Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2011 m. gruodžio 19 d.

Miškų atkūrimas perteklinio drėgnumo augavietėse

Tauragės miškų urėdijoje spalio 6 d. vykusiame seminare ,,Paviršinio vandens nuleidimas užmirkusiose perteklinio drėgnumo augavietėse“ šalies miškų atkūrimo specialistai aptarė aktualias vandentvarkos problemas šlapiuose miškuose.

„Mūsų girios“, 2011 m., Nr. 11
Raimondas Matemaitis
Tauragės miškų urėdijos vyriausiasis inžinierius

Atkreiptas dėmesys į miškų sausinimo svarbą

Tauragės miškų urėdijoje spalio 6 d. vykusiame seminare ,,Paviršinio vandens nuleidimas užmirkusiose perteklinio drėgnumo augavietėse“ šalies miškų atkūrimo specialistai aptarė aktualias vandentvarkos problemas šlapiuose miškuose. Mūsų miškų urėdija buvo pasirinkta kaip tipiškas tokių miškų pavyzdys, kur sukaupta ilgametė perteklinio vandens nuleidimo patirtis.
Seminare dalyvavęs generalinio miškų urėdo pavaduotojas Petras Kanapienis pažymėjo, jog sunkmečiu taupant lėšas daug kur miškuose melioracijos grioviai apaugo krūmais ir menkaverčiais medžiais. Vykdant miškų urėdijose privalomuosius miškų ūkio darbus galima iki 5 proc. viršyti išlaidas, prižiūrint melioracijos įrenginius, atliekant perteklinio vandens nuleidimą šlapiuose medynuose. Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vyresnysis specialistas Nerijus Smaidžiūnas priminė Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimą, įpareigojantį paruošiant želdavietę ar želvietę, atsižvelgiant į sąlygas, nuleisti paviršinį vandenį, pašalinti nepageidaujamus medžius ir krūmus, atžalas, ataugas. Generalinio miškų urėdo 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakyme nurodyta, kad paruošiant želdavietę ar želvietę L ir U hidrotopo augavietėse, specialiomis drenavimo vagomis būtų nuleidžiamas paviršinis vanduo.
Valstybinių miškų pirminis sausinimas nevykdomas nuo 2008 m. miškų urėdijose šiemet paviršinis vanduo nuleistas 972 ha L hidrotopo ir 142 ha U hidrotopo želdavietėse ir želvietėse iš bendro 4945 ha L hidrotopo ir 972 ha U hidrotopo želdaviečių ir želdviečių ploto.
Miškų užmirkimą didina bebrų patvenkimai: 2010 m. jie užregistruoti daugiau kaip 1800 ha valstybinių miškų, šiemet naujai užregistruoti ir ankstesni patvenkimai užima 2205 ha.
Miškų instituto vyriausiasis mokslinis bendradarbis prof., habil. dr. Juozas Ruseckas pažymėjo, kad anksčiau miškotvarkos projektuose buvo įvertinama sausinimo griovių būklė, dabar tai palikta miškų urėdijų nuožiūrai, vietoje melioracijos liko tik paviršinio vandens nuleidimas.
Vakarų Europos šalyse pelkėti miškai buvo sausinami ir krizių metais, siekant duoti darbo žmonėms. Estijoje nusausinta apie 50 proc. miškų (470 tūkst. ha), apie 15 tūkst. ha kasmet rekonstruojama ar atnaujinama sausinimo sistema.
Lietuvoje miškų sausinimą riboja ir taikomi FSC miškų sertifikavimo nuostatai. Pranešėjo nuomone, nesausinant šlapių medynų valstybiniuose miškuose, daroma žala valstybės turtui. Dirvožemio drėgmės perteklius dažniau susikaupia banguoto reljefo miškuose, pažemėjimo vietose bei dėl žmogaus veiklos padarinių – plynų kirtimų, neteisingai nutiestų kelių (tiesiant kelią, griovius reikia kasti iš abiejų pusių), perkertant vandenų tėkmės linijas. Todėl miškuose susilaiko vanduo – per metus 1 ha susikaupia iki 2 tūkst. m3 vandens, o pagal nuotekį gali būti ir 10 tūkst. m3. Medžių šaknys labiau bijo ne vandens, bet deguonies trūkumo. Šiltėjant klimatui, vandenyje deguonies mažėja. Dėl klimato kaitos tampa dar svarbiau sureguliuoti drėgmės režimą medynuose.

Tauragiškių patirtis sausinant ir atkuriant šlapius miškus

Tauragės miškų urėdas Paulius Martinavičius apžvelgė ilgametę urėdijos patirtį, auginant našius miškus. Pasodinti perteklinio drėgnumo augavietėse sodinukai išmirksta, jų vietoje želia drebulės ar beržai su negausia eglių priemaiša.
Klaipėdos krašto miškus tvarkę vokiečių miškininkai drėgnose augavietėse želdinius sodindavo į aukštai supiltas lysves. Vanduo iš tarplysvių buvo nuleidžiamas į negilius griovius. Pušų ir ąžuolų medynuose veistos liepos, bukai ir eglės antram ardui sudaryti.
Po Antrojo pasaulinio karo Tauragės miškų urėdijos teritorijoje drėgnose augavietėse neapgalvotai sodinta, atvertus velėną į vandens perteklingas aikšteles. Sodinukai „prigerdavo“, o išlikę reti eglių želdiniai apaugdavo savaiminiais lapuočiais. Jų laiku neišugdžius, eglutės žūdavo. Susidarė ištisi lapuočių medynai.
Nuo 1959 m. pradėjus miško želdinius projektuoti pagal augaviečių dirvožemines tipologines savybes, drėgnose dirvose imta ruošti mikropakilimus. Tauragės regiono miškų ūkiuose ženkliai pagerėjo miškų atkūrimo darbų kokybė ir medynų sudėtis.
Prisimenant tuos laikus, pasak miškų urėdo P. Martinavičiaus, reikėtų padėkoti nagingiems miško želdintojų talkininkams. Tauragės miškų ūkio mechanizatoriai E. Šleifendorfas ir P. Auryla 1963 m. sukonstravo prie vilkiko traktoriaus TDT-40 verstuvą neaukštiems pylimėliams ruošti, kurį vėliau imta vadinti „skaptu“. Patobulinus jis naudotas ir kituose miškų ūkiuose. Kauburėlių 1 ha buvo galima paruošti nuo 800 iki 1500. Pradžioje ant „kalnelio“ buvo sodinama po 1 sodinuką, vėliau – po 2. Sodinant stambesnius eglių sodinukus, pradžioje jų nestelbia ne tik žolės, bet ir atžalos. Laiku atlikus šviesinimo kirtimus, suformuojami mišrūs eglių jaunuolynai.
Lemiamas posūkis miškų atkūrime įvyko 1965-1970 m. Nepaisant didžiulių išlaidų, Tauragės miškuose vyko platūs šlapių miškų sausinimo darbai. Drėgnose Lcl ir Lcs augavietėse augantis miškas neleidžia augavietei ir kirtaviečių pakraščiams užpelkėti. Todėl biržės neturėtų būti kertamos platesnės kaip 50-60 metrų. Kad pasodinti sodinukai neišmirktų, sodinimo vietas buvo stengiamasi beveik visur „paaukštinti“ kauburėliais. Ši nuo 1963 m. taikoma praktika pasiteisino: ją įvertino ir kolegos, ir mokslininkai 1989 m. ir 2003 m. Tauragėje vykusiuose seminaruose. Susipažinę su Dabrupinės, Žygaičių, Balskų ir Ringių girininkijose eglių želdinių būkle daugelyje sklypų, kurie buvo įveisti įvairiais būdais paruoštose dirvose, konstatavo, kad kertant plačiomis biržėmis vyksta intensyvus jų užpelkėjimas. Melioracijos grioviai sutraukia tik netoliese esantį dirvožemio vandenį, o pasodintos ant kauburėlių eglutės geriau išsilaiko ir auga. Pavyzdžiui, Dabrupinės girininkijoje 15 metų eglučių aukštis ant kauburėlių buvo dvigubai didesnis, negu augančių šalia. Skaptu paruošiami 0,7x0,7x0,3 m dydžio kauburėliai išlieka miške iki 20-25 metų. Kirtavietės 1 ha jų galima paruošti nuo 800 iki 1500 (per dieną apie 600-1000). Šalia kauburėlių tikslinga sodinti lapuočius (beržą, juodalksnį, liepą, klevą, uosį) ar skatinti savaime juos želti. Ugdant suformuojamas mišrus eglių – lapuočių jaunuolynas.
Dabrupinės, Žygaičių, Balskų ir Ringių girininkijose šlapiose Lcl augavietėse 2003 m. įvertinus 103 ha įveistų eglių želdinių įvertinimą, konstatuota, kad 15-30 m. amžiuje išliko 29-62 proc. eglučių (tik 25-30 proc. jų buvo sodinta ant kauburėlių). O pasodintų ištisai ant kauburėlių išliko 80-95 proc. Kai 1 ha daryta nuo 820 iki 1700 kauburėlių, eglučių išliko nuo 1000 iki 2500. Šio kiekio pakaks mišriems jaunuolynams suformuoti. Be to, eglučių stiebų skersmuo 30 m. amžiuje ant kauburėlių buvo didesnis iki 70 proc., aukštis – iki 34 proc., lyginant su augančiomis greta jų.
Svarbus eglių jaunuolyno tvarumo rodiklis – eglučių „ištįsimo“ laipsnis. Jis geresnis ant kauburėlių augančių eglučių.
Kauburėlių efektas labai priklauso nuo augavietės drėgmės režimo, dirvožemio mechaninių – fizinių savybių, kirtaviečių dydžio, kauburėlių ruošimo lauko ir jų dydžio. Lcl augavietėse nustatyti žymiai geresni rezultatai nei Lcs, lyginant su Ucl augaviete. Dabrupinės girininkijoje (Ucl augavietėje) 1972 m. minkštųjų lapuočių biržėje paruošus 1 ha 950 kauburėlių ir 1973 m. pasodinus eglutes, po 30-ies metų jų rasta tik ant kauburėlių. Žygaičių girininkijoje (Ubl augavietėje) 1977 m. įveisti eglių želdiniai augo prastai ir ant kauburėlių. Darytina išvada, kad Ub augavietes prieš želdant būtina nusausinti.
Analizuojant miškų atkūrimo rezultatyvumą, reikia pasakyti, kad 1966-1977 m. buvo palikta atželti 23 proc. kirtaviečių, 1978-1987 m. – 25 proc., iš jų neatželdavo apie 10-13 proc. Taikytas ir dalinis želdinimas (po 20-50 ha), menkaverčių medynų rekonstrukcija, 1978-1987 m. – polajinis želdymas. Netinkamos žemės ūkiui žemės želdytos 1967-1976 m. ir 1981- 1990 m.
Žėlimu 1991-2011 m. buvo atkuriama tik 11 proc. kirtaviečių. Per pastaruosius 21-erius metus žuvo tik 4 proc. želdinių (dėl užmirkimo, žvėrių bei nuo gaisrų ir vabzdžių pakenkimų). 2005-2011 m. žėlimu urėdijoje atkurta 30 proc. kirtaviečių. Miškotvarka siūlo žėlimui palikti 20 proc. Statitikos duomenimis, šalies miškų urėdijose 2004-2010 m. žėlimu buvo atkurta 37,5 proc. kirtaviečių.
Tauragės miškų urėdijoje 1958 m. įveistų medynų buvo 8,2 proc., 2002 m. – beveik 35 proc. Kultūrinės kilmės medžių rūšys dabar vyrauja daugiau kaip 37 proc. miško ploto. Staigus 1980-1990 m. įveistų medynų kiekio padidėjimas sietinas ne tik su želdymo apimčių didėjimu, bet ir su želdinių geresniu išsilaikymu. Pavyzdžiui, 1957-1966 m. žuvo 26 proc. įveistų želdinių, vėlesniais metais – po 4-6 proc. Dirbtinai įveistų medynų padaugėjo beveik 10 proc., 1980-1990 m. pasodinus po 1000-1500 eglučių 1 ha ant kauburėlių ir šalia jų želdant lapuočius. Taip formuojami ir atsparūs vėjams medynai. Pageidautina, kad lapuočių ir eglės apyvartos amžiai sutaptų.
Tauragės miškų urėdijoje 1946-1957 m. kasmet vidutiniškai atkurta ir įveista po 284 ha miško želdinių, 1958-1966 m. – po 389 ha, 1991-2011 m. – po 306 ha. Iš viso urėdijos miškuose 1946-2011 m. atkurta ir įveista 21 763 ha želdinių ir žėlinių, arba kasmet vidutiniškai po 330 ha.
Pastaruoju metu paviršinio vandens nuleidimui želdavietėse ir želvietėse, esančiose L ir U hidrotopo augavietėse, naudojame 2009 m. lapkritį įsigytą vikšrinę medkirtę – ekskavatorių ,,New Holland Kobelco“ ir vikšrinį ekskavatorių ET-16. Iki šių metų paviršinį vandenį kasmet nuleisdavome 15-25 ha šlapių medynų, šiemet planuojame – 60 ha. Todėl tenka didinti investicijas mechanizmams, rūpintis operatorių darbo organizavimu.
Kadangi dauguma (82 proc.) augaviečių Tauragės urėdijos miškuose yra perteklinio drėgnumo, užmirkusios ar šlapios, jose turėtų vyrauti tik siaurabiržiai 50-70 m pločio plyni kirtimai iki 2-5 ha sklypais. Tokiose augavietėse atvejiniai – rinktiniai kirtimai dėl vėjavartų pavojaus taikytini apgalvotai. Siekiant įveisti vėjams atsparius ir vertingus medynus, šiose augavietėse turi būti taikomas dalinis paviršinis vandens nuleidimas, derinant jį su kelių įrengimu, dirvos paruošimu mikropakilimais arba vagomis (sodinant į vagos gūbrį ar mikropakilimą). Rekomenduotinos paramos priemonės žėlimui pagerinti. Iki 3-4 amžiaus klasės tokiose augavietėse medynai turėtų būti auginami mišrūs, priklausomai nuo drėgnumo laipsnio.
Dirvą paruošti reikėtų iki lapkričio, 1 ha sodinti pakankamai sodinukų, nuolat juos prižiūrėti, apsaugoti, esant reikalui – papildyti, jaunuolynus ugdyti reikiamo intensyvaus kirtimais.

Pasidalinta kitų miškų urėdijų patirtimi

Rokiškio miškų urėdo pavaduotojas Gintautas Baronas:
– Anksčiau urėdijoje buvo kasami 1 m gylio grioviai, paaukštėjimo vietose – dar gilesni. Nusausintose augavietėse sodinti gryni eglių želdiniai. Dabar Rokiškio miškų urėdijoje 24 proc. valstybinių miškų nusausinta. Siaurose ir mažose kirtavietėse sudėtingiau vykdyti kirtimus, tačiau jos užpelkėja mažiau. Praeitame šimtmetyje, kai biržių plotis siekdavo 200 metrų, nusausinti jas būdavo sudėtinga, o įveisti medynai kirtavietėse su aukštu gruntinio vandens lygiu tapdavo neatsparūs vėjavartoms. Dabar urėdijoje sausinamos L hidrotopo kirtavietės, kur numatoma sodinti eglės sodinukus.
Nusausintuose P hidrotopo augavietėse įveisti eglės medynai prieš 3-4 metus dėl skydamario pakenkimų pradėjo džiūti, o ant mikropakilimų įveistas egles verčia vėjas. Reikėtų auginti mišrius medynus. Jeigu aplink kirtavietę yra ne mažesnio kaip II boniteto beržynų, galima auginti sodintos eglės ir savainimio beržo medynus.
Rokiškio miškuose apie 37 proc. kirtaviečių paliekama atželti. Tokia miškų atkūrimo tendencija turėtų išlikti ir ateityje.
Šiaulių miškų urėdo pavaduotojas Giedrius Tamošiūnas:
– Laikinai perteklingo dirvožemių miškų turime apie 51 proc., užmirkusių ir pelkinių – 22 proc. Jau prieš 100-120 metų Šiaulių krašte grafo Naryškino valdomuose miškuose buvo kasami grioviai, nuleidžiant paviršinį vandenį. Dar ir dabar ženklios tų griovių liekanos, jomis tebeteka perteklinis vanduo.
Pastaruoju metu iš užmirkusių ar perteklingo drėgnumo augaviečių perteklinį vandenį nuleidžiame specialiomis drenavimo vagomis. Tai atliekame su išsinuomotu vikšriniu ekskavatoriumi. Šiemet paviršinis vanduo nuleistas iš 20 ha želdaviečių. Darbai vykdyti Šiaulių ir Gruzdžių girininkijose.

Diskusija Tyrelių miškuose

UAB ,,Nepcon LT“ atstovas Evaldas Blaževičius diskusijoje pažymėjo, jog melioracija nėra sveikintinas dalykas miškuose, išskyrus gal trumpalaikį paviršinio perteklinio vandens nuleidimą ūkiniuose IV grupės miškuose. Tai darant turi būti ryški takoskyra tarp ūkinių ir saugomų teritorijų miškų. Ūkiniuose miškuose tai reikėtų įforminti sertifikavimo standarte, kuris yra susitarimo dalykas. Jį galima keisti. Deja, miškininkai neparodė iniciatyvos jį priimant, kad miško melioracija ūkiniuose miškuose būtų įteisinta.
Šilutės miškų urėdijos vyr. miškininkas Viktoras Aužbikavičius klausė sertifikuotojo, ar būtina rašyti dėl kiekvieno smulkaus darbelio poveikio aplinkai raštus aplinkosaugos institucijoms? E. Blaževičiaus manymu, kad nebūtų piktnaudžiavimo, aktus rašyti būtina.
Tyrelių miškų masyve, Dabrupinės ir Balskų girininkijose susipažinta su paviršinio vandens nuleidimu iš kirtaviečių ir dirvos ruošimu medkirte – ekskavatoriumi ,,New Holland Kobelco“.
Nors sertifikuotojų atstovas E. Blaževičius laikėsi nuomonės, kad bet koks įsikišimas į natūralią gamtą yra blogybė, dauguma seminaro dalyvių pripažino, kad užmirkusiose augavietėse perteklinio vandens nuleidimas yra būtinas. Dabrupinės girininkijos girininko Jono Kalvaičio teigimu, šiose vietose žmonės nuo senų laikų iš laukų ir miško paviršinį vandenį nuleisdavo, kasdami griovius rankomis.
Apibendrindami seminaro dalyvių i nuomones, generalinio miškų urėdo pavaduotojas P. Kanapienis ir prof. J. Ruseckas pažymėjo, jog galima diskutuoti apie mažosios miškų melioracijos būdus, bet norint atkurti šlapiose augavietėse medynus, perteklinį vandenį nuleisti būtina, kitaip gali prasidėti erozija, paviršinio dirvožemio nuplovimas. Bioįvairovę tikslinga saugoti apsauginiuose miškuose.
Seminaro dalyviai pasiūlė laikytis tokių nuostatų:
– prieš paruošiant želdavietę ar želdvietę L ir U hidrotopo augavietėse, paviršinį vandenį nuleisti tik tose kirtavietėse ar želdaviečių dalyse, kur dėl laikino vandens pertekliaus miško atkūrimas tikslinėmis medžių rūšimis negalimas arba problematiškas;
– paviršinį vandenį nuleisti negiliais grioveliais, laikantis Miško atkūrimo ar įveisimo nuostatų bei aplinkosauginių reikalavimų;
– nuleidžiant miške paviršinį vandenį, šio darbo kokybe turėtų rūpintis miško atkūrimo projektą sudarantis ir jį įgyvendinantis girininkas.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2011 12 19
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai