Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2011 m. lapkričio 8 d.

Dar kartą apie šiandienines ugdomųjų kirtimų problemas ir perspektyvas

„Mūsų girios“, 2011 / 10
Prof. habil. dr. Antanas Juodvalkis
(Tęsinys, pradžia – 9 nr.)

Ugdomųjų kirtimų apimčių mažėjimo priežastys
Tai lėmė krašto socialiniai ir ekonominiai pokyčiai, valstybinių miškų ploto kaita po Nepriklausomybės atkūrimo vykdant žemės reformą ir miškų grąžinimą buvusiems savininkams (dėl to valstybinių miškų plotas sumažėjo beveik 25 proc.), miškų urėdijų būklė, miško fondo struktūros pokyčiai, kai kurių ugdomųjų kirtimų rūšių amžiaus medynų ploto sumažėjimas, miško atkūrimo, ugdomųjų ir pagrindinių kirtimų taisyklių pasikeitimai ir kt. Negalima pamiršti ir miškų urėdijų požiūrio į ugdomuosius kirtimus kitimo ir sumažėjusio dėmesio jiems.
Tiksliau atsakyti į šį klausimą, manome, būtų galima tik paanalizavus ugdomųjų kirtimų apimčių mažėjimo priežastis pagal atskiras ugdomųjų kirtimų rūšis.
Jaunuolynų ugdymas. Kaip minėjome, lyginant 1981-2010 m. ir 1961-1980 m. laikotarpius, jaunuolynų ugdymo apimtys sumažėjo 40 proc., o per paskutiniuosius 30 metų (1981-1990 m. ir 2001-2010 m.) – 35 proc. (2 lentelės, pateiktos praėjusiame numeryje, tęsinys). Tai labai ženklus jaunuolynų ugdymo apimčių sumažėjimas. Paskutiniajame dešimtmetyje jaunuolynų ugdymo apimtys praktiškai stabilizavosi, išskyrus 2009 m.
Pagrindinės analizuojamo laikotarpio jaunuolynų ugdymo apimčių mažėjimo priežastys yra šios: bendro valstybinio miškų ploto ir ypač jaunuolynų ploto mažėjimas, santykio tarp dirbtinio ir savaiminio miškų atkūrimo kitimas ir ankstyvųjų jaunuolynų ugdymų (šviesinimų) priskiriamas želdinių priežiūrai ir išbraukimas iš jaunuolynų ugdymo apskaitos.
Laiko tėkmėje kintanti Lietuvos miškų amžiaus struktūra sąlygojo, kad analizuojamu laikotarpiu stipriai kito ir jaunuolynų iki 20 metų amžiaus plotas. Šalies miškuose 1978-1987 m. jaunuolynai sudarė 22,8 proc. bendro miškų ploto, o 2000 m. – jau tik 13,3 proc. (,,Lietuvos miškų metraštis“). Tačiau po to padidėjus pagrindinių kirtimų apimtims, jaunuolynų plotai vėl pradėjo didėti: 2001 m. jie sudarė 16,4 proc., 2006 m. – 20,3 proc., 2009 m. – 21,1 proc. bendro valstybinių miškų medynų ploto.
Skaičiavimai rodo, kad esant 1960-1980 m. jaunuolynų ugdymo apimtims ir tuo metu buvusiems jaunuolynų plotams, kasmet buvo išugdoma po 8 proc. bendro jaunuolynų ploto, o visi jaunuolynų amžiaus medynai ugdymais būtų aprėpiami per 12 metų. 1981-1990 m. jaunuolynų ugdymų buvo atliekama maždaug po 8 proc. šio amžiaus jaunuolynuose. Panaši situacija išliko maždaug iki 2000 m. Paskutiniajame dešimtmetyje vėl pradėjus didėti jaunuolynų plotams ir nežymiai mažėjant ugdymo apimtims, jaunuolynų ugdymo kirtimais kasmet apimama ploto dalis pradėjo mažėti ir paskutiniajame dešimtmetyje sudarė apie 6-7 proc. Tai reiškia, kad visi iki 20 metų jaunuolynai būtų aprėpiami ugdymo kirtimais vidutiniškai kas 14-16 metų ir į kiekvieną sklypą per 20-metį būtų ateinama tik 1,2-1,4 karto. Tai, be abejo, mažai. Tačiau nereikia pamiršti, kad, įteisinus želdinių ir žėlinių priežiūrą, ši priemonė pavaduoja vieną, o dažnai – net du jaunuolynų ugdymus. Antra vertus, ženkliai pasikeitė santykis tarp želdymo ir žėlimo, tai irgi turi svarbią reikšmę jaunuolynų ugdymo apimtims.
Miškininkai supranta, kad visi jaunuolynų amžiaus medynai turi būti aprėpti ugdomo kirtimais, nes tai yra svarbiausias medynų sudėties formavimo etapas. Klausimas tik tas, kiek tų kirtimų turėtų būti. Pabandykime pasamprotauti šiuo klausimu.
Jaunuolynus pagal jų susiformavimą reikia padalinti į želdinius ir žėlinius. Gyvenimiška patirtis ir surinkta informacija rodo, kad atlikus žėlinių priežiūrą (jeigu ji reikalinga) jaunuolynų ugdymas tokiuose medynuose atliekamas tik 1 kartą – apie 13-16-tus jų formavimosi metus. Želdiniuose, baigus jų priežiūrą 6-7-ais metais, jaunuolynų ugdymo kirtimus dar būtina atlikti 1-2 kartus.
Miškų urėdijų apklausos duomenimis, apie 50 proc. plotų tenka šiuos kirtimus atlikti 2 kartus, o likusioje pusėje užtenka ir vieno. Manome, kad, planuodami jaunuolynų ugdymo apimtis želdiniuose, turime orientuotis į du jaunuolynų ugdymus. Tuomet esant dabartinei situacijai (apie 40 proc. jaunuolynų yra savaiminės kilmės ir apie 60 proc. – želdiniai), į kiekvieną sklypą per 20 metų būtų ateinama 1,6 karto. Reikėtų, kad visuose jaunuolynuose šie kirtimai būtų vykdomi kas 12-13 metų (neskaitant želdinių ir žėlinių priežiūros darbų).
Šie skaičiavimai yra labai preliminarūs, plačiau apie tai pakalbėsime vėliau, analizuodami atskirų ugdomųjų kirtimų apimtis ateityje.
Retinimai. Šių kirtimų apimtys analizuojamuoju laikotarpiu svyravo gana plačiose ribose, tačiau 1961-1990 m. kokio nors ryškesnio jų apimčių mažėjimo nebuvo. Pagal šiais kirtimais apimtą plotą jos ryškiau pradėjo mažėti tik XX a. paskutiniame dešimtmetyje, nors pagal iškertamą tūrį dėl padidėjusio kirtimo intensyvumo dar jokio mažėjimo nebuvo. Deja, paskutiniajame dešimtmetyje šių kirtimų apimtys sumažėjo gana ryškiai tiek pagal kirtimais aprėpiamą plotą, tiek ir pagal iškertamą tūrį.
Dėl medynų amžiaus struktūros pokyčių retinimų amžiaus medynų plotas valstybiniuose miškuose nuo 22 proc. bendro medynų ploto 1966-1977 m. sumažėjo iki 14 proc. 2000 m. ir iki 10 proc. – 2010 m. Todėl retinimo kirtimais apimtų medynų dalis nuo bendro šio amžiaus medynų ploto 1960-2000 m. didėjo. Kasmet 1966-1977 m. retinimais buvo aprėpiama apie 3 proc. bendro retinimų amžiaus medynų ploto, o nuo 2000 m. kasmet buvo išugdoma po 5 proc. Paskutiniajame dešimtmetyje padėtis vėl pablogėjo ir kasmetinis retinimais apimtas plotas sumažėjo iki 4 proc.
Čia norime pabrėžti, kad toks skaičiavimas, lygiai kaip ir kai kurių autorių akcentavimas, per kiek metų retinimais ar einamaisiais kirtimais bus aprėptos visas atatinkamo amžiaus medynų plotas, klaidina visuomenę ir neturėtų būti naudojamas. Jeigu jaunuolynams jis gali būti taikomas, kadangi anksčiau ar vėliau į šio amžiaus medynus teks ateiti, tai retinimams ir einamiesiems kirtimams jis netinkama todėl, kad nemaža dalis šio amžiaus medynų į ugdymų sąrašą niekada nepateks dėl per mažo skalsumo arba gali patekti tik kitą vykmetį. Taip teigiame todėl, kad šiuo metu retinimams ir einamiesiems kirtimams nustatytas minimalus skalsumas, kuriam esant, medynai įtraukiami į ugdytinų sąrašą. Šis minimalus skalsumas retinimo amžiaus medynams, priklausomai nuo medynų rūšinės sudėties ir struktūros, yra 0,7-0,8, o einamiesiems kirtimams – 08-0,9. Bandymai teigti, kad visi žemo skalsumo medynai po tam tikro laiko pasieks reikiamą skalsumą, neturi pagrindo. Mūsų ankstesni tyrimai parodė, kad per 10 metų skalsumas gali padidėti 0,1-0,2 dalimis tik ugdymo kirtimais išretintuose medynuose, o savaiminės kilmės, mažo skalsumo medynų (dažniausiai dėl grupinio medžių išsidėstymo) skalsumas per laiką beveik nekinta arba kinta nežymiai.
Mums nepavyko gauti informacijos apie medynų pasiskirstymą skalsumais, priklausomai nuo amžiaus (anksčiau tokia informacija buvo pateikiama miškotvarkos projektuose). Bet paanalizavę keletą miškų urėdijų projektų, preliminariai galime teigti, kad retinimo amžiuje yra apie 30 proc. žemo skalsumo medynų, kurie nepatenka į ugdytinų medynų sąrašą. Priėmus šią pataisą, gautume, kad, esant dabartinėms retinimų apimtims, visi kirtimų reikalaujantys medynai retinimais būtų apeiti ne per 24 metus, kaip teigia prof. A. Kuliešis (2011 m.), o per 16-17 metų. Tačiau ir taip vertinant matome, kad padėtis retinimų srityje nėra gera – šių kirtimų apimtis būtina didinti.
Dabartiniai ugdymo kirtimų normatyvai yra sudaryti vadovaujantis principu, kad kitas kirtimų atvejis būtų atliekamas po 10-ies metų. Taigi, idealiu atveju, jeigu visuomet būtų ugdoma laikantis normatyvų, visi ugdytini retinimo amžiaus medynai būtų išugdomi per 10 metų. Suprantame, kad pastaruoju metu vargu ar įmanoma tai pasiekti. Tačiau turime iškelti uždavinį, kad šis laikotarpis nebūtų ilgesnis kaip 12-13 metų.
Dar viena priežastis, dėl ko mūsų netenkina šiandieninės retinimo apimtys, – tai nemažos dalies miškininkų mąstymas, kad retinimo kirtimai ekonominiu požiūriu yra nuostolingi, ir, esant dabartiniam finansavimo principui, kai kurios miškų urėdijos stengiasi išvengti jų vykdymo. Taip mąstyti negalima. Ugdomųjų kirtimų ekonominis efektyvumas turi būti vertinamas ne lyginant iš šių kirtimų gautas pajamas už realizuotą produkciją ir išlaidas jiems atlikti. Taip vertinant, visi jaunuolynų ugdymai ir retinimai maždaug iki 25-27 metų bus nuostolingi. Vertinant ugdomųjų kirtimų ekonominį efektyvumą turime vadovautis paprasta formule:
Eugd = (Pugd - Išugd) + (Ppag - Išpag),
kur Eugd ugdomųjų kirtimų ekonominis efektas, Pugd – pajamos iš ugdomųjų kirtimų, Išugd – išlaidos ugdomiesiems kirtimams, Ppag – pajamos iš pagrindinių kirtimų, Išpag – išlaidos pagrindiniams kirtimams.
Ugdomųjų kirtimų ekonominis efektyvumas turi būti vertinamas apskaičiavus visas išlaidas ir visas pajamas per visą miško išauginimo laiką, įskaitant ir pagrindinius kirtimus. Taip vertinant ugdomųjų kirtimų ekonominis efektyvumas bus tuo didesnis, kuo anksčiau medynai bus pradėti ugdyti.
Būtent neteisingas ekonominio vertinimo požiūris, matyt, ir lėmė, kad paskutiniojo dešimtmečio miškotvarkos projektuotos retinimų apimtys buvo vykdytos, kaip minėta, tik 84 proc.
Norėdami sužinoti, koks yra miškų urėdijų požiūris į retinimo kirtimus, išanalizavome jų atliktus darbus 2006-2009 m. ir palyginome su miškotvarkos projektuotomis apimtimis. Miškotvarkos projektuose buvo numatyta kasmet retinimus atlikti 5,4 tūkst. ha, iškertant po 177 tūkst. m3 likvidinės medienos. 2006-2009 m. miškų urėdijos retinimus kasmet atliko tik 4,2 tūkst. ha plote ir iškirto po 130 tūkst. m3 medienos. Taigi, planas su projektiniu pagal plotą įvykdytas 78 proc., o pagal tūrį – 73 proc. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad į šį laikotarpį pateko jau mūsų ne kartą minėti 2009 m. Jų neapskaičius, padėtis, be abejo, būtų geresnė.
Atliekant šią analizę mus labiau domino ne apibendrinti duomenys, o konkrečių miškų urėdijų požiūris į retinimo kirtimus. Pagal iškirstą plotą miškotvarkos projektuotas apimtis įvykdė ar net viršijo tik 9 miškų urėdijos, 18 jų projekto reikalavimus įvykdė 75-99 proc., 9 – 50-74 proc., 4 – 25-49 proc., o 2 – mažiau nei 25 proc. Panaši padėtis yra ir pagal iškirstą tūrį.
Einamieji kirtimai. Kaip minėjome anksčiau, svarbiausia priežastis, nulėmusi einamųjų kirtimų apimčių skirtumą 1961-1980 m. ir vėlesniu laikotarpiu, buvo ,,tūrio ugdymo” kirtimai. Šiais kirtimais pakankamai intensyviai buvo išretinta didžioji dalis einamųjų kirtimų amžiaus medynų. Perėjus prie klasikinių einamųjų kirtimų, nebedaug liko medynų, kur tokie kirtimai buvo reikalingi. Todėl 1981-1990 m. jų apimtys staigiai ir ryškiai sumažėjo. Vėliau jų apimtys tiek pagal plotą, tiek ir pagal iškertamą tūrį pradėjo nežymiai didėti. Ženkliau didėti jų apimtims neleido 1996 m. priimti nauji ugdymo kirtimų nuostatai, pagal kuriuos šie kirtimai pušynuose, ąžuolynuose ir uosynuose turėjo būti baigiami 70 m. amžiuje. Vyresnio amžiaus medynuose buvo leidžiami tik taip vadinami aktyvūs sanitariniai kirtimai, iškertant tik atsilikusius augime medžius. Priimti tokį sprendimą paskatino mokslinių tyrimų išvados, kad vyresnio amžiaus medynų intensyvus išretinimas medynų tūrio prieaugio ir kaupimo požiūriu yra nuostolingas.
Įvertinti, pakankamos ar nepakankamos yra einamųjų kirtimų apimtys, nežinant šio amžiaus medynų pasiskirstymo pagal skalsumą, nėra lengva. Labai apibendrinta informacija rodo, kad, pvz., 2009 m. duomenimis, vidutiniškai 0,8 ir didesnio skalsumo medynai Lietuvoje sudaro 40 proc. bendro medynų ploto, o einamųjų kirtimų amžiaus laikotarpyje – ne daugiau kaip 25-30 proc. Taigi, iš šiuo metu esamo 230 tūkst. ha einamųjų kirtimų amžiaus medynų ploto (plotas paskaičiuotas pagal iki 2010 m. galiojusios kirtimų taisykles) einamaisiais kirtimais ugdytinų medynų plotas sudarytų apie 60-70 tūkst. ha. Tokiu būdu, esant 2001-2010 m. einamųjų kirtimų apimtims, visi ugdytini einamųjų kirtimų amžiaus medynai būtų išugdyti per 13-15 metų, o esant pastarųjų metų apimtims – per 15-17 metų. Mūsų manymu, apimtys turėtų būti didesnės, kad visi reikalingi ugdymo medynai būtų išugdyti per 12-13 metų. Jos turės padidėti ir pakeitus paskutiniųjų einamųjų kirtimų ribinį amžių.
Atlikę miškų urėdijų 2006-2009 m. atliktų einamųjų kirtimų palyginimą su projektuotomis, konstatavome, kad einamųjų kirtimų apimtys pagal plotą įvykdytos 102 proc., o pagal tūrį – 101 proc. Tačiau būtina pažymėti, kad net 22 miškų urėdijos neįvykdė projektinių užduočių pagal tūrį, 9 šią užduotį įvykdė 75-99 proc., 8 – 50-74 proc. 3 – 25-49 proc. ir 2 – mažiau nei 25 proc. Jeigu plano neįvykdžiusios miškų urėdijos jį būtų įvykdžiusios, tuomet iškertamas tūris būtų padidėjęs apie 40 tūkst. m3, o aprėptas plotas – 0,8 tūkst. ha. Taigi didinti einamųjų kirtimų apimtis galimybių yra.
Analizuojant esamą situaciją ugdomųjų kirtimų srityje, negalima nepaminėti ir to fakto, kad miškotvarkos projektuose numatyta ugdomųjų kirtimų dalis bendrame miško naudojime atskiroms miškų urėdijoms yra labai skirtinga. Šiuo metu galiojančiuose miškotvarkos projektuose yra numatyta, kad 6 miškų urėdijose ugdomaisiais kirtimais iškertamas tūris turi sudaryti 20 proc. ir daugiau nuo bendro naudojimo. Tai Druskininkų, Šalčininkų, Valkininkų, Varėnos, Veisėjų ir Vilniaus miškų urėdijos. Nuo 15 proc. iki 20 proc. ugdomieji kirtimai turi sudaryti Jonavos, Kaišiadorių Kazlų Rūdos, Radviliškio, Rietavo, Šilutės, Švenčionėlių, Tytuvėnų miškų urėdijose, nuo 10 proc. iki 15 proc. – Alytaus, Anykščių, Dubravos, Jurbarko, Kupiškio, Kuršėnų, Marijampolės, Mažeikių, Prienų, Šakių, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Tytuvėnų, Ukmergės, Utenos, Zarasų ir mažiau kaip 10 proc. – Biržų, Ignalinos, Joniškio, Kauno, Kėdainių, Kretingos, Pakruojo, Panevėžio, Raseinių, Rokiškio miškų urėdijose. Kodėl toks didžiulis skirtumas? Kadangi apskaičiuojant tarpinio naudojimo apimtis taikoma vienoda kompiuterinė programa, todėl lengviausiai tai būtų paaiškinti medynų amžiaus struktūros skirtumais. Dėmesį atkreipia faktas: didžiausią dalį ugdomieji kirtimai sudaro tose miškų urėdijose, kur vyrauja pušynai, o mažiausią, kur vyrauja minkštųjų lapuočių medynai. Tačiau kyla klausimas: negi minkštųjų lapuočių medynuose vyrauja žemo skalsumo medynai, kurie nereikalauja kirtimų? Nemanome, kad taip yra ir kad tai yra pagrindinė mažų ugdomųjų kirtimų apimčių ir mažos jų dalies bendrame jų naudojime priežastis. Deja, atsakyti į šį klausimą kol kas negalime. Tam reikalinga gilesnė miškotvarkos lauko darbų ir projektavimo analizė. O tokią analizę būtina atlikti.

Projektinės ugdomųjų kirtimų apimtys
Visa anksčiau pateikta informacija rodo, kad šiandieninės ugdomųjų kirtimų apimtys yra mažokos ir jas ateityje būtina didinti. Svarbiausias klausimas, be abejo, yra tas, kiek ir kokiu pagrindu remiantis, reikia jas didinti, kokios turėtų būti optimalios šių kirtimų apimtys ateityje. Šiandien oficialiai turime du siūlymų variantus. Patį drastiškiausią variantą yra pasiūlęs prof. A. Kuliešis su kolegomis (,,Mūsų girios”, 2011, Nr.3), pagal kuriuos ugdomaisiais kirtimais kasmet turėtų būti iškertama po 920 tūkst. m3 medienos, t.y. dvigubai daugiau, nei buvo kertama paskutinį dešimtmetį. Šį skaičių minėti autoriai nustatė remdamiesi medynų tūrio prieaugio duomenimis.
Šiuo metu nesame detaliau susipažinę su šių skaičiavimų metodika, todėl negalime nei kritikuoti, nei pritarti pateiktiems skaičiams. Tačiau nepaprastai didelės ugdomųjų kirtimų apimtys, gerokai viršijančios didžiausias apimtis per visą pokario laikotarpį, buvusias Lietuvoje ,,tūrio ugdymo” klestėjimo laikotarpiu, leidžia manyti, kad siūlomas apimtis gal ir būtų galima pasiekti idealiausiu atveju, jeigu būtų iškertamas kiekvienas tiek biologiniu, tiek ūkiniu požiūriu nereikalingas medis miške. Tai praktiškai padaryti neįmanoma, todėl manome, kad ir siūlomos apimtys tėra teoriniai skaičiavimai, siekiamybė, tačiau realiame gyvenime, vargu, ar pasiekiami.
Tam tikrą abejonę minėti skaičiavimai sukelia ir todėl, kad kai kuriose miškų urėdijose ugdomųjų kirtimų apimtis padidinus iki autorių paskaičiuotų apimčių, palyginus su šiuo metu miškotvarkos projektuotomis, jos padidėtų kelis kartus. Pvz., Anykščių, Biržų, Jurbarko, Kuršėnų, Šakių, Šalčininkų, Telšių, Tytuvėnų, Ukmergės, Utenos, Varėnos miškų urėdijose jos padidėtų daugiau kaip 2 kartus; Ignalinos, Kretingos, Panevėžio – daugiau kaip 3 kartus; Kėdainių, Šiaulių, Šilutės, Zarasų – daugiau nei 4 kartus, o Rokiškio miškų urėdijoje – daugiau kaip 6 kartus. Tokios šių kirtimų apimtys praktiškai neįgyvendinamos bent artimiausiu metu .
Kitas siūlomas variantas yra Generalinės miškų urėdijos pateiktos konkrečios ugdomųjų kirtimų užduotys miškų urėdijoms 2011-2015 m. Pagal šias užduotis, artimiausią penkmetį ugdomaisiais kirtimais (neskaitant jaunuolynų ugdymo) kasmet turėtų būti pagaminama apie 620 tūkst. m3 medienos, o tai būtų vidutiniškai 54 proc. daugiau, nei buvo pagaminama vidutiniškai per paskutinį penkmetį. Jaunuolynų ugdymo kirtimais kasmet būtų apimama po 12-13 tūkst. ha (neskaitant apie 17 tūkst. želdinių ir žėlinių priežiūros) ir tai 11-17 proc. viršytų paskutinio penkmečio apimtis.
Generalinio miškų urėdo šių metų liepos 22 d. rašte nurodyta, kad pagrindinis rodiklis vykdant ugdomuosius kirtimus yra projektuojamas plotas, todėl šį rodiklį plačiau ir paanalizuosime. Pagal šiuo metu galiojančius miškotvarkos projektus jaunuolynų ugdymais valstybiniuose miškuose numatyta išugdyti 11 986 ha, retinimais – 5560 ha ir einamaisiais kirtimais – 4972 ha medynų. Generalinė miškų urėdija, kaip minėta, kasmetines jaunuolynų ugdymo apimtis artimiausiame penkmetyje planuoja 12-13 tūkst. ha, retinimų – 6-6,7 tūkst. ha, arba 21 proc. daugiau ir einamųjų kirtimų – 6,2-7,4 tūkst. ha, arba 38 proc. daugiau, negu buvo suplanavusi miškotvarka.
Esant dabartinei jaunuolynų struktūrai (60 proc. sudaro želdiniai ir 40 proc. žėliniai), jaunuolynų ugdymo laikotarpiu į kiekvieną sklypą tektų ateiti vidutiniškai po 1,6 karto. Tai reikštų, kad visi šio laikmečio jaunuolynai turėtų būti aprėpti kirtimais kas 12-13 metų. Pastarųjų 3-ejų metų laikotarpiu kasmet miškas buvo atkuriamas vidutiniškai 7,3 tūkst. ha (E. Riepšas, 2011), iš jų 3,7 tūkst. ha sudarė žėliniai ir 5,6 tūkst. ha želdiniai. Jeigu panašios miško atkūrimo apimtys ištiktų ir ateityje, tuomet pagal mūsų skaičiavimus kasmetinės jaunuolynų ugdymo apimtys būtų apie 14,5-15 tūkst. ha, arba 14-18 proc. didesnės, nei planuoja Generalinė miškų urėdija. Manome, kad mūsų paskaičiuotos apimtys, esant dabartiniam atkūrimo būdų santykiui, būtų maksimalios, kadangi tikrai ne į visus želdinius po jų priežiūros darbų reikės su kirtimais ateiti 2 kartus. Kartu manome, kad kai kurių autorių siūlymai kasmetines jaunuolynų ugdymo apimtis padidinti iki 20 tūkst. ha yra nerealūs.
Generalinės miškų urėdijos siūlymas retinimų apimtis artimiausiu metu padidinti vidutiniškai iki 6450 ha yra artimas optimaliam, nes visi miškininkystės požiūriu retinimo kirtimų reikalaujantys medynai būtų išugdomi maždaug kas 11 metų.
Pritariame ir Generalinės miškų urėdijos siūlomoms retinimų apimtims pagal iškertamą tūrį, kuris artimiausią penkmetį vidutiniškai sudarytų 214 tūkst. ha ir būtų 12 proc. didesnis už miškotvarkos projektuotą, arba net 60 proc. didesnis už vidutinį per paskutinį penkmetį iškirstą tūrį.
Einamųjų kirtimų apimtis pagal plotą Generalinė miškų urėdija siūlo nuo projektuotų 4970 ha padidinti vidutiniškai iki 6890 ha, arba beveik 38 proc. Žymiai didesnis einamųjų kirtimų apimčių padidėjimas gali būti paaiškinamas pasikeitusiomis Ugdymo kirtimų taisyklėms, kuriose paskutinių ugdomųjų kirtimų amžius nukeltas vėlesniam laikui, nei buvo numatyta iki šiol galiojusiose taisyklėse. Siūlomos einamųjų kirtimų apimtys leistų pagal iki šiol galiojusias kirtimų taisykles miškininkystės požiūriu ugdymo kirtimų reikalaujančius medynus išugdyti maždaug kas 10 metų. Pagal naujų taisyklių reikalavimus, einamųjų kirtimų amžiaus medynų plotai padidėtų apie 45 proc., dėl ko einamųjų kirtimų amžiaus medynų plotas, kuriuose būtini kirtimai, padidėtų iki 90-100 tūkst. ha. Tokiu atveju, esant Generalinės miškų urėdijos siūlomam variantui, visi kirtimų reikalaujantys einamųjų kirtimų amžiaus medynai kirtimais būtų aprėpiami per 13-14 metų. Mūsų manymu, reikėtų pasiekti, kad šis laikotarpis nebūtų ilgesnis kaip 12-13 metų. Tai reikštų, kad einamųjų kirtimų apimtis reikėtų padidinti maždaug iki 7,5-8 tūkst. ha.
Nors Generalinės miškų urėdijos nurodytas ugdomaisiais kirtimais iškertamas tūris ir nėra privaloma užduotis, dėl nurodyto einamaisiais kirtimais iškertamo tūrio turėtume keletą pastabų. Pirma, šiuo metu galiojančiuose miškotvarkos projektuose einamaisiais kirtimais iš 1 ha buvo numatyta iškirsti po 56 m3, o Generalinės miškų urėdijos siūlymuose – po 59 m3. Tačiau nukėlus paskutiniųjų kirtimų amžių vėlesniam laikotarpiui, kirtimų intensyvumas, ypač grynuose medynuose, turi mažėti, o ne didėti, nes, pvz., vyresniuose nei 70 metų medynuose (daugiausia pušynuose) kirtimų intensyvumas pagal naujas Miško kirtimų taisykles neturėtų viršyti 10 proc. Antra, miškotvarka, projektuodama ugdomųjų kirtimų apimtis, daro klaidą ir padidina iškertamą tūrį. Šiuo metu kirtimo intensyvumas pradžioje yra paskaičiuojamas pagal skerspločių sumą ir po to tokiu pat intensyvumu paskaičiuojamas iškertamas tūris. Neatsižvelgiama, kad kirtimo intensyvumas pagal tūrį ir skerspločių sumą nesutampa; intensyvumas pagal tūrį visada bus mažesnis nei pagal skerspločių sumą.
Kalbant apie ugdomųjų kirtimų apimtis ateičiai, norime pabrėžti, kad tokių projektavimų pagrindu ir ateityje turėtų išlikti miškotvarkos projektas, o ne teoriniai skaičiavimai ar viršininkų kabinetuose priimti sprendimai.
Tačiau kodėl šiandien kritikuojame miškotvarkos projektuose numatytas apimtis, matydami, kad jos yra per mažos? Ugdomųjų kirtimų apimčių projektavimo pagrindas yra taksatorių užfiksuotas medynų skalsumas ir vidutinis medžio skersmuo bei kompiuterinėje programoje nurodytas minimalus medynų skalsumas, kuriam esant projektuojami ugdomieji kirtimai. Žeminti minimalų skalsumą, tikintis, kad daugiau medynų pateks į ugdytinų sąrašą, jokiu būdu negalima. Belieka vienintelis kelias – rimčiau kontroliuoti, kad taksatoriai teisingai nustatytų skalsumą lauko darbų metu (juk gali būti, kad kai kurios miškų urėdijos yra suinteresuotos mažesniu medynų skalsumu ir mažesnėmis ugdomųjų kirtimų apimtimis). Jeigu taksatoriai nesugeba reikiamu tikslumu nustatyti medynų skalsumo, tai kaip tą padaryti galėtų kiti? Esant tokiai situacijai, stebina kai kurių autorių siūlymas atsisakyti taikomų gamyboje ugdomųjų kirtimų normatyvų ir grįžti prie skalsumo ne tik projektuojant, bet ir vykdant ugdomuosius kirtimus bei kontroliuojant jų kokybę. To, kaip netinkamo rodiklio, atsisakėme maždaug prieš 30 metų ir grįžti į praeitį būtų didelė klaida.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2011 11 08
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai