Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2012 m. sausio 3 d.

Konkursui geriausiai neplynus pagrindinius miško kirtimus atliekančiai girininkijai išaiškinti pasibaigus

Lietuvos miškininkų sąjunga, siekdama dar labiau padidinti miškų urėdijų dėmesį neplyniems miško kirtimams, o kartu ir pasidalinti sukaupta patirtimi, šiais metais suorganizavo konkursą geriausiai neplynus pagrindinius miško kirtimus atliekančiai girininkijai išaiškinti.

Mūsų girios, 2011 m. Nr. 12
Prof. Antanas Juodvalkis (Konkurso komisijos pirmininkas)

Konkurso organizavimo tvarka, pagrindiniai objektų vertinimo ir nugalėtojų išaiškinimo principai buvo aprašyti „Mūsų girių“ 4 nr.
Konkursas vyko 3 etapais: miškų urėdijose, kraštuose (zonose) ir šalies mastu. Dalyvauti konkurse nepanoro tik Varėnos, Veisėjų, Druskininkų ir Rietavo miškų urėdijos. Atsisakymo priežastys tiksliai nežinomos, tačiau šių miškų urėdijų vadovams tai garbės neprideda. Juk konkursu siekta ir susipažinti su kaimynų pasiekimais, įgauti daugiau žinių ir patyrimo.
Kiekviena miškų urėdija antram (zoniniam) konkurso etapui pateikė po vieną geriausiai šiuos kirtimus atliekančią girininkiją. Zoninės komisijos (sudarytos 5 zonos), įvertinusios savarankiškai pasirinktus objektus natūroje, išaiškino zonos nugalėtojus ir pateikė juos trečiam – respublikiniam konkursui. Priklausomai nuo medynų rūšinės sudėties zonų komisijos respublikiniam konkursui pateikė po 1-2 girininijas, o iš viso – 9 girininkijas.
Zonų nugalėtojais buvo pripažintos: Kretingos miškų urėdijos Lenkimų girininkija (girininkas V. Kalvaitis), Šilutės miškų urėdijos Norkaičių girininkija (girininkas V. Jančauskas), Dubravos EMM urėdijos Kuro girininkija (girininkas V. Sonda), Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos Višakio Rūdos girininkija (girininkas L. Dabrila), Panevėžio miškų urėdijos Karsakiškio girininkija (girininkas A. Balčys), Anykščių miškų urėdijos Mikierių girininkija (girininkas L. Trumpickas), Rokiškio miškų urėdijos Rokiškio girininkija (girininkas R. Mieliauskas), Vilniaus miškų urėdijos Parudaminos girininkija (girininkas D. Gribauskas) ir Švenčionėlių miškų urėdijos Antaliedės girininkija (girininkas J. Barzdėnas).
Norkaičių, Kuro ir Antaliedės girininkijose vyravo pušynai, o likusiose šešiose – eglynai ar mišrūs eglių – lapuočių arba lapuočių su egle medynai. Todėl respublikinė komisija nutarė konkurso rezultatus vertinti atskirai girininkijomis pagal vyraujančius medynus. Priklausomai nuo respublikiniam konkursui pateiktų girininkijų skaičiaus, toms girininkijoms, kur vyrauja pušynai, nutarta skirti dvi, o kur vyrauja eglynai ar mišrūs medynai – 3 prizines vietas.
Kiekvienas objektas, priklausomai nuo neplynų pagrindinių kirtimų būdo ir metodo, buvo vertinamas pagal 4-6 kriterijus: medyno parinkimo neplyniems kirtimams tikslingumas, kertamų ir paliekamų medžių atrinkimo kokybė, po kirtimo paliekamas medyno skalsumas ir paliktų medžių išdėstymo tolygumas, paramos žėlimui skatinimo kokybė, žėlimo intensyvumas, bendra atliktų kirtimų kultūra, kirtimų tikslo pasiekimas. Išaiškinti nugalėtojus galutiniame etape buvo nelengva, nes į respublikinį etapą pateko tos girininkijos, kuriose neplyni kirtimai atliekami tikrai kokybiškai; apibendrinti vienos ar kitos girininkijos neplynų kirtimų įvertinimai buvo labai artimi ir skyrėsi ne balais (vertinant 5 balų sistema), o dešimtosiomis balo dalimis.
Įvertinusi surinktus balus, respublikinė komisija (pirmininkas A. Juodvalkis, nariai S. Karazija, V. Mikšys, V. Mierkis, S. Žebrauskas, A. Gaudiešius, R. Kupstaitis ir K. Bilbokas) nutarė:
– Girininkijų grupėje, kuriose vyrauja eglynai ar mišrūs medynai, pirmąją vietą skirti Anykščių miškų urėdijos Mikierių girininkijai (girininkas Laimis Trumpickas), antrąją vietą – Rokiškio miškų urėdijos Rokiškio girininkijai (girininkas Ričardas Mieliauskas) ir trečiąją vietą – Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos Višakio Rūdos girininkijai (girininkas Laimis Dabrila).
– Girininkijų grupėje, kuriose vyrauja pušynai, pirmąją vietą skirti Šilutės miškų urėdijos Norkaičių girininkijai (girininkas Virginijus Jančauskas), antrąją vietą – Švenčionėlių miškų urėdijos Antaliedės girininkijai (girininkas Jonas Barzdėnas).
Dar norėtųsi pasidalinti mintimis apie patį konkursą, pastebėtus teigiamus ir taisytinus dalykus, kurie išryškėjo, apžiūrint ir įvertinant natūroje per 400 neplynų pagrindinių kirtimų objektų.
Pateiktos pastabos suformuluotos, remiantis komisijos narių, ypač tų, kurie buvo ne tik respublikinės, bet ir zoninių komisijų pirmininkais, pastebėjimais ir jų išdėstytomis mintimis.
Visų komisijos narių ir konkurse dalyvavusių miškų urėdijų atstovų nuomone, konkursas buvo reikalingas ir naudingas miškų ūkio specialistams. Į konkurso organizavimą buvo įtraukti visų jame dalyvavusių miškų urėdijų urėdų pavaduotojai ar vyriausieji miškininkai, o kai kuriose miškų urėdijose – ir girininkai. Tai sudarė sąlygas ne tik plačiai susipažinti su kaimyninių urėdijų pasiektais rezultatais, bet ir kiekviename aplankytame objekte dalyvauti atviroje diskusijoje, nebijant išsakyti savo nuomonę. Šių diskusijų privalumas buvo tas, kad priimta nuostata, jog kiekviename objekte savo pastebėjimus ir nuomonę turėjo išsakyti kiekvienas komisijos narys. Tuo dalyvavimas konkurse iš pagrindų skyrėsi nuo organizuojamų platesnių ar siauresnių pasitarimų, kuriuose didžioji dalyvių dauguma tampa pasyviais stebėtojais, o diskusijose dalyvauja vos keli žmonės.
Vertinant neplynų pagrindinių kirtimų kokybę, būtina pastebėti, kad per pastaruosius kelerius metus ji ženkliai pagerėjo, kaip ir girininkų žinios apie šiuos kirtimus, jų vykdymo ypatumus. Todėl ypač gerai atliktų kirtimų buvo beveik visose vertintose girininkijose. Deja, teko pamatyti ir tokių kirtimų, kuriuos vykdę girininkai visiškai nesusigaudo atvejinių kirtimų klasifikacijoje, nesupranta jų tikslo ir nežino, ko siekia, teigdami, kad kirtimų klasifikacija yra per daug sudėtinga ir reikėtų ją supaprastinti. Mums nesuprantama, kaip girininkas, turėdamas aukštojo mokslo diplomą, negali įsisavinti 4 atvejinių kirtimų ir vieno atrankinio kirtimo metodo skirtumų. Dar kartą pabrėžiame, kad šiandien Lietuvoje praktiškai yra taikomi: tipiški, supaprastinti (įskaitant ir dviejų atvejų (B. Labanausko) kirtimus pušynuose), grupiniai ir ilgalaikiai atvejiniai kirtimai bei laisvieji atrankianiai kirtimai. Kiekvienas iš šių kirtimų metodas reikalauja savitų ūkininkavimo (kirtimo) principų ir turi skirtingus tikslus. To nesupratus, negalima tikėtis gerų kirtimo rezultatų.
Neigiamą įtaką neplynų kirtimų kokybei turi ir miškotvarkos daromos projektavimo klaidos, kurias girininkai ne visada sugeba įvertinti ir aklai vadovaujasi miškotvarkos nurodymais. Vienas iš tokių pavyzdžių būtų atrankinių kirtimų projektavimas. Iki pastarojo meto miškotvarka beveik visais atvejais II grupės miškuose bei apsauginėse respublikinės reikšmės kelių zonose, nepaisant medynų rūšinės sudėties ir struktūros, projektuodavo atrankinius kirtimus. Girininkai tą visur ir bandė daryti, visai nesuprasdami atrankinių kirtimų tikslų ir kur jie turėtų būti vykdomi. Medynai dažniausiai neturėjo jokių atrankiniams kirtimams būdingų požymių. Labai svarbu, gerinant neplynų pagrindinių kirtimų kokybę, ir tai, ar miškotvarkos darbų metu projektuojamas darbų tęstinumas, ar užfiksuojami jau atlikti pirmieji neplynų kirtimų atvejai. Tą būtina fiksuoti.
Šių kirtimų kokybė labai priklauso ir nuo girininko noro vykdyti šiuos kirtimus, eksperimentuoti. Visi 9 girininkai, patekę į respublikinį konkurso etapą, būtent ir pasižymėjo šiomis savybėmis. Bendra neplynų pagrindinių kirtimų apimtis šiose girininkijose buvo gana didelė ir sudarė 35-60 proc. nuo bendro neplynais kirtimais iškertamo ploto. Deja, dar yra girininkijų, kur neplyni kirtimai vykdomi tik dėl planinės užduoties. Nereti atvejai, kai tokie kirtimai atliekami medynuose, kurie neturi jokių atvejiniams kirtimams būdingų požymių.
Čia reikėtų mesti akmenuką ir į Generalinės miškų urėdijos daržą. Buvo laikas, kai iš miškų urėdijų reikalauta, jog ateinančiais metais neplynų kirtimų procentas būtinai turėtų viršyti einamųjų metų procentinę užduotį, nors kai kuriose miškų urėdijose neplyni kirtimai jau buvo gerokai viršiję miškotvarkos projektuotas apimtis. Mes – už neplynų pagrindinių kirtimų apimčių didinimą, tačiau tai turi vykti „sveiko proto“ ribose.
Konkrečiuose konkurso etapuose komisijoms įvertinus, kaip minėta, daugiau nei 400 įvairių neplynų pagrindinių kirtimų sklypų, tarp jų vyravo supaprastinti dviejų atvejų kirtimai pušynuose (B. Labanausko) ir supaprastinti atvejiniai kirtimai medynuose su eglės pomiškiu ar antruoju ardu. Jie sudarė po 36-38 proc. bendro vertintų sklypų skaičiaus. Kitų neplynų kirtimų metodų buvo gana nedaug. Tipiški, grupiniai ir ilgalaikiai atvejiniai kirtimai sudarė po 7-9 proc., atrankiniai kirtimai – vos 2 proc. bendro vertintų neplynų kirtimų objektų skaičiaus. Reikia manyti, kad panašus neplynų kirtimų pasiskirstymas pagal kirtimo būdus ir metodus yra ir visoje šalyje.
Kokios gi būtų komisijos narių pastabos ir mintys dėl atskirų kirtimo metodų ir ką reikėtų daryti, gerinant neplynų pagrindinių kirtimų kokybę. Šiuo metu Lietuvos miškuose ženklų supaprastintų dviejų atvejų kirtimų išplitimą pušynuose, matyt, lemia ne tik tai, kad jie yra vos ne vienintelis neplynų kirtimų metodas pušynuose, bet jie gana plačiai taikomi ir tose miškų urėdijose, kur pušis nėra vyraujanti medžių rūšis. Tai daroma daugiausia dėl dviejų priežasčių: dėl paprastumo juos atlikti ir dėl to, kad, siekiant įvykdyti neplynų kirtimų užduotis, lengviausia surasti medynus, kuriuose būtų galima taikyti neplynus kirtimus. Apskritai pastaruoju metu šie kirtimai vykdomi gerai, tačiau konkurso metu išryškėjo ir kai kurios atsirandančios problemos. Jos susijusios su kirtimų laiko suderinimu su pušies sėkliniais metais, dirvos mineralizavimo laiku, lendrūno atsiradimo pavojumi bei augavietės derlingumu.
Kaip taisyklė, pušies žėlimas po atvejinių kirtimų būna gana intensyvus ir gaunami puikūs rezultatai, kai kirtimai suderinami su pušies sėkliniais metais. Todėl manome, kad neplynų pagrindinių kirtimų apimtis miškų urėdijoms, kuriose vyrauja pušynai, reikėtų nustatyti ne kiekvieniems kalendoriniams metams, o penkmečiui. Tuomet miškų urėdijos, esant pušies sėkliniams metams, galėtų įvykdyti 3-4-erių metų arba vos ne viso penkmečio užduotis ir neatliktų neplynų kirtimų ne sėkliniais metais. Esant dabartinei situacijai, ne visuose matytuose objektuose pušies žėlimas yra pakankamas. Gerai, kad kai kurios miškų urėdijos, esant nepakankamam žėlimui, žėlinius papildo, tačiau tai daroma ne visur. Kai kur, norint apsidrausti, dar nesulaukus galutinių žėlimo rezultatų, žėliniai jau pildomi antrais – trečiais metais po atlikto pirmojo atvejinių kirtimų atvejo.
Atvejinių kirtimų pušynuose nereikėtų vykdyti tuose sklypuose, kur jau prieš kirtimą galima pastebėti lendrūno židinius. Tokiuose medynuose rezultatas visada bus neigimas dėl masinio lendrūno išplitimo po kirtimų. Miško kirtimų rekomendacijose atvejinių kirtimų nerekomenduojama vykdyti ir derlingesnėse (C trofotopo) augavietėse dėl galimo aviečių ar kitokios žolinės dangos smarkaus išplitimo po pirmojo atvejinių kirtimų atvejo. Deja, ir tokių kirtimų teko matyti.
Mišriuose eglės – lapuočių formacijos medynuose ryškiai dominuoja supaprastinti atvejiniai kirtimai, vykdyti medynuose su pakankamu tikslinių medžių rūšių pomiškio kiekiu arba antruoju ardu. Tokie kirtimai sudaro apie 60 proc. bendro neplynų kirtimų skaičiaus šios kategorijos medynuose. Čia daugumoje atvejų rezultatai buvo pakankamai geri, kai kuriuose objektuose komisijos nariai turėjo pastabų tik dėl paliekamų ir kertamų medžių atrinkimo kokybės, kuomet pirmuoju atveju iškertami vos ne geriausi, storiausi medžiai, o paliekami smulkesni, tikintis, kad jie dar priaugs. Taip mąstyti ir daryti yra klaida.
Vertinant supaprastintų atvejinių kirtimų kokybę, nemažai diskusijų iškilo dėl jų tikslingumo medynuose su antruoju ardu. Tais atvejais, kai antrasis ardas buvo tikrai perspektyvus, sveikas, pakankamo skalsumo, jokių problemų juos vykdant ir vertinant beveik niekam nekilo. Tačiau teko matyti, kuomet atvejiniai kirtimai vykdyti medynuose, kur antrasis ardas buvo nepakankamo skalsumo, pažeistas žvėrių, neperspektyvus. Tokiuose objektuose girininkas pats pripažindavo, kad panašiuose medynuose gerų rezultatų nepasiekė ir nepasieks, o neplynus kirtimus vykdė tik dėl to, kad juos buvo suplanavusi miškotvarka arba reikėjo dėl plano. Reikia pripažinti, kad kol kas Lietuvoje dar nepavyko sukurti pakankamai lanksčios neplynų pagrindinių kirtimų plėtros skatinimo sistemos, kuri ne tik skatintų didinti šių kirtimų apimtis, bet ir neverstų vykdyti beprasmiškų kirtimų. O tokios plėtros, vykdant supaprastintus atvejinius kirtimus medynuose su antruoju ardu, galimybės ko gero yra ribotos. Beveik visi medynai su tikrai gerais antraisiais ardais girininkijų darbuotojams gerai žinomi ir juose atvejiniai kirtimai jau atlikti arba planuojami atlikti artimiausioje ateityje.
Pastaruoju metu vis dažniau pradėti taikyti tipiški atvejiniai kirtimai grynuose ir mišriuose eglynuose, siekiant kirtiminio eglės, o kartais ir kitų tikslinių medžių rūšių žėlimo. Dažniausiai buvo projektuojami trijų atvejų atvejiniai kirtimai, atsisakant tipiškiems atvejiniams kirtimams būdingo ketvirto atvejo. Tolygus medynų išretinimas kartais derinamas su grupinių kirtimų elementais, todėl tokie kirtimai virsta kombinuotais atvejiniais kirtimais. Nemažai matytų tokių kirtimų, ypač atliktų 2006-2007 m., kuomet eglė gausiai derėjo, šiuo metu yra susiformavęs pakankamai gausus eglės, o kai kur eglės ir pušies pomiškis. Manome, kad tokio pobūdžio atvejiniai kirtimai plačiau taikytini ir ateityje, nes jų platesnis taikymas galėtų užtikrinti racionalią neplynų pagrindinių miško kirtimų plėtrą.
Pastebėtos ir kai kurios klaidos vykdant šiuos kirtimus. Tai niekam nereikalingų, tik žėlimui bei pomiškio augimui trukdančių C klasės ar II ardo eglių palikimas po pirmojo kirtimų atvejo. Jeigu medyne yra pomiškio grupės – nereti atvejai, kai jos kirtimo metu neatidengiamos ir netaikomi taip vadinami kombinuoti kirtimai.
Vykdant grupinius atvejinius kirtimus (tokių yra apie 14 proc. nuo bendro atvejinių kirtimų kiekio mišriuose medynuose), ne visuomet iškertami visi pirmojo ardo medžiai, esantys virš pomiškio grupių ir nepakankamai praretinamos medynų juostos apie pomiškio grupes. Pastebėta, kad pakankamai geri rezultatai gaunami tuomet, kai, iškirtus medžius, virš pomiškio grupių tolygiai praretinamas visas likęs medynas, t. y. kuomet grupiniai atvejiniai kirtimai derinami su tipiškais. Tuomet papildomas žėlimas vyksta visame likusiame medyne.
Tarp vertintų neplynų kirtimų palyginti nedaug buvo ilgalaikių atvejinių kirtimų. Dalis jų vykdyti medynuose su 0,2-0,3 skalsumo antruoju ardu, kuris po kirtimo buvo paliktas; tai padidina tokių medynų stabilumą. Daugelio jų atlikimo kokybė įvertinta gana aukštais balais.
Apibendrinant išdėstytas pastabas, komisija mano, kad, nepaisant taisytinų dalykų tiek neplynų kirtimų projektavime, tiek jų vykdyme, einame teisingu keliu: neplynų kirtimų apimtys palaipsniui didėja, jų kokybė gerėja, didėja ir girininkų supratimas apie neplynus kirtimus ir noras juos vykdyti. Tikimės, kad tolimesnei pažangai šioje srityje teigiamos įtakos turės ir šis konkursas.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2012 01 03
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai