Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2011 m. rugsėjo 6 d.

Netiksli informacija klaidina visuomenę

Šalies spaudoje, internetiniuose puslapiuose jau gerą dešimtmetį neretai pasirodo įvairaus pobūdžio straipsniai, kuriuose aptarinėjamas valstybinių miškų ūkio sistemos veiklos efektyvumas, pelningumas, finansinė grąža ir pan.

„Mūsų girios“, 2011/08

Šalies spaudoje, internetiniuose puslapiuose jau gerą dešimtmetį neretai pasirodo įvairaus pobūdžio straipsniai, kuriuose aptarinėjamas valstybinių miškų ūkio sistemos veiklos efektyvumas, pelningumas, finansinė grąža ir pan. Apmaudu, kad tokių rašinių daugumą sudaro tie, kuriuose stengiamasi visokiais būdais parodyti, kad egzistuojantis miškų ūkio valdymas yra netinkamas, miškų urėdijų ekonominė veikla vertinama skeptiškai, neretai primetant neūkiškumą ar net aplaidumą. Daug kritinių pastabų dėl dabartinės valstybinių miškų žinybos ekonomikos pažėrė ir Algirdas Brukas savo rašinyje „Mistinė polemika“.

Nesigilindami į asmeniškumus ir ambicijas, panagrinėkime straipsnio ekonominę pusę, pabandykime ramiai ir be emocijų oponuoti autoriui. Pateikdamas duomenis apie 2000 m. miško želdinimo apimtis (natūrines ir pinigines) A. Brukas naudojo leidinio „Miško ūkio įmonių 2000 m. gamybinės veiklos rodikliai“ duomenis (11 ir 50 psl.). Ir tai gerai, nes, norint išvengti nesusipratimų ir interpretacijų lyginant metų rezultatus, reikia naudotis būtent šiame leidinyje pateikta informacija. Reikia atkreipti dėmesį, jog autoriaus miško želdinimo išlaidų palyginimas 2000 m. su analogiškomis išlaidomis 2009 m. iš esmės neteisingas ir klaidinantis visuomenę, nes lyginant ir vertinant bet kokių prekių ar paslaugų sąnaudų pokyčius, būtina lyginti šių prekių ar paslaugų kaštų sudėtį ir kitas sąlygas, kurios turėjo įtakos šių kaštų augimui. Algirdo Bruko miško želdinimo konkrečių metų sąnaudų apimčių palyginimai ir vertinimai visiškai iškreipia ekonominio palyginimo esmę ir kaštų pokyčių ekonominį vertinimą, nes neatsižvelgiama į esminius veiksnius, turėjusius įtakos miško želdinimo l ha savikainos didėjimui.

Pirmiausia iki 2001 m. sodmenys buvo apskaitomi tik kiekine išraiška ir miško atkūrimo sąnaudose jų vertės nebuvo. Algirdo Bruko straipsnyje paminėtas 8,8 mln. litų išlaidas 2000 m. realiai sudarė tik darbo užmokestis už miško sodinimą ir su juo susiję mokesčiai bei degalai, mechanizmų nusidėvėjimas. Todėl 2000 m. miško želdinimo sąnaudos, be miško sodmenų vertės, buvo 1126 Lt/ha.
Miškų įstatymo 2001 m. pakeitimas tapo svarbiausiu faktoriumi, nulėmusiu ženklų miško želdinimo sąnaudų padidėjimą. Patvirtinus naująją Miškų įstatymo redakciją, miškų urėdijos tapo valstybės įmonėmis ir perėjo prie naujos ekonominio reguliavimo tvarkos. Imta taikyti naujus apskaitos principus, kurie ir turėjo daugiausia įtakos sodmenų įvertinimo ir esminių miško želdinimo kaštų sandaros pokyčiams 2001 m. bei būsimų laikotarpių minėtų išlaidų dydžiui.
Sodmenys buvo įvertinti vadovaujantis Sodmenų įvertinimo ir atvaizdavimo apskaitoje tvarka, patvirtinta Miškų ir saugomų teritorijų departamento 2001-04-25 įsakymu Nr.64, ir apskaityti nebaigtoje gamyboje. Nuo tada, realizuojant sodmenis, jų vertę imta nurašyti į miško želdinimo sąnaudas, kurios apskaitoje jau 2001 m. padidėjo 8,2 mln. litų.

Akivaizdu, kad Algirdo Bruko straipsnyje pateikti 2000 m. miško želdinimo išlaidų palyginimai su vėlesniais metais, kai nuo 2001 m. į sąnaudas įkalkuliuojama sodmenų vertė, yra ekonomiškai nepagrįsti ir neteisingi. Lygiai taip pat „sėkmingai“ galima būtų lyginti miškų urėdijų 1990 m. visų rūšių ūkinės veiklos kaštus su 2010 m. ir teigti, kad jie nepagrįstai dideli ir nepateisinami.

Taip pat būtina pažymėti tai, kad Algirdo Bruko straipsnyje įvardintos 2003 m., 2006 m., 2008 m. ir 2009 m. „išlaidos, skirtos miško želdymui“ neatitinka sąvokos esmės, kadangi nurodytos išlaidos iš tikrųjų apima ne tik tiesiogines išlaidas miško atkūrimo darbams (kartu su sodmenų verte), bet ir želdinių ir žėlinių priežiūros ir jų apsaugos (nuo žvėrių, ligų ir kenkėjų) darbų sąnaudas. Tai yra pažymėta kiekvienų metų leidinio „Miškų urėdijų veiklos rodikliai“ išlaidų lentelės pastabose, į kurias autorius, matyt, neatkreipė dėmesio. Minėtieji želdinių ir žėlinių priežiūros ir apsaugos darbai yra būtini ir dėl to atliekami ne tik einamaisiais metais atkurtuose (pasodintuose) plotuose, bet ir ankstesniais metais atsiradusiuose želdiniuose ir žėliniuose. Taigi, siekiant objektyvumo, reikėtų lyginti konkrečių metų miško atkūrimo darbų sąnaudas vienam hektarui, kurios tikrai ne „padidėjo net 4,3 karto“, bet jau nemažai metų ženkliau nekinta ir sudaro apie 2 tūkst. Lt /ha.

Miško želdinimo darbų apimtys iš tikrųjų turi mažėjimo tendenciją, tačiau tam yra konkretūs paaiškinimai: ženkliai išaugusios neplynų kirtimų apimtys, gana plačiai taikomas mišrus miško atkūrimo būdas, miško žėlimo skatinimo priemonės, taip pat ir FSC miškų tvarkymo sertifikavimo nuostatos, rekomenduojančios teikti pirmenybę miško žėlimui ir vietinės kilmės medžių rūšims. Beje, aplinkos ministro 2010 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-859 pakeitus Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus, nauja redakcija patvirtintoje Miško želdinimo ir žėlimo projekto valstybinėje žemėje formoje projektuojamos priemonės yra skirstomos į tris grupes: 1) želdiniai (sodinimas ir sėjimas); 2) želdiniai ir žėliniai (mišrus būdas); 3) žėliniai. Pagal tokį skirstymą miškų urėdijų želdiniai 2011 m. miško atkūrimo apimtyse sudaro 43 proc., žėliniai – 26 proc., likusi dalis plotų atkurta mišriu būdu. Matyt, ir vėl, ištraukus plikus skaičius iš konteksto, kažkas ras progą pašūkauti, kad valstybiniuose miškuose dar labiau mažėja želdinimo darbų apimtys...

Keistokai atrodo, kai analizuojant visų Lietuvos miškų (visų nuosavybės formų ir visų amžiaus klasių) medynų rūšinės sudėties pokyčius per paskutinį dešimtmetį, tokių pokyčių esminiu faktoriumi įvardinamas kelerių metų miško žėlimo apimčių padidėjimas valstybiniuose miškuose. Kaip miško žėlimas įtakoja rūšinės sudėties pokyčius, turėtų atsakyti atitinkami moksliniai tyrimai, o ne suabsoliutinti pasamprotavimai. Minkštųjų lapuočių medynų per dešimtmetį labiausiai padaugėjo beržynų sąskaita, tačiau ar iš tikrųjų beržas yra „bloga“ medžio rūšis? Pagrindinių medžių rūšių medynų plotas (ha) valstybiniuose miškuose per dešimtmetį padidėjo:

Medynai

Valstybinės reikšmės miškuose

Privačiuose ir rezervuotuose nuosavybės teisių atstatymui miškuose

Plotas, tūkst. ha

Pokytis, proc.

Plotas, tūkst. ha

Pokytis, proc.

2001-01-01

2010-01-01

2001-01-01

2010-01-01

Pušynai

369,0

388,2

+5,2

336,2

337,2

+0,3

Eglynai

258,3

265,8

+2,9

187,4

161,2

-14,0

Ąžuolynai

16,0

20,2

+26,3

18,6

20,6

+10,8

Šaltinis: Lietuvos miškų ūkio statistika, 2001 ir 2010 m.

Dar vienas pastebėjimas dėl miško ugdomųjų kirtimų apimčių. Kodėl pastaruoju metu intensyviai priekaištaujama dėl valstybiniuose miškuose sumažėjusių jaunuolynų ugdymo darbų apimčių? Ar išanalizuotos visos objektyvios tokio sumažėjimo priežastys? Kodėl nėra lyginami dabartiniai ir ankstesni (prieš dešimt, dvidešimt metų buvę) pradinio želdinių tankumo reikalavimai, miško sodmenų kokybė, ar atsižvelgiama į tai, kad šeštaisiais (minkštųjų lapuočių atveju) ir aštuntaisiais (kietųjų lapuočių ir spygliuočių atveju) metais prieš privalomą želdinių ir žėlinių kokybės vertinimą, t.y. prieš pat želdiniams ir žėliniams tampant jaunuolynu, yra atliekami želdinių ir žėlinių priežiūros (nepageidaujamos augalijos pašalinimo) darbai, stengiantis pasiekti kuo geresnę želdinių ir žėlinių kokybę?
Labiausiai jaunuolynų ugdymo darbų apimtys buvo sumažėjusios ekonominio sunkmečio metu, kuomet finansinių klausimų sprendimai, siekiant subalansuoti įmonės pajamas ir išlaidas ir išvengti nuostolingos veiklos, buvo ne vieno miškų urėdo galvos skausmas. Tačiau šie darbai buvo tik atidėti vėlesniems metams. Pagerėjus įmonių finansiniams rodikliams, dėmesys jaunuolynų ugdymo darbams vėl užima deramą vietą. Belieka priminti, kad generalinio miškų urėdo 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-206 „Dėl jaunuolynų ugdymo bei želdinių ir žėlinių priežiūros darbų“ miškų urėdijoms patvirtintos jaunuolynų ugdymo darbų apimtys (užduotys) 2010-2015 metams, numatančios per 2010-2011 m. kompensuoti ekonominio sunkmečio metu susimažintas jaunuolynų ugdymo darbų apimtis, o vėlesniais metais – užtikrinančios vidinės miškotvarkos projektuose suprojektuotas šių darbų apimtis (taip pat miškų urėdijos įpareigotos jaunuolynų ugdymo darbų apimtis planuoti pagal faktinę jaunuolynų būklę ir darbų poreikį). Miškų urėdijoms patvirtintos tokios jaunuolynų ugdymo darbų apimtys (užduotys) 2010-2015 metams: 2010 ir 2011 m. – po 13,2 tūkst. ha, 2012-2015 m. – po 12 tūkst. ha kasmet (vidinės miškotvarkos projektuose suprojektuotos vidutinės metinės jaunuolynų ugdymo apimtys – 11,7 tūkst. ha). (Beje, šis sprendimas yra susilaukęs ir kai kurių garbingų mokslininkų nuogąstavimų, kad tokios patvirtintos jaunuolynų ugdymo darbų apimtys galimai per didelės).

Ar ir vėl verkšlensime?

GMU inf.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2011 09 06
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai