Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2011 m. spalio 4 d.

Ugnis – miškų rykštė
Gaisrus Vilniaus miškų urėdijoje pastebi moderni priešgaisrinė sistema

Sigita Obelevičiūtė, žurnalas “Miškai”

Kiekvienais metais šalyje kyla vidutiniškai 600–800 miško gaisrų, kurie pažeidžia vidutiniškai apie 300 ha miškų nepriklausomai nuo to, ar jie valstybiniai, ar privatūs. Laiku nepastebėjus kilusio gaisro, išdega dideli miško plotai, gaisrai persimeta į durpynus padarydami didžiulę žalą gamtai. Taip dažniausiai nutinka ne tik dėl gyventojų neapdairumo, bet ir dėl laiku nepastebėtų gaisro židinių. Kad Lietuvos miškuose gaisrams išplisti būtų užkirstas kelias, miškų urėdijose diegiama nauja gaisrų stebėjimo sistema.

Gaisrai – kasmet
Miškuose gaisrų kyla kasmet, dažniausiai – pavasarį. „Pavasariniai gaisrai miškus ypač kamuoja – jie dažniausiai kyla nuo deginamos žolės“, – pasakojo Vilniaus miškų urėdijos urėdas Artūras Nanartavičius. Pasak urėdo, kiekvienas gaisras padaro nepataisomos žalos miške: visiškai sunaikina naujus želdinius, sudega skruzdėlynai, žūsta augalija ir gyvūnija. „Tačiau miške pats baisiausias yra viršūninis gaisras, kai ima degti medžių viršūnės – tokį ugnies siautėjimą labai sunku sustabdyti“, – teigė urėdas.
Kai gaisras kyla, stengiamasi kuo operatyviau reaguoti – į įvykio vietą pirmiausia skuba girininkai, kurie ugnies židinį gesina specialiomis šluotomis, motopurkštuvais. „Esame labai dėkingi ir žmonėms už jų neabejingumą – girininkai aktyviai bendradarbiauja su įvairių kaimų bendruomenėmis, kai vietos gyventojai operatyviai praneša apie kylančius gaisrus“, – džiaugėsi urėdas.

Senosios sistemos - pavojus gyvybei


Kad gaisras būtų laiku pastebėtas ir užgesintas, kiekvienoje urėdijoje jau daug metų veikė gana paprasta priešgaisrinė sistema – priešgaisriniuose bokštuose budintis žmogus stebėjo, ar iš kurio miško nekyla dūmai, pranešantys apie prasidėjusį gaisrą. „Vilniaus miškų urėdijoje veikė aštuoni priešgaisriniai bokštai, kurių valdymo centras ir buvo Vilniaus miškų urėdijoje. Kiekvienam bokštui buvo skirti du priešgaisriniai budėtojų etatai ir du etatai centriniame pulte, todėl priešgaisrinę sistemą prižiūrėdavo net aštuoniolika žmonių, – sakė A. Nanartavičius. – Šie žmonės turėjo pamatyti gaisrą ir apie jį pranešti girininkijų darbuotojams bei priešgaisrinėms komandoms.“
Pasak urėdo, ši sistema nėra itin veiksminga, nes žmogui gana sunku nustatyti tikslų atstumą, ypač į dienos pabaigą, todėl kartais gaisro gesinti buvo nuvažiuojama ir ne ten, kur jis iš tiesų kilo. Dar vienas trūkumas – žmonių saugumas. „Kiekvienas toks bokštas yra ganėtinai aukštas, į jį lipama kopėčiomis, kurios stovi 90˚ kampu – įsivaizduokite, kokia rizika paslysti, nukristi, susižeisti, ypač darbo pabaigoje, kai jau esi pavargęs“, – senosios sistemos trūkumus vardijo A. Nanartavičius.

Pastebi ir už keturiasdešimties kilometrų
Dėl senosios gaisro stebėjimo sistemos trūkumų Vilniaus miškų urėdijoje, taip pat ir kitose Lietuvos urėdijose buvo nuspręsta diegti moderniausią priešgaisrinę sistemą. „Vis dėlto gyvename XXI amžiuje, reikia judėti į priekį, naudotis naujausiomis technologijomis. Todėl 2010-aisiais Generalinė miškų urėdija parengė ir organizavo konkursą automatinei priešgaisrinei miško gaisrų stebėjimo sistemai įsigyti“, – kalbėjo urėdas A. Nanartavičius.
Paklaustas, kokie didžiausi šios sistemos privalumai, urėdas jų išdėstė išties nemažai. „Visų pirma, šiuose bokštuose nebereikia žmonių, vietoje jų miškus stebi elektroninė „akis“ – kamera su detektoriumi. Tokia „akis“ dirba visą parą, be to, šios kameros yra sumontuotos daug aukščiau – ant „Omnitel GSM“ bokštų.“
Kameros per aštuonias minutes apsisuka aplink savo ašį 360˚ kampu, o detektoriai labai jautriai reaguoja į dūmus: mažiausias „matymo“ atstumas yra apie 10 kilometrų, o didžiausias, kai palankiausios oro sąlygos, – net iki 40 kilometrų. Šie Vokietijoje pagaminti detektoriai yra aukščiausios kokybės. „Lygiai tokios pačios priešgaisrinės sistemos įdiegtos ir Vokietijoje, Estijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Graikijoje, Kipre, Italijoje, Meksikoje, JAV ir Australijoje, todėl ši technologija jau išbandyta. Visai neseniai Lietuvoje lankėsi ir svečiai iš Naujosios Zelandijos – konsultavosi dėl šių technologijų diegimo“, – pasakojo A. Nanartavičius.

Stebimi visi Vilniaus miškai
Šiuo metu Vilniaus miškų urėdijos teritorijoje yra įdiegtos šešios tokios kameros ir centrinis pultas Mickūnuose. Dabar vietoje aštuoniolikos asmenų, kurie budėdavo stebėjimo bokštuose ir prie centrinio pulto, dirba trys operatoriai, ir tai, urėdo teigimu, yra tik privalumas. „Visiems skeptikams, kurie mano, jog šių naujųjų technologijų diegti neverta, galiu pasakyti, kad nieko nėra svarbiau už žmogaus gyvybę, sveikatą – dabar nebėra rizikos, kad iš bokšto žmogus iškris. Be to, kamera – tai ne žmogaus akis, ji nepavargsta, nustato tikslų atstumą, todėl gaisras gali būti greičiau aptiktas ir užgesintas dar neįsiplieskęs“, – dėstė A. Nanartavičius.
„Pavasarį turėjome ir „melagingų“ iškvietimų, nes naujoji priešgaisrinė sistema fiksuodavo dūmus kolektyviniuose soduose, kur buvo kūrenami laužai. Tačiau suderinę kompiuterines programas (kad kameros nefiksuotų dūmų kolektyviniuose soduose ir gyvenvietėse), šių problemų išvengiame. Be to, kompiuterines programas reguliuojame atsižvelgdami į Vilniaus miesto specifiką“, – apie naujųjų technologijų veikimą pasakojo urėdas. Šiuo metu stebimi ne tik valstybiniai, bet ir privatūs, privatizuojami ir miesto miškai.
A. Nanartavičius teigė, kad Vilniaus miškų urėdija yra labai patenkinta šia modernia priešgaisrine sistema ir gali konsultuoti kitas urėdijas, šiuo metu diegiančias tokią sistemą.

Saugos daugiau nei pusę urėdijų
Konkursą šiai naujai priešgaisrinei sistemai diegti laimėjo UAB „Telekonta“, kuri sistemą įdiegė ir Vilniaus miškų urėdijoje. Sistemos diegimas vyko trimis etapais – iki 2010 m. spalio 1 d. įrengtos dvi kameros su detektoriais ir centrinis pultas, o kiti du etapai baigti iki 2011 m. rugsėjo 1-osios.
Vilniaus miškų urėdija viena pirmųjų pradėjo diegti šią sistemą, o iki 2012 m. pabaigos tokia priešgaisrinė sistema bus įdiegta iš viso 24-iose Lietuvos miškų urėdijose (iš viso Lietuvoje yra 42 urėdijos).
Sistemai diegti panaudotos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, kuriomis apmokėta 56 % išlaidų. Likusią dalį projekto lėšų skyrė pati Vilniaus miškų urėdija.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2011 10 04
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai