Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2011 m. rugsėjo 20 d.

Medienos naudojimas kurui: ekonomika ir ekologija

"Mokslas ir gyvenimas", 2011 Nr. 8-9
Liana Sadauskienė, Marius Aleinikovas, Iveta Varnagirytė–Kabašinskienė

Medienos naudojimas kurui labai priklauso nuo naftos ir jos produktų, gamtinių dujų, akmens anglies kainų bei valstybės biokuro naudojimo politikos. Tarybiniais metais, kai dujos ir mazutas buvo pigūs, Lietuvoje mediena buvo kūrenama tik kaimo vietovėse, kur nebuvo centralizuoto šildymo. Tada netgi medienos pramonės atliekas naudoti kurui buvo neekonomiška. Pastaruoju metu vis kylant importuojamų energijos šaltinių kainoms, medienos naudojimo kurui apimtys ir svarba didėja. Įdomi yra Suomijos patirtis, parodanti, kaip atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimas priklauso nuo iškastinio kuro kainų. Suomijoje medienos skiedromis kūrenamos katilinės paplito jau 1950-ųjų pabaigoje. Apie 1960 m. iškastinio kuro kainos nukrito ir medienos skiedrų panaudojimas kurui sumažėjo. Vėl augant dujų bei mazuto kainoms, 1972–1982 m. pastatyta daug skiedromis kūrenamų katilinių ir jose sukūrenta apie 0,4 mln. m3 skiedrų per metus. Kai iškastinio kuro kainos nukrito, didelė dalis šių katilinių vėl pertvarkytos kūrenti mazutą, anglį ar durpes. 1993 m. Suomijos vyriausybė pradėjo skatinti naudoti medienos skiedras. Šios šalies energetikos ir klimato strategijoje numatyta 2020 m. energetinėms reikmėms 12 mln. m3 medienos. Tam numatytos priemonės: parama skiedrų iš smulkių medžių (jaunuolynų ugdymo) ruošai, skatinantys (fiksuoti) žalios energijos supirkimo tarifai. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Švedija, skatindamos naudoti medienos kurą, iškastiniam kurui taiko aplinkosauginius mokesčius, todėl medienos naudojimas kurui tampa pigesnis.
Taigi, kodėl atsinaujinantys energijos ištekliai? Atsinaujinančių energijos šaltinių – biologinės ir atliekų masės, vandens, saulės, vėjo – panaudojimas elektros ir šiluminės energijos gamybai yra svarbus veiksnys, lemiantis darnią energijos plėtrą, įgyvendinant klimato kaitos konvencijos ir Kyoto protokolo įsipareigojimus. Lietuva yra įsipareigojusi, kad energijos iš atsinaujinančių išteklių dalis bendrame galutiniame suvartotos energijos balanse iki 2020 m. bus ne mažesnė kaip 23 procentai. Jeigu mūsų šalis neįvykdys šio įsipareigojimo, grės sankcijos. Tačiau yra ir kitas motyvas. Ilgalaikėje perspektyvoje vietinių atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas duoda ekonominę naudą, nors iš pradžių reikalingos didelės investicijos. 2009 m. atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrajame galutiniame energijos vartojime sudarė tik 18 proc., visa kita – importuojami iškastiniai energijos ištekliai: dujos, nafta ir kt. Kasmet Lietuva importuojamam kurui pirkti išleidžia apie milijardą litų. Neteigiame, kad tai galima pakeisti vietiniais ištekliais, tačiau padidinti jų naudojimą tikrai verta. Iš ES šalių daugiausiai AEI naudoja Švedija (apie 40 proc.). Kaip minėjome, ilgalaikėje perspektyvoje pastarojo nauda mūsų ekonomikai yra neabejotina. Pirmiausia, už sutaupytas lėšas pirktume vietinį kurą. Taigi pinigai liktų savame krašte. Kurui pagaminti reikalingos gamybos, transporto, pardavimo įmonės, o tai – papildomos darbo vietos, mokesčiai į šalies biudžetą, padidėjęs vartojimas. Be to, reikalingi įrangos gamintojai, montuotojai ir t.t. Antra, didesnis vietinių išteklių naudojimas mažina šalies ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro kainų svyravimų. Pastarųjų metų įvykiai – ekonominė krizė, energetinių išteklių kainų šuolis, rodo, kaip svarbu yra užtikrinti kuo didesnį vietinių išteklių naudojimą.
Sprendžiant šalies energetinio saugumo klausimus, svarbus yra apsirūpinimo energijos ištekliais diversifikavimas. Ypatingą vaidmenį čia atlieka atsinaujinantys energijos ištekliai. Tai ne tik mediena, bet ir saulė, vėjas, žemės ūkio augalai, netgi komunalinės atliekos (jos irgi turi savybę „atsinaujinti“). Šiuo metu mediena sudaro apie 80 proc. AEI. Kuo ji pranašesnė?
Sumedėjusių augalų naudojimą energetinėms reikmėms, lyginant su žoliniais, skatina keletas priežasčių: jie yra daugiamečiai (auginant energetikai, jų nereikia kiekvienais metais iš naujo sėti); pakankamai produktyvūs (hektaras našaus miško kasmet produkuoja 7–12 t sausos biomasės); kai kurios rūšys gerai atželia savaime (tokių miškų nereikia sodinti); mediena pasižymi gera energetine verte (degios medžiagos – vandenilis ir anglis – sudaro 54–58 proc. sausos masės); medieną patogu transportuoti ir laikyti (sandėliuoti); jis pasižymi geru iš šio kuro gautos energijos ir energijos, sunaudotos auginimui, derliaus nuėmimui bei transportavimui (pavyzdžiui, šis santykis, naudojant miško kitimo atliekų skiedras, yra 3 kartus didesnis nei naudojant rugius ar pievų žolę) balansu.
Panagrinėkime, kokius medienos išteklius turime ir ar jų užtektų mūsų energetiniams poreikiams. Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenimis, Lietuvos miškuose kasmet priauga apie 16 mln. m3 medienos. Toks jos kiekis prilygsta 2.7 mln. tonų naftos ir sudaro apie 50 proc. galutinio energijos sunaudojimo. Be abejonės, tai tik teoriniai skaičiai, nusakantys, kokia yra apytikslė metinio medienos prieaugio energetinė vertė. Visa mediena niekada nebus naudojama kurui, ji reikalinga ne tik medienos pramonei, bet ir pačiai gamtai – kaip miško bioįvairovės reikalinga dalis.
Kasmet Lietuvoje pagaminama apie 6 mln. m3 medienos. Kyla klausimas, kurgi lieka kita? Ir ar ją galima panaudoti kurui. Atsakymas, kiek galima padidinti medienos išteklius kurui, nėra toks paprastas. Panagrinėkime, kaip pasiskirsto medienos prieaugis.
Pirmiausia, nemaža medienos prieaugio dalis, apie 3,4 mln. m3, kaupiama medynuose, tai yra tiek kasmet padidėja Lietuvos miškuose medienos. Vadinasi ateityje bus galima kirsti daugiau. Dalis medienos prieaugio, apie 2,0 mln. m3 lieka gamtai saugomose teritorijose – rezervatuose, draustiniuose, kertinėse buveinėse – tose vietose, kur pagrindinė miškų paskirtis – ekologinė. III–IV gr. miškuose per metus priauga apie 14 mln. m3 (apie 8 m3/ha) medienos. Čia būtų galima iškirsti iki 6–7 mln. m3 medienos (neskaitant kirtimo atliekų): apie 5-6 mln. m3 padarinės ir apie 1,5–2,0 mln. m3 malkų. Prognozuojama, kad kirtimo apimtys Lietuvoje padidės lyginant su praėjusiu dešimtmečiu (5,7–6,5 mln. m3) iki maždaug 7,5 mln. m3 2011–2020 m. bei 8,3 mln. m3 2021–2030 m. Atitinkamai didės ir malkinės medienos bei miško kirtimų atliekos.
Likusią medienos prieaugio dalį sudaro liekantis miškuose – savaime iškritę, žuvę medžiai, jų stiebai, šakos, kelmai, neracionaliai panaudotų stiebų dalys ir pan. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, tokios medienos kasmet susidaro daugiau kaip 3 mln. m3. Tik maža dalis šios medienos išvežama, visa kita lieka miške supūti. Čia reiktų pridurti, kad dalis tokios medienos susidaro saugomose teritorijose, taip pat įvairiose sunkiai prieinamose vietose – pelkėse, šlaituose ir pan. Vis dėlto dalį savaime iškrentančios medienos galima panaudoti intensyvinant ugdymo bei sanitarinius kirtimus. Koks tai galėtų būti kiekis, sunku įvertinti.
Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, kirtavietėse potencialiai susidaro apie 2,5 mln. m³ kirtimų atliekų (šakų, viršūnių, kelmų ir šaknų). Iš šių kirtimų atliekų energijai gaminti dėl biologinės įvairovės užtikrinimo, įvairių gamtosauginių reikalavimų ir technologinių eksploatacijos aspektų, šiuo metu galima panaudoti tik apie 750 tūkst. m³. Jų naudojimą riboja tai, kad jos būtinos kirtimo technologinėms reikmėms, t.y. valksmoms stiprinti, ypač drėgnesnėse augavietėse. Taip pat siekiant nepadaryti žalos gamtai, draudžiama kirtimų atliekas išvežti iš nederlingų augaviečių. Vis dėlto kirtimo atliekų panaudojimas yra dar gana nedidelis: 2010 m. valstybinės miškų urėdijos jų pardavė apie 75 tūkst. m3. Kiek pagaminta kirtimo atliekų privačiuose miškuose statistikos nėra, tačiau kiekiai nėra dideli. Jų naudojimą stabdo ekonominiai bei organizaciniai veiksniai. Reikalinga speciali ir brangi technika smulkinti kirtimo atliekoms, o jos tinkamą panaudojimą riboja veiklos sezoniškumas. Dėl labai įvairių ruošos sąlygų, miško skiedrų savikaina gali skirtis keletą kartų. Skiriasi ir skiedrų, pagamintų iš kirtimo atliekų bei apvalios medienos, kaina, pastaroji yra didesnė. Tai lemia didesnė skiedrų iš apvalios medienos energetinė vertė. Paprastai jų drėgnumas būna mažesnis, jose beveik nebūna priemaišų (akmenų, žemių). Tinkamai organizuojant gamybą, iš kirtimo atliekų taip pat galima pagaminti geros kokybės skiedras. Tačiau tam reikia užtikrinti, kad visa eilė ruošos operacijų būtų atliekamos kokybiškai. Norint, kad kirtimo atliekos būtų nedidelio drėgnumo, jas reikia džiovinti biržėse arba sukrautas į dideles krūvas miško aikštelėse. Reikalingos gana didelės aikštelės, smulkintuvams važiuoti kelių. Išdžiūvusios kirtimo atliekų krūvos kelia didelį pavojų priešgaisriniu požiūriu. Yra ir daug kitų techninių dalykų, nepalankių skiedrų iš kirtimo atliekų gamybai. Taip pat trūksta ir žinių bei patirties. Čia verta paminėti Suomijos pavyzdį, kuri skyrė daug lėšų moksliniams tyrimams bei technologijų vystymui siekdami padidinti miško kuro naudojimą ir 2009 m. šioje šalyje iš AEI buvo pagaminta apie 27 proc. energijos. Teigiamą poslinkį rodo tai, kad šiais metais valstybinės miškų urėdijos planuoja parduoti apie 170 tūkst. m3 kirtimo atliekų, įrengta per 1600 jų sandėliavimo vietų. Tačiau neskatina šių išteklių gamybą privačiuose miškuose.
Dar vienas beveik nenaudojamas medienos kuro išteklius yra kelmų mediena. Ji priskiriama prie kirtimo atliekų, tačiau laikoma, kad juos naudoti yra netikslinga. Jau nuo 7-to dešimtmečio buvo atliekami kelmų panaudojimo kurui tyrimai, tačiau dėl didelių gamybos išlaidų, jie nepradėti naudoti. Patobulėjus technikai ir žymiai išaugus biokuro poreikiui, jau daugiau kaip 10 metų kelmai sėkmingai naudojami skiedrų gamybai Skandinavijos šalyse. Suomijoje 2009 m. iš kelmų medienos pagaminta beveik 1 mln. m3 skiedrų. Skaičiavimų, kokie yra kelmų ištekliai ir kiek jų galima panaudoti kurui, atlikta labai nedaug. Yra žinoma, kad Suomijoje gaunama 40–90 m3/ha kelmų medienos. Apskaičiuota, kad Lietuvoje raunant kelmus iš plynų kirtaviečių kasmet galima gauti apie 340 tūkst. m3 kelmų medienos. Dažniausiai raunami eglių kelmai, kurių medienos tūris didesnis nei pušų, be to, juos lengviau išrauti. Kelmų rovimas dažnai integruojamas su dirvos paruošimu sodinimui, taip sumažinamos sodinimo išlaidos. Taip pat teigiama, kad kelmų išrovimas sumažina šakninės pinties (Heterobasidion annosum) plitimo riziką. Skiedrų iš kelmų medienos gamyba yra apie 30 proc. brangesnė negu iš kirtimo atliekų, jeigu lyginsime vienodas gamybos sąlygas. Didėjant kirtimo atliekų naudojimo apimtims, jas tenka paimti iš mažiau palankių gamybai vietovių. Tačiau dėl to ilgėja ištraukimo atstumas, mažėja medienos tūris ploto vienete ir pan. Tokiu atveju skiedrų ruošos iš kelmų medienos geresnėmis gamybos sąlygomis savikaina gali būti mažesnė.
Siekiant padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių išteklius, Lietuvoje numatoma auginti greitai augančias drebules plantaciniuose želdiniuose. Jiems įrengti, kaip ir trumpos apyvartos energetinių želdiniams, teikiama ES parama. LŠTA duomenimis, 2010 m. Lietuvoje augo apie 800 ha energetinių plantacijų. Siekiama, kad iki 2015 m. šalyje būtų įrengta 11,5 tūkst. ha energetinių plantacijų ir iš jų pagaminta 45 tūkst. tonų naftos ekvivalento (tne) biomasės, o iki 2025 – 17,5 tūkst. ha plantacijų ir iš jų pagaminta 70 tūkst. tne biomasės. Vis dėlto energetinių želdinių auginimo ekonomiškumas kelia abejonių, kaip ir spaudoje pasirodantys teiginiai apie auginimą nederlingose žemėse. Norint gauti gerą derlių, jos turi būti auginamos derlinguose dirvožemiuose, užtikrinama tinkama priežiūra. Visa tai reikalauja nemažų sąnaudų, todėl medienos kaina tampa per didelė lyginant su miško medienos kaina.
Kaip alternatyva greitai augančioms energetinėms plantacijoms gali būti intensyvesnis baltalksnynų naudojimas. Lietuvoje yra 129,3 tūkst. ha baltalksnynų, juose sukaupta 20 mln. m3 medienos. Potencialus baltalksnynų medienos išteklių, naudotinų medienos kurui (įskaitant kirtimo atliekas), kiekis siekia beveik 8 mln. m3. Baltalksnynai pasižymi greitu augimu, savaime atželia, o jų mediena yra menkavertė, nepatvari ir daugeliu atvejų tinka tik medžio plaušo plokščių gamybai bei kurui. Taigi, pritaikius tinkamas skiedrų gamybos technologijas, galima gauti didelį papildomą medienos kurui kiekį. Pagrindinė problema yra ta, kad didelė dalis baltaksnynų auga rezervuotuose privatizavimui miškuose, kuriuose beveik visa ūkinė veikla yra draudžiama.
Dar vienas šaltinis kurui yra menkavertė mediena gaunama ugdant jaunuolynus. Kasmet ugdymo kirtimais valstybiniuose miškuose iškertama apie 120 tūkst. m3 nelikvidinės (netinkamos apvalios medienos gamybai) medienos, panašų kiekį galima iškirsti ir iš privačių miškų. Skiedrų gamyba iš jaunuolynų ugdymo atliekų yra brangiausia, kadangi smulkių medelių iškirtimas bei sukrovimas užima daug laiko, o pagaminamos medienos kiekis nėra didelis. Tačiau jaunuolynų ugdymas turi teigiamos įtakos medynų tolimesniam augimui. Suomijoje yra taikomos subsidijos ruošiant skiedras iš smulkių medelių, iškirstų ugdant jaunuolynus. Lietuvoje dalis jaunuolynų yra ugdoma, tačiau mediena iš šių kirtimų nėra naudojama skiedrų gamybai dėl didelės gamybos savikainos bei ekologinių priežasčių. Manoma, kad kirtimo atliekų paėmimas gali nualinti dirvožemį ir sumažinti ateities medynų produktyvumą.
Medienos kuro naudojimas yra svarbus ir ekologiniu aspektu, nes mažina šiltnamio dujų CO2, CH4, SO2, NOx ir kitas emisijas. Be to, deginimo metu išsiskiriantį CO2 augalai sunaudoja naujai biomasei kurti.
Mediena, kaip jau minėjome anksčiau, yra atsikuriantis išteklius, todėl protingai ją naudojant, ištekliai nemažėja. Tuo tarpu iškastinio kuro atsargos sparčiai senka, o jo kaina kyla. Susidaryti dujoms, naftai reikalingos tam tikros sąlygos ir labai ilgas, milijonais metų skaičiuojamas laikotarpis. Vis dėlto, intensyvinant miško kuro naudojimą, kyla klausimas, ar nebus nualintos miško ekosistemos, sutrikdyta natūrali jų pusiausvyra, ar nesumažės ateities medynų produktyvumas. Dėl to aktualu išsiaiškinti kaip išvengti intensyvios miško kuro ruošos keliamos žalos miškui.
Miško ugdymo, sanitarinių ir pagrindinių kirtimų metu su menkaverte mediena ir kirtimo atliekomis išvežamos ir augalams svarbios maisto medžiagos. Anksčiau tokios medžių dalys likdavo miške natūraliai pūti, buvo sukraunamos į valksmus ar sudeginamos. Maisto medžiagų nuostoliai labiausiai priklauso nuo miško kuro ruošos technologijos – viso medžio išvežimas ar tik kamieno. LAMMC Miškų instituto skaičiavimais, naudojant kuro ruošai visą medį per 100 metų apyvartos laikotarpį pagaminama apie 20–25 proc. daugiau biomasės nei naudojant tik kamienus. Išvežant visas miško ruošos atliekas, palyginus vien tik su kamienų išvežimu, maisto medžiagų nuostoliai padidėja net iki 1,5–5 kartų. Tokiais atvejais miško ekosistemoje vyksta įvairūs pokyčiai: mažėja organinės medžiagos ir anglies sankaupa dirvožemyje, palaipsniui gali sumažėti dirvožemio derlingumas. Taip pat mažėja medyno biomasė ir susiformuojančių nuokritų kiekis, plonėja bei rūgštėja miško paklotė ir mineraliniai dirvožemio sluoksniai. Pasikeitus maisto medžiagų balansui, keičiasi augalijos rūšinė sudėtis, daugėja piktžolių, kinta mikroklimatas, gali sumažėti medynų produktyvumas. Dėl visų kirtimo atliekų išvežimo iš miško gali sumažėti ne tik tam tikrų augalų, bet ir vabzdžių ar gyvūnų rūšių skaičius, mažėti miško biologinė įvairovė (pavyzdžiui, sumažėja storų šakų, retų rūšių medžių bei krūmų, lapuočių, medžių rūšių su valgomais vaisiais, kt.). Taip pat galimi ir tam tikri mechaniniai dirvožemio pažeidimai (sunki miškų technika suspaudžia dirvožemį, suardoma natūrali jo struktūra). Neteisingai sandėliuojamos ruošos atliekos miškuose, pamiškėse gali tapti kenkėjų židiniais arba miško sėjinukai gali būti mechaniškai pažeidžiami ir taip sutrikdomas natūralus miško atsikūrimas.
Darnus miškininkavimas, siekiant išlaikyti esamą visų miško ekosistemos elementų balansą, produktyvumą, turėtų užtikrinti su miškų biomase išnešamų medžiagų kompensavimą. Įvertinus medžiagų nuostolius, jų balansą ekosistemoje ir užtikrinant natūralią mineralinę augalų mitybą, medžiagų nuostoliai miškui gali būti kompensuojami medienos pelenais. Jie dar nežinant dirvožemio ir augalų cheminės sudėties, buvo naudojami kaip kalio, fosforo ir mikroelementų šaltinis žemės ūkio augalams. Miškams tręšti pelenai pradėti naudoti tik XX amžiaus pradžioje (pirmą kartą 1918 m. Švedijoje jie išbarstyti miškų durpžemiuose). Laikantis darnaus miškininkavimo principų, rekomenduojamas kompensuojamasis tręšimas miško kuro pelenais, papildomai azotu, nes pelenuose jo nėra, arba maišant juos su kitomis mineralinėmis trąšomis.
Apžvelgus medienos kuro išteklius, jų gamybos visus aspektus, galima teigti, kad šio energijos šaltinio naudojimas turi teigiamos įtakos tiek ekologiniu, tiek ekonominiu požiūriu. Tačiau svarbu yra išlaikyti pusiausvyrą, tinkamai ūkininkauti ir nenualinti gamtos. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, yra pakankamai ekologinių ribojimų, leidžiančių išsaugoti labiausiai pažeidžiamas miško ekosistemas. Išteklių analizė rodo, kad mūsuose dar daug neįsavintų medienos kuro šaltinių ir reikia skatinti jų naudojimą.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2011 09 20
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai