose miškuose pagrindinių kirtimų metines užduotis, iki 90 proc. pagrindinių kirtimų biržių kirto plynai. Generalinei miškų urėdijai 2003 m. spalį rekomendavus daugiau dėmesio skirti gamtosauginiu požiūriu priimtinesniems neplyniems kirtimams, 2004 m. neplynais kirtimais iškirstas 15,2 proc., 2005 m. – 21,8 proc., 2006 m. – 24,3 proc., 2007 m. – 25,6 proc., 2008 m. – 26,9 proc. biržių plotas. Ekonominio sunkmečio metu ir 2010 m. rugpjūčio 8 d. škvalui nusiaubus miškus keliolikoje urėdijų, miškų naudojime neplynų kirtimų bendras plotas vėl sumažėjo.
Vidiniuose miškų urėdijų miškotvarkos projektuose rekomenduojama neplynais kirtimais kirsti iki 20 proc. pagrindinių kirtimų biržių ploto. Generalinė miškų urėdija 2011 m. planuoja miškų urėdijose neplynais kirtimais iškirsti vidutiniškai iki 22,4 proc. biržių plotą, o paskirose miškų urėdijose bus iškirsta ir daugiau. Štai Jurbarko miškų urėdija suplanavusi iškirsti iki 34 proc., Tauragės – 30 proc., Alytaus – 28 proc., Nemenčinės – 26,5 proc., Šalčininkų – 25 proc., Šakių – 24,6 proc. , Kretingos, Varėnos, Zarasų – po 24 proc. biržių.
Kas lemia neplynų kirtimų pasirinkimą miškų urėdijos, girininkijos mastu, kokį pasirinkti neplynų kirtimų būdą, kaip jį atlikti iki siektino tikslo, diskutuota birželio 30 d. Šimonių girioje, Anykščių miškų urėdijos Mikierių girininkijoje surengtame Aplinkos ministerijos Miškų departamento, LAMMC-o filialo Miškų instituto ir Anykščių miškų urėdijos pasitarime su miškų urėdijų, kitų miškų institucijų specialistais.

Neplynų kirtimų taikymo patirtis Anykščių miškuose

Anykščių miškų urėdas Sigitas Kinderis pranešime informavo, kad iš 55 187 ha Anykščių rajone esančių miškų Anykščių urėdija patikėjimo teise valdo 17320 ha valstybinių miškų (31 proc.), pasiskirsčiusių 6 girininkijose – Kavarsko, Mikierių, Mickūnų, Pavarių, Svėdasų, Troškūnų. Jau 51 proc. miškų (28 075 ha) yra privatūs bei 17 proc. (9567 ha) rezervuoti nuosavybės atkūrimui.
Valstybinių miškų naudojimas čia yra taupus: bendras medienos prieaugis – 97,2 tūkst. m³ per metus; pagal miškotvarkos projektą kasmet būtų galima iškirsti 79,5 tūkst. m³; leista – 76,1 tūkst. m³ (54,3 tūkst. m³ pagrindiniais ir 21,7 tūkst. m³ tarpiniais kirtimais).
Anykščių urėdijos administruojamuose valstybiniuose miškuose vyrauja pušynai (36 proc.), beržynai (25 proc.), eglynai (18 proc.). Šių miškų naudojime nuo seno taikomi atvejiniai kirtimai. Pvz., 1974-1984 m. atvejiniai kirtimai vykdyti 354 ha medynų. Kirtimų rezultatas: po jų 116 ha plote auga mišrūs savaiminiai spygliuočių medynai, 71 ha – atžėlė beržynai, juodalksnynai, 76 ha neatžėlė, todėl 45 ha teko želdyti, 16 ha atžėlė drebulės, baltalksniai.
Permainų laikotarpiu (1985-1997 m.) neplyni kirtimai vykdyti tik 84 ha plote. Per tuos metus 22,6 ha medynų įvykdytas paskutinis kirtimų atvejis. Po jo atžėlė 20 ha kirtaviečių (iš jų 16,2 ha – spygliuočiais), neatžėlė 2,6 ha. Dar liko 61,4 ha nebaigtų atvejinių kirtimų. Jų metu vyraujanti medžių rūšis pasikeitė į vertingesnę 31 ha plote. Neplynų kirtimų rezultatai 1998-2007 m. pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė. Neplyni kirtimai, atlikti Anykščių miškų urėdijoje 1998-2007 m.

Medynų
kirtimo
būdas

Buvę medynai

Plotas

(ha)

Medynai, kuriuose įvykdytas paskutinysis atvejis (plotas ha)

Nebaigti neplyni kirtimai (plotas, ha)

Iš viso

iš jų:

iš viso

susiformavęs medynas

Nesusiformavęs medynas

su perspektyviniu pomiškiu

Su perspektyviniu 2 ardu

savaiminės kilmės

kultūrinės kilmės

Įveistas, žel
dinant po pask. atvejo

paliekamas želti

Atvejinis

Pušynai

43

14

13

1

29

3

Eglynai

67

14

10

2

2

53

9

Beržynai

133

32

31

1

101

2

5

Drebulynai

151

40

39

1

111

1

4

Baltalksnynai

1

1

1

Kiti medynai

Iš viso

395

100

94

3

3

1

294

15

9

Ilgalaikis atvejinis

Beržynai

2

2

Supaprastinti
atvejiniai B. Labanausko)

Pušynai

16

9

7

Iš viso

413

100

94

3

3

10

303

15

9

Proc.

100

24,2

94

3

3

2,4

73,4

5

3

Per 2008-2010 m. neplyni kirtimai kasmet vidutiniškai atlikti 45 ha arba 25 proc. pagrindinio naudojimo kirtimų ploto. Šiemet planuojama juos vykdyti 18,7 proc. biržių.
Norėdamas pažymėti šių kirtimų ir ekonominę naudą, miškų urėdas S. Kinderis pateikė Miškų instituto mokslininkų 2004 m. atliktame užsakomajame darbe ,,Neplynų kirtimų plėtros Anykščių, Nemenčinės ir Trakų miškų urėdijose galimybės ir ekonominės pasekmės“ nustatytus atvejinių kirtimų ekonominius rezultatus pagal labiausiai paplitusius kirtimų variantus-modelius (žr. 2 lentelę).

2 lentelė. Atvejinių kirtimų ekonominiai rezultatai (Lt/ha)

Atvejinių kirtimų variantai (modeliai)

Ekonominių rezultatų rūšys

Pajamos
už medieną

Medienos ruošos išlaidos

Miško atkūrimo išlaidos

Kirtimo apyvarta

Iš viso

1. Medynai su pagrindinių medžių II ardu

-231

+527

+2497

+4060

+6853

2. Medynai su perspektyvių medžių rūšių pomiškiu

+5834

-2008

+2497

+1015

+7338

3. Supaprastinti atvejiniai kirtimai pišynuose

+1368

-1090

+1723

-970

+1067

4. Klasikiniai atvejiniai kirtimai eglynuose

+5668

-1939

+2497

-1115

+5211

5. Grupiniai (lizdiniai) atvejiniai kirtimai

+5884

-2008

+2497

+1015

+7388

6. Ilgalaikiai atvejiniai kirtimai

+9584

-2505

+2497

-2030

+7546

7. Specialus atvejinių kirtimų variantas

+1246

-496

+750

Išskirtos kelios ekonominių rezultatų grupės: pajamų už medieną; medienos ruošos bei miškų atkūrimo išlaidų; kirtimo apyvartos. Darbo autoriai padarė tokias išvadas:
• Pajamos už medieną atvejiniuose kirtimuose yra didesnės nei plynuose dėl tūrio prieaugio antram ar trečiam atvejui paliktuose medžiuose;
• Medynuose su antru ardu atvejinių kirtimų variante gautos mažesnės pajamos nei kertant plynai dėl to, kad atvejiniais kirtimais antras ardas neiškertamas;
• Kai atvejiniu kirtimu kertamos drebulės medynuose, kurių kirsti dėl šliejimo plynai negalima, pajamos padidėja dėl aukštesnio drebulių prekingumo;
• Miško ruošos išlaidos atvejiniuose kirtimuose yra didesnės nei plynuose (taikyta 18 proc. padidėjimo norma) ir dėl didesnio iškertamo medienos tūrio;
• Tais atvejais, kai modeliuotas savaiminis miško atžėlimas ar naujo medyno suformavimas iš antro ardo, teigiamą ekonominį rezultatą sudaro miško atkūrimo išlaidų ekonomija;
• Kai atvejiniai kirtimai pradedami medynuose su perspektyviu pomiškiu ar antru ardu, gaunamas teigiamas naujo medyno kirtimo apyvartos sutrumpėjimo ekonominis rezultatas.
Užtikrinus savaiminį miško žėlimą po pirmojo kirtimų atvejo ir ankstesnį drebulių iškirtimą medynuose, kurių dėl šliejimo dabar negalima kirsti, miškų urėdija gali gauti 1-7 tūkst. Lt/ha teigiamą ekonominį rezultatą. Tačiau nepasiekus žėlimo tuojau po pirmojo kirtimų atvejo arba pasiekus vėliau, ekonominis rezultatas bus neigiamas.

Kas lemia neplynų kirtimų pasirinkimą?

Pasitarimo dalyviams vertinti buvo pateikti 8 objektai, kuriuose Mikierių girininkijos girininkas Laimis Trumpickas vykdė įvairius atvejinius kirtimus (tipišką atvejinį kirtimą mišriame eglyne bei beržyne, grupinį atvejinį kirtimą beržyne, supaprastintą atvejinį kirtimą pušyne, ilgalaikį atvejinį kirtimą lapuočių medyne, atrankinį kirtimą mišriame su lapuočiais pušyne). Dėl šių kirtimų tikslingumo, siekių ir gautų rezultatų savo pastabas išsakė mokslininkai prof. Antanas Juodvalkis, prof. Andrius Kuliešis, dr. Virgilijus Mikšys bei neplynus kirtimus vykdantys urėdijų atstovai.
Vienareikšmiškai galima pasakyti, kad neplynų kirtimų pasirinkimą lemia medynų rūšinė sudėtis, augavietės sąlygos, medžių derėjimo metai, savaiminio žėlimo galimybės, miškininkavimo tradicijos, gamtosauginė politika bei miškų urėdijos ekonomika.
– Iškirsti biržę plynai ir vėl atsodinti panašų mišką gali bet kuris girininkas, – sakė anykštėnų svečiai. – O ryžtis kirsti neplynais kirtimais, pasirinkti atvejinį ar kitą šių kirtimų būdą reikia kūrybiško požiūris į šiuos kirtimus, daugiau miškininkystės žinių, nusiteikimo ,,žaisti“ jais dešimtmetį ar dar ilgiau, nebijoti rizikos, nesėkmės.
Prof. A. Juodvalkis priminė, kad ne visose augavietėse pavyksta sėkmingai atželdinti eglynus – tokia neįminta gamtos valia. Daugiau problemų gamybininkams kyla vykdant ilgalaikius atvejinius kirtimus. Keičiantis dėl įvairių priežasčių girininkams, urėdijose turi išlikti tokio miškininkavimo tęstinumas, taip pat ir tarp miškotvarkos vykmečių. Pasak prof. A. Juodvalkio, sėkmė labiau lydi tuos girininkus, kurie miškotvarkos projekto rengimo metu aktyviau domisi, bendrauja su taksatoriumi, atrenkant medynus, kirstinus neplynais kirtimais. Bet profesinėms diskusijoms neretai pristingama laiko ir jėgų, nes taksatoriui per darbo dieną reikia įtaksuoti iki kelių dešimčių hektarų medynų. Be to, miškotvarkos projekto rengimo taisyklės taksatoriui neleidžia vertinti vykdytų neplynų pagrindinių kirtimų ir jie lieka neapskaitomi.
Gamybininkų teigimu, praktikoje atvejinių kirtimų sėkmė žymiu mastu priklauso ir nuo medyno sėklų derėjimo metų: iškirtus nederliaus metais, atžėlimo galima ir nesulaukti. O dėl atvejinių kirtimų kelerius metus nekirsti eglynų ar pušynų, laukiant jų derėjimo, neišeina dėl planuotų kirtimų pagal poūkius, spygliuočių medienos poreikio rinkoje. Todėl nesėkliniais metais brandžius medynus gamybininkai dažniausiai iškerta plynai.
Dr. V. Mikšio manymu, neplynais kirtimais reikėtų formuoti įvairiaamžius medynus, žėlinių grupių neskaidyti į 0,3 ha ar ne ką didesnius sklypelius.
Profesionaliau orientuotis miško kirtimų būdo pasirinkime miškų urėdijų specialistams, miško savininkams turėtų padėti Aplinkos ministerijos Miškų departamento ir Miškų instituto specialistų parengtos ir šiemet išleistos ,,Miško kirtimų rekomendacijos‘‘ bei pernai patvirtintos naujos Miško kirtimų taisyklės.
Kad miškų urėdijų ir girininkijų specialistai patys noriau imtųsi šių kirtimų, būtina ieškoti skatimo būdų ir formų, didinant šių kirtimų apimtis. Taip pat svarbu išsiaiškinti ekvivalentinio ploto skaičiavimo principus, kad tai nebūtų trikdžių vykdyti šiuos kirtimus.

Neplynų kirtimų vertinimas ir siūlymai

Pasitarime teigiamai įvertinta Anykščių miškų urėdijos patirtis, vykdant neplynus pagrindinius miško kirtimus, ypač kūrybiškai taikant tipiškus atvejinius kirtimus, atsižvelgiant į realią medynų struktūrą ir augaviečių sąlygas. Vykdant atvejinius pagrindinius miško kirtimus, lyginant su plynaisiais, galimas teigiamas ekonominis efektas (iki 7 tūkst. Lt/ ha), kuris susideda iš didesnių pajamų už medieną dėl papildomo prieaugio, sumažėjusių miško atkūrimo išlaidų, kartais ir dėl sutrumpėjusios kirtimų apyvartos. Neplyni pagrindiniai miško kirtimai teigiamai vertintini dėl jų ekologinių privalumų: kertamuose medynuose visada išlieka miško aplinka, mažėja plynių, neretai formuojasi įvairiaamžiai ir mišrūs medynai, šiuos kirtimus teigiamai vertina visuomenė. Miško kirtimų taisyklės iš esmės leidžia kūrybiškai parinkti pagrindinių miško kirtimų būdus ir metodus. Tačiau kai kurie šių taisyklių punktai koreguotini ir galėtų būti liberalesni.
Todėl pasitarimo dalyviaisiūlo:
· Dažniau taikyti tipiškus atvejinius kirtimus medynuose, kuriuose jų vykdymui yra palankios sąlygos (tinkama medynų sudėtis, eglės, žėlimui palankios augavietės);
· Atvejinių kirtimų, kuriais siekiama kirtiminio tikslinių medžių rūšių žėlimo, pirmuosius atvejus projektuoti ir vykdyti atsižvelgiant į medynų struktūrą, augaviečių sąlygas ir tikslinių medžių rūšių derėjimo intensyvumą. Atsisakyti reikalavimų kasmet išlaikyti vienodas neplynų pagrindinių miško kirtimų apimtis, ypač jei dėl to tektų vykdyti aukščiau minėtus kirtimus tada, kai tikslinės medžių rūšys nedera arba dera silpnai. Sekančius tokių kirtimų atvejus vykdyti atsižvelgiant į pomiškio kiekį, rūšinę sudėtį ir būklę;
· Rengiant vidinės miškotvarkos projektus užtikrinti nebaigtų vykdyti neplynų pagrindinių miško kirtimų tęstinumą, neišskiriant naujų taksacinių sklypų ir neprojektuojant kitų, minėtiems kirtimams trukdančių ūkinių priemonių. Šių nuostatų įgyvendinimui atitinkamai tikslinti Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisykles;
· Koreguoti Miško kirtimų taisykles, jose atsisakant reikalavimų ilgalaikių atvejinių kirtimų vykdymui, keisti reikalavimus grupiniais atvejiniais kirtimais iškertamų plotų dydžiui. Svarstytinas ir minimalaus laikotarpio tarp atvejinių kirtimų atvejų tikslinimas;
· Inicijuoti mokslo – tiriamąjį darbą neplynų pagrindinių miško kirtimų apimčių planavimo rekomendacijoms parengti;
· Skleisti teigiamą neplynų pagrindinių miško kirtimų patirtį dažniau organizuojant regioninius girininkų ar kitų miškų urėdijų specialistų pasitarimus.
· 2012 m. organizuoti respublikinį pasitarimą neplynų pagrindinių miško kirtimų vykdymo drėgnų ir derlingų augaviečių medynuose klausimais.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2011 09 07
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai