Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2011 m. lapkričio 8 d.

Svečiuose pas Belovežo miškininkus

„Mūsų girios“, 2011 / 10
Šarūnas Laužadis
Nemenčinės miškų urėdijos ryšių su visuomene specialistas

Jau daug metų Lietuvos ir Lenkijos miškininkus sieja dalykiniai ryšiai, ypač artimi ir draugiški santykiai tarp pietrytinės Lietuvos dalies ir Lenkijos Belostoko krašto miškininkų. Šį kartą Nemenčinės ir Vilniaus miškų urėdijų miškininkai svečiavosi pas lenkų kolegas.

Lietuvos ir Lenkijos miškingumas yra panašus. Lenkijoje miškai užima apie 29 proc. šalies teritorijos, apie 82 proc. visų miškų priklauso valstybei. Už miškų politikos formavimą atsakinga Aplinkos ministerija ir jos sudėtyje esantis Miškų departamentas. Valstybės miškų ūkio politiką įgyvendina Generalinė valstybinių miškų direkcija. Lenkojos valstybinių miškų teritorija suskirstyta į 17 regionų, kiekviename yra sava regioninė valstybinių miškų direkcija, pavaldi Generalinei valstybinių miškų direkcijai. Pastarosios padalintos į smulkesnius mišką administruojančius vienetus, atitinkančius mūsų urėdijas („nadliasničestvo“) ir girininkijas („liasničestvo“).
...Šiaurinėje Lenkijos dalyje, iki pat Baltijos jūros, plyti lygumos, besipuikuojančios Pamarės ir Mazūrijos ežerynais. Artėjant prie Lietuvos sienos lygumas keičia vaizdingos senosios jotvingių žemės, šiandien vadinamos Lenkijos „žaliaisiais plaučiais“. Šis kraštas, kur dabar įsikūrę Vigrių nacionalinis ir Suvalkų kraštovaizdžio parkai, yra mėgiamas poilsiautojų, turistų. Mūsų kelionės tikslas – buvo pačiame Lenkijos rytiniame pakraštyje, Palenkės vaivadijoje, ošianti garsioji Belovežo (senovėje vadinta Baltvydžio) giria. Tai seniausias Europoje lygumų miškas su specifiniu klimatu: pavasaris prasideda truputį vėliau nei jo apylinkėse, o rudeninės šalnos – ankstenės. Ypatinga ir šios girios augmenija bei gyvūnija. Belovežo giria pagal augalijos ir gyvūnijos gausą neturi lygių Europoje – joje priskaičiuojama per 1100 augalų, 270 paukščių, apie 60 žinduolių rūšių, o girios įžymybė – didžiausia pasaulyje stumbrų populiacija. Įvertinus Belovežo girios gamtinius ir biologinius ypatumus, jos teritorijoje esančius gausius gamtos paminklus, čia 1932 m. buvo įsteigtas pirmasis Lenkijos ir vienas pirmųjų Europoje nacionalinis parkas, nuo 1992 m. įtrauktas į JUNESCO paveldo sąrašą. ...Supraslis, Krynkos, Brovskas, Bielskas, Hajnovka – tai gražūs 105,17 km² siekiančio Belovežo nacionalinio parko girių tankmėje skendinčių gyvenviečių vietovardžiai. Tačiau ne tik jie patraukia lankytojus.
Ūkinė veikla nacionalinio parko teritorijoje nevykdoma. Stengiamasi išsaugoti natūralią aplinką. Net ir sausuoliai ar vėjavartos paliekami taip, kaip buvę, o sutvarkoma tik tiek, kad nekeltų pavojaus lankytojams. Tačiau sėdėti vietos miškininkams sudėjus rankas nėra kada, o ką nors įdomaus, išskirtinio turi įsirengusi kiekviena nacionalinio parko teritorijoje įsikūrusi urėdija.
Pirmiausia, ką įdomaus pamatėme, tai šalia Krynkų urėdijos esančioje Knyšinų girioje plytintis puikus 2005 m. įkurtas silvariumas. Silvariumu yra vadinamas kelių hektarų miškų ir pievų plote miškininkų sukurtas miško augalų, natūralių akmenų, vaizdingų peizažų kompleksas, atspindintis vietos, kurioje įkurtas, augmeniją, gyvūniją ir kraštovaizdį. Krynkų silvariumas – unikalus kompleksas, supažindinantis su miško augalais, ledynų stumtais rieduliais, Knyšinų girioje gyvenančiais gyvūnais.
Bielsko urėdija didžiuodamasi aprodė savo arboretumą, kuriam suteiktas 1863 m. sukilimo vardas. Arboretumas tikrai įdomus ir vertingas, o netoliese plytintį puikiai išpuoselėtą urėdijos medelyną su moderniais šiltnamiais Belovežo miškininkai gali didžiuodamiesi rodyti bet kuriam svečiui. Medelyne miško sodmenys auginami su uždara šaknų sistema. Susidomėję apžiūrinėjome europinio maumedžio ir paprastosios eglės sėklines plantacijas, buvome supažindinti su sėklų ruoša jose.
Nuostabioje aplinkoje įsikūrusi ir Belovežo nacionalinio parko direkcija su aukštai virš apylinkių iškilusiu apžvalgos bokštu. Direkcijos patalpose, be viešbučio, yra ir puikiai įrengtas, turtingas šio parko muziejus. Didelį įspūdį paliko pasivaikščiojimai po unikalią Belovežo girią. Vietos miškininkai pasirūpino, kad sužinotume kuo daugiau. Kartu buvo aptartos abiem pusėms aktualios želdinių ir žėlinių apsaugos nuo žvėrių problemos, aplankytos įdomiausios augimvietės.
Ne mažiau įdomi buvo ir lenkų parengta kultūrinė programa. Belostoko (Baltstogės) kraštas – daugiatautis, todėl čia istoriškai persipynė daugelio tautų kultūros ir religijos. Retai kur pamatysi taip dažnai vieną netoli kitos rymančias katalikų bažnyčią, stačiatikių cerkvę, o galimybę aplankyti tikrą mečetę daugelis kelionės dalyvių turėjo progą pirmą kartą. Čia yra ir veikianti totorių mečetė. Aplankėme ikonų muziejų, įrengtą Supraslio stačiatikių vienuolyno patalpose, o bene maloniausias mums, kaip Lietuvos pasiuntiniams, buvo pasivaikščiojimas pažintiniu taku, prie kurio augantys šimtamečiai įvairiausių formų ąžuolai pavadinti tiek Lenkijos karalių, tiek ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vardais. Taip lenkai pateikia Lietuvą ir Lenkiją kaip istoriškai lygiavertes valstybes.
Pabaigoje mūsų kelionė turistiniu siauruku geležinkeliu, kurio atviri vagonėliai tai kerta senus Belovežo medynų masyvus, tai netikėtai išnyra vandens telkinių pakrantėse. Gaila, tik laisvėje besiganančių stumbrų neteko pamatyti – vasarą jie itin atsargūs ir slepiasi girios tankmėje. Žiemą, kuomet užklumpa baltasis badas, jie įsidrąsina ateiti prie ėdžių: tuomet ten jų susirenka net po kelias dešimtis.
Lenkų miškininkai įdeda daug darbo, kad parodytų svečiams savo kraštą iš gerosios pusės, todėl visoje parko teritorijoje galima pamatyti ką nors įdomaus ir naudingo, o mūsų ten praleistos trys dienos, galima sakyti, tik įžanga į pažintį su Belovežo giria.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2011 11 08
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai