Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2011 m. spalio 12 d.

Dar kartą apie šiandienines ugdomųjų kirtimų problemas ir perspektyvas

"Mūsų girios", 2011/09
Prof. habil. dr. ANTANAS Juodvalkis

Ugdomųjų kirtimų apimčių kitimas

Pastaruoju metu dalis miškininkų kalba ir reiškia susirūpinimą dėl mažėjančių ugdomųjų kirtimų apimčių. Akcentuojama, kad dėl to blogėja medynų rūšinė sudėtis, dėl laiku neatliktų ar nepakankamos ugdomųjų kirtimų apimties didėja sausuolių kiekis miškuose, tuo pačiu ir sanitarinių kirtimų apimtys. Ypač aktyviai ir kritiškai šiuo klausimu miškininkų spaudoje ir kitur pasisakė prof. Andrius Kuliešis ir jo kolegos. Šių metų ,,Mūsų girių“ 2-4 nr. buvo jų apžvelgta medynų ugdymo kirtimų dabartinė situacija, išsakytos kritinės pastabos ir pateiktos perspektyvinės šių kirtimų apimtys.
Šie straipsniai paskatino įsitraukti į diskusiją, siekiant plačiau paanalizuoti susidariusios problemos priežastis. Tęsti diskusiją paskatino dar ir ta aplinkybė, kad, iš esmės pritardami minėtą autorių pagrindinėms mintims dėl ugdomųjų kirtimų apimčių mažėjimo, ne visuomet galime pritarti kai kuriems susidariusios problemos vertinimo principams ir pernelyg kategoriškam neigiamam esamos situacijos įvertinimui. Sausa statistikos skaičių kalba be gilesnės priežasčių analizės kartais gali padėti susiformuoti ne visai objektyvioms išvadoms.
Pagrindinės autorių pateiktos išvados susiformavo, remiantis įvairių kirtimų rūšių analize per palyginti trumpą laikotarpį (1996-2009). Pateikti skaičiai iš tikrųjų rodo ryškų ugdomųjų kirtimų apimčių mažėjimą paskutiniajame dešimtmetyje ir sudaro vaizdą, kad tai yra tik paskutiniųjų metų problema.
Manome, kad pilnesniam šios problemos įvertinimui analizę būtina atlikti per žymiai ilgesnį laikotarpį. Tai leistų objektyviau atsakyti į klausimą, kada ir kokiu laipsniu prasidėjo ugdomųjų kirtimų apimčių mažėjimas, kame glūdi šio mažėjimo priežastys, ar esamos ugdomųjų kirtimų apimtys iš tikrųjų labai mažos. Minėtų autorių pasirinktas laikotarpis, tiksliau – jo atskaitos tašku pasirinkti 1996-2000 m., sąlygojo susidaryti gana neigiamam vaizdui apie ugdomųjų kirtimų apimčių mažėjimą paskutiniajame dešimtmetyje. Šalies valstybiniuose miškuose šių kirtimų apimtys 1997-2000 m. buvo vos ne didžiausios per visą šalies miškininkystės laikotarpį. Todėl kitų metų apimčių lyginimas su šiuo laikotarpiu visada duos neigiamą rezultatą.
Detalesnei kirtimų apimčių kitimo analizei pasirinkome pastarųjų 50-ies metų laikotarpį nuo 1960 m. (duomenys imti iš leidinio ,,Lietuvos miškų metraštis XX amžius”, 2003). Stengdamiesi sumažinti duomenų variaciją konkrečiais metais, šį laikotarpį suskirstėme dešimtmečiais (1 lent.). Pateikti duomenys rodo, kad šį laikotarpį galima padalinti į du periodus. Pirmas – 1961-1980 m., kuomet ugdomųjų kirtimų apimtys Lietuvos miškuose buvo didžiausios. Šiais kirtimais kasmet buvo aprėpiama po 50 tūkst. ha miškų (3,5 proc. bendro valstybinių miškų ploto), iškertama po 550-600 tūkst. m3 likvidinės medienos, ir tai sudarė 21-23 proc. bendro naudojimo medienos tūrio (2 lentelė).
Antrasis periodas prasidėjo XX a. devintajame dešimtmetyje ir tęsiasi iki šių dienų. Būtent šiam laikotarpiui būdingas ženklus ugdomųjų kirtimų apimčių sumažėjmas: 1981-1990 m. jais buvo pagaminama nepilnai 400 tūkst. m3 medienos, t.y. ugdomaisiais kirtimais pagaminta mažiausiai likvidinės medienos per visą pastarųjų 50-ies metų laikotarpį. 1991-2000 m. pagamintos medienos kiekis vėl pakilo iki 500 tūkst m3, o 2001-2009 m. sumažėjo iki 450 tūkst. m3. Taigi, antruoju laikotarpiu vidutiniškai buvo pagaminta apie 450 tūkst. m3 likvidinės medienos (tai sudaro apie 80 proc. 1961-1980 m. gamintos medienos kiekio). Manytume, tai buvo viena iš priežasčių, kad ugdomųjų kirtimų dalis bendrame naudojime nuo 21-23 proc. sumažėjo iki 12-14 proc. (1 lent.).
Dar ryškesnį ugdomųjų kirtimų apimčių sumažėjimą matome, lygindami šiais kirtimais apimtą medynų plotą. 1961-1980 m. laikotarpiu šiais kirtimais kasmet buvo aprėpiama beveik 50 tūkst. ha, o 1981-1990 m. šis plotas sumažėjo iki 30 tūkst. ha, 1991-2000 m. iki 24 tūkst. ha, paskutiniajame dešimtmetyje – vos peršoko 20 tūkst. ha (2 lent.). Taigi, per pastaruosius 30 metų ugdomaisiais kirtimais kasmet buvo aprėpiama tik apie 50 proc. to ploto, kuris buvo 1961-1980 m.
Šių kirtimų apimčių mažėjimo pagal iškertamą tūrį ir aprėpiamą plotą nesutapimas yra sąlygotas kirtimo intensyvumo kitimu. Ugdomųjų kirtimų intensyvumas per visą šį laikotarpį nuolat didėjo (2 lent.). Jei 1961-1970 m. iš 1 ha buvo iškirsta tik 10,8 m3 likvidinės medienos, tai 1971-1980 m. – 12,1 m3, 1981-1990 – 13,1 m3, 1991-2000 – 20,8 m3, paskutiniajame dešimtmetyje – jau net 22,0 m3/ha. Tai leidžia teigti, kad ugdomųjų kirtimų kokybė pastebimai gerėjo. Tam, matyt, didelės įtakos turėjo ir įdiegti konkretūs ugdomųjų kirtimų normatyvai, leidę išvengti subjektyvumo, nustatant kirtimų intensyvumą, supaprastino ir sukonkretino kokybės kontrolę. Žinoma, ugdymo kirtimų kokybę lemia ne vien kirtimo intensyvumas, tačiau šis rodiklis yra vienas iš svarbiausių.

1 lentelė. Valstybinių miškų bendras metinis naudojimas (likvidinis tūris, tūkst. m³) ir ugdomųjų kirtimų dalis bendrame naudojime 1960-2010 m.

Laikotarpis

Ugdomieji kirtimai

Sanitariniai kirtimai

Viso tarpinių kirtimų

Ugdomųjų kirtimų %
nuo tarpinių

Pagrindiniai kirtimai

Iš viso
kirtimų

Tarpinių kirtimų %
nuo bendro naudojimo

Ugdomųjų kirtimų %
nuo bendro naudojimo

1961-1970

543

875

1418

38

1210

2628

54

21

1971-1980

603

562

1165

52

1410

2575

45

23

1981-1990

389

700

1089

36

1607

2696

40

14

1991-2000

494

1582

2074

24

2005

4079

51

12

2001-2010

451

784

1235

37

2430

3673

34

12


2 lentelė. Ugdomųjų kirtimo rūšių apimčių ir jų dalies bendroje ugdomųjų kirtimų apimtyje kitimas
valstybiniuose miškuose 1960-2010 m.

Laikotarpis

Bendra ugdomųjų
kirtimų apimtis

Iš jų

Jaunuolynų ugdymas

retinimai

einamieji kirtimai

plotas, tūkst.ha

iškirstas tūris, tūkst. m3

kirtimo intensy­vumas, m³/ha

plotas, tūkst.ha

iškirstas tūris, tūkst. m3

kirtimo intensy­vumas, m³/ha

% pagal plotą nuo viso

% pagal tūrį nuo viso

plotas, tūkst.ha

iškirstas tūris, tūkst. m3

kirtimo intensy­vumas, m³/ha

% pagal plotą nuo viso

% pagal tūrį nuo viso

plotas, tūkst.ha

iškirstas tūris, tūkst. m3

kirtimo intensy­vumas, m³/ha

% pagal plotą nuo viso

% pagal tūrį nuo viso

1961-1970

49,9

543

10,8

22,4

137

6,1

45

25

8,8

148

16,8

18

27

18,7

258

13,8

37

48

1971-1980

49,8

603

12,1

22,9

76

3,3

46

13

11,7

242

20,7

23

40

15,2

285

18,8

31

47

1981-1990

29,8

389

13,1

17,1

33

1,9

57

9

9,4

224

23,8

32

58

3,3

132

40,0

11

31

1991-2000

23,8

494

20,8

12,6

19

1,5

53

4

6,5

232

35,7

27

47

4,7

243

51,7

20

49

2000-2010

20,6

451

21,8

11,3

16

1,4

55

4

4,5

151

33,6

22

33

4,8

284

59,2

23

63


Pateikti duomenys rodo, kad ryškiausias ugdomųjų kirtimų apimčių sumažėjimas įvyko ne paskutiniajame dešimtmetyje ir ne paskutiniaisiais metais, kaip kartais bandoma teigti, o XX a. devintajame dešimtmetyje.
Bene pagrindinė priežastis, sąlygojusi tokius didžiulius ugdomųjų kirtimų apimčių 1961-1980 m. ir vėlesniais metais skirtumus, buvo ,,tūrio ugdymo” kirtimų išplitimas Lietuvos miškuose XX a. septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose, kuomet medynai buvo ugdomi ištisais kvartalais. Mažai liko medynų, į kuriuos nebūtų užklydęs girininkas su ,,kirviu”. Aštunto dešimtmečio pabaigoje ,,tūrio ugdymo” kirtimams dėl vienokių ar kitokių priežasčių Lietuvoje užgesus, ženkliai sumažėjo ir ugdomųjų kirtimų apimtys. Todėl vertinant jų apimčių kitimą, prasmingiau ir objektyviau būtų vertinti tik paskutinių trijų dešimtmečių laikotarpį, kuomet nebuvo vykdomi minėti ,,tūrio ugdymo” kirtimai. Per šį laikotarpį ugdomųjų kirtimų apimtys turi tendenciją mažėti, tačiau šis procesas nėra labai ryškus ir atsispindi tik lyginant ugdomaisiais kirtimais aprėpiamą plotą. Pvz., lyginant 1981-1990 m. ir 2001-2009 m., ugdomaisiais kirtimais apimtas miškų plotas sumažėjo 16 proc., o iškirstas tūris padidėjo net 18 proc.
Analizuojant ugdomųjų kirtimų apimčių kitimą, mus domina ne tik bendros šių kirtimų apimties, bet ir atskirų ugdomųjų kirtimų rūšių apimčių kitimas. Per analizuojamą 50-ies metų laikotarpį mažėjo visų ugdomųjų kirtimų rūšių apimtys (2 lent.). Lyginant paskutinio dešimtmečio apimtis su 1961-1980 m. apimtimis (tūrio ugdymo laikotarpis), jaunuolynų ugdymo apimtys pagal plotą sumažėjo 51 proc., retinimų – 66 proc., einamųjų kirtimų – 71 proc. Išėmus ,,tūrio ugdymo” laikotarpį, vaizdas pagerėjo. Palyginę paskutiniojo dešimtmečio apimtis pagal plotą su prieš tai buvusiais dviem dešimtmečiais gauname, kad jaunuolynų ugdymai sumažėjo 25 proc., retinimai – 46 proc., o einamieji padidėjo net 22 proc. Žvelgiant detaliau į paskutinį dešimtmetį, matome, kad ryškaus apimčių mažėjimo lyg ir nėra, tačiau vis tik pastebima mažėjimo tendencija (3 lent.). Pvz., lyginant pirmąjį šio dešimtmečio penkmetį su antruoju, jaunuolynų ugdymas pagal plotą sumažėjo 10 proc., retinimų ir einamųjų kirtimų – 12 proc. Šiam skirtumui įtakos turėjo 2009 m., kai ypač sumažėjo jaunuolynų ugdymo ir retinimų apimtys.
Generalinė miškų urėdija, dėl ekonominės krizės siekdama mažinti ūkines išlaidas, buvo leidusi miškų urėdijoms atsisakyti kai kurių nepirmaeilių darbų.


3 lentelė. Ugdomųjų kirtimų apimčių kitimas 2001-2010 m. (Lietuvos miškų statistika 2010)

Metai

Jaunuolynų ugdymas

Retinimai

Einamieji kirtimai

Iš viso

plotas, tūkst.ha

iškirstas tūris, tūkst. m3

plotas, tūkst. ha

iškirstas tūris, tūkst. m3

plotas, tūkst.ha

iškirstas tūris, tūkst. m3

plotas, tūkst.ha

iškirstas tūris, tūkst. m3

2001

12,0

19

5,6

198

9,0

480

26,6

697

2002

12,0

18

4,9

180

5,9

320

22,8

518

2003

12,5

14

5,1

172

5,4

288

23,0

474

2004

12,7

16

4,9

164

4,7

257

22,3

437

2005

12,5

13

3,8

122

3,2

163

19,5

298

2006

12,3

11

4,9

134

5,3

232

22,6

377

2007

11,8

11

4,5

135

4,3

231

20,6

377

2008

11,2

10

4,8

153

5,4

301

21,4

464

2009

7,1

10

2,7

90

5,7

321

15,5

421

2010

13.2

13

4,6

138

4,0

225

21,8

376

Miškininkystės požiūriu, jaunuolynų ugdymai priklauso prie pirmaeilių ir svarbiausių darbų, tačiau buvo leista kai kur atsisakyti 2 eilės jaunuolynų ugdymo. Čia daugiausia pateko gryni spygliuočių jaunuolynai. 2010 m. duomenimis, vėl grįžta prie ikikrizinių apimčių. Taigi, jeigu neimtume 2009 m., tuomet jaunuolynų ugdymo ir retinimų apimtys pagal penkmečius beveik nesiskirtų. Tačiau problema yra ta, kad pastarajame dešimtmetyje retinimų apimtys, net neįskaičius 2009 m., sudarė tik 89 proc. miškotvarkos projektų. Projektuotos jaunuolynų ugdymo ir einamųjų kirtimų apimtys buvo daugmaž vykdomos.
Ugdomųjų kirtimų apimtys pagal iškertamą tūrį dėl kirtimo intensyvumo didėjimo, išskyrus jaunuolynų ugdymą, kito ne taip žymiai, todėl detaliau jų neanalizavome. Staigų jaunuolynų ugdymo metu iškirstos medienos kiekio sumažėjimą, ypač lyginant 1961-1980 m. periodą su vėlesniais metais, lėmė viena pagrindinė priežastis – iškirstos medienos, priskirtos likvidinei, principų kitimas.
,,Lietuvos miškų metraštyje” (2003) rašoma, kad 1966 m. ugdant jaunuolynus buvo pagaminama net 82 proc. likvidinės medienos, kurią daugiausia sudarė kirvamalkės ir kurui skirti žabai; 1971 m. likvidinės medienos tūris sumažėjo iki 45 proc., 1981 m. – iki 21 proc., o paskutinių 20-25 metų laikotarpiu tesudaro 10-15 proc. ar dar mažiau.
Nepaisant to, kad analizuojamu laikotarpiu ugdomųjų kirtimų atskirų rūšių apimtys tiek pagal plotą, tiek pagal iškertamą tūrį mažėjo gana skirtingai, šių kirtimų apimčių pasiskirstymas pagal kirtimo rūšis daugiausia išlikęs panašus. Todėl įžvelgti kokius nors kitimo dėsningumus sunkoka (2 lent.), nebent išskyrus einamuosius kirtimus, kurių dalis pagal iškertamą tūrį per pastaruosius tris dešimtmečius turi tendenciją didėti. Ypač ryškiai šių kirtimų dalis bendroje ugdomųjų kirtimų apimtyje padidėjo per paskutinį dešimtmetį, kuomet pasiekė net 63 proc. bendros apimties. Tačiau čia yra pagrindo negeriems įtarimams, jog kai kuriose miškų urėdijose dalis sanitariniais kirtimais pagaminamos medienos priskiriama einamiesiems kirtimams.
Izoliuotai paimtos ugdomųjų kirtimų apimtys kartais sunkiai leidžia suvokti ugdomųjų kirtimų lygį ir jų vaidmenį vienos ar kitos šalies miškininkavimo intensyvumui, siekį formuoti aukšto produktyvumo miškus. Todėl tokiai analizei dažnai pasitelkiami santykiniai dydžiai – kokią dalį ugdomieji kirtimai sudaro bendrame tarpiniame arba bendrame miško naudojime. Norime akcentuoti, kad tokių lyginimų nereikėtų sureikšminti, nes jie toli gražu ne visada atspindi tikrąjį ugdomųjų kirtimų vaidmenį ir vietą miškininkavimo procese. Pvz., ugdomųjų kirtimų dalį bendrame tarpiniame miško naudojime daugiausia lemia ne ugdomųjų kirtimų apimčių padidėjimas arba sumažėjimas, o dėl įvairių stichinių nelaimių ryškus sanitarinių kirtimų apimčių padidėjimas. Pažvelgę į 1 lentelę matome, kad 1991-2000 m. dėl eglynų džiūvimo sanitarinių kirtimų apimtys padidėjo iki 1,5 mln. m3, o ugdomieji kirtimai tesudarė 24 proc. bendros tarpinio naudojimo apimties. Visais kitais laikotarpiais sanitariniais kirtimais miškuose buvo iškertama po 600-800 tūkst. m3, kas sudarė apie 40-50 proc. bendro tarpinio naudojimo. Analizuojant pastarųjų 50-ies metų laikotarpio duomenis, susidaro vaizdas, kad ugdomųjų ir sanitarinių kirtimų apimtys tarp savęs beveik nesusijusios. Intensyviausiu ugdomųjų kirtimų laikotarpiu (1961-1980 m.), kuomet šiais kirtimais kasmet buvo iškertama po 550-600 tūkst. m3 medienos, sanitariniais kirtimais kirsta vidutiniškai po 720 tūkst. m3. Beveik tiek pat (po 740 tūkst. m3) sanitariniais kirtimais buvo iškertama 1981-1990 m. bei 2001-2009 m., kuomet kasmetinės ugdomųjų kirtimų apimtys sumažėjo iki 390-460 tūkst. m3.. Esmė ta, kad sanitariniai kirtimai daugiausiai vykdomi įvairių stichinių nelaimių, ligų ar kenkėjų pažeistuose medynuose. Sutinkame su prof. A. Kuliešio ir jo kolegų teigimu, kad laiku neatlikti ugdomieji kirtimai ar nepakankamas jų intensyvumas didina sausuolių kiekį miškuose. Tačiau turime pripažinti, kad dėl savaiminio išsiretinimo išdžiūvę augimu atsilikę medžiai retai būna sanitarinių kirtimų objektu, ypač minkštųjų lapuočių miškuose. Jie papildo nepanaudotų sausuolių kiekį ir didina miško auginimo nuostolius. Dėl savaiminio retinimosi atsiradę sausuoliai realiai gali būti kertami tik spygliuočių miškuose. Todėl manome, kad lyginti ugdomųjų ir sanitarinių kirtimų santykį, remiantis Skandinavijos šalių miškininkų patirtimi, kur vyrauja spygliuočių miškai, yra ne visai korektiška.
Antra vertus, kas matė Švedijoje ar Suomijoje atliktus ugdomuosius kirtimus spygliuočių medynuose, ypač įsigalėjus mašininiam kirtimui, dėl per didelio jų intensyvumo, vargu ar gali rekomenduoti Lietuvos miškams. Tokiam palyginimui geriau tiktų kitų Vakarų Europos šalių (Vokietijos, Lenkijos ar pan.) patirtis.
Lietuvos valstybiniuose miškuose per pastaruosius 50 metų sanitariniai kirtimai sudarė 21-38 proc. bendros kirtimų apimties ir mažiausia jų dalis buvo būtent paskutinįjį dešimtmetį. Todėl prof. A. Kuliešio ir jo kolegų skaičiavimai, kad, ženkliai padidinus ugdomųjų kirtimų apimtis, netgi normaliomis (be stichinių nelaimių) sąlygomis sanitarinių kirtimų apimtis miškuose būtų galima sumažinti iki 10-12 proc. nuo bendro naudojimo, yra toloki nuo realybės; nebent sanitariniais kirtimais iškirsta mediena būtų priskaitoma prie einamųjų kirtimų, ką kartais urėdijos ir daro.
Vienareikšmiškai pritariame prof. A. Kuliešio minčiai, kad būtina pakeisti tarpinio naudojimo apskaitą ir atskirti ugdomuosius nuo sanitarinių kirtimų, prioritetiniais pripažinti ugdomuosius kirtimus. Vargu, ar visumoje reikėtų planuoti sanitarinių kirtimų apimtis, o tuo labiau rašyti į Nacionalinę miškų ūkio sektoriaus plėtros programą, nes didžioji jų dalis lemiama neigiamų aplinkos reiškinių. Gal miškotvarkos projekte reikėtų nurodyti tik preliminarų esamų sausuolių ar virtėlių kiekį.
Nereikėtų sureikšminti ugdomųjų kirtimų apimčių apibudinimui ir kartais naudojamo kito rodiklio – ugdomųjų kirtimų dalies bendrame naudojime. Kaip matome iš 1 lentelės, ši dalis nuo 21-23 proc. 1961-1980 m. sumažėjo iki 12-14 proc. 1981-2009 m. laikotarpiu. To fakto nepaneigsi ir tam didelę reikšmę turėjo ugdomųjų kirtimų apimčių sumažėjimas. Tačiau šio santykio sumažėjimo priežastis ne vien tame. Tam įtakos turėjo ir ženklus pagrindinių kirtimų apimčių padidėjimas. 1961-1980 m. pagrindiniais kirtimais kasmet buvo iškertama po 1300 tūkst. m3, o 1981-2009 m. – jau po 2010 tūkst. m3 arba 54 proc. daugiau. Taigi, jeigu, pvz., esant paskutinio dešimtmečio ugdomųjų ir sanitarinių kirtimų apimtims pagrindiniai kirtimai būtų likę 1961-1970 m. lygio, tai ugdomųjų kirtimų dalis bendrame naudojime sudarytų ne 12 proc., kaip yra dabar, o 19 proc. Todėl kelti mintį, kad ugdomieji kirtimai dabar turėtų sudaryti ne mažiau kaip 20 proc. bendro naudojimo, esant dabartinei mūsų miškų amžiaus struktūrai, yra beveik nerealu.
Žinoma, ankščiau išsakytomis mintimis nenorime visiškai atmesti tokių rodiklių, kaip ugdomųjų kirtimų dalis tarpiniame naudojime ar jų dalis bendrame naudojime ir jais nesinaudoti. Tačiau norime pabrėžti, kad jie neturėtų būti sureikšminti ir nereikėtų jų teikti kaip intensyvaus ūkininkavimo pavyzdį tose šalyse, kur šie rodikliai yra aukšti, nežinant ar neatsižvelgiant į tų šalių medynų amžiaus struktūrą.
Mūsų aukščiau pateikta analizė ir išsakytos mintys nereiškia, kad mes nematome ir nenorime pripažinti šiuo metu esančių problemų ugdomųjų kirtimų srityje, negalime nematyti jų apimčių mažėjimo. Tačiau norime akcentuoti, kad padėtis nėra tokia tragiška, kaip kai kas bando pavaizduoti; kad problemos ugdomųjų kirtimų srityje atsirado ne paskutiniuoju metu, o gerokai anksčiau; kad sprendimai ateičiai turi būti priimti ne skubotai, o tik po gilios įvairių specialistų analizės.
(Tęsinys – kitame numeryje)

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2011 10 12
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai