Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Paslaugos
Renginiai
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
A.Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius
„Natūra 2000“

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2012 m. sausio 3 d.

Europos miškų sektorius per artimiausius 20 metų

Šių metų spalio mėnesį paskelbtos Europos miškų sektoriaus plėtros iki 2030 metų (EFSOS II) prognozės sutapo su prieš tai birželį Osle vykusioje Ministrų konferencijoje Europos miškams išsaugoti (MCPFE) atliktu Europos miškų ūkio darnumo lygio įvertinimu. Tai leido prognozių rengėjams įvertinti kaip atskiri scenarijai gali paveikti darnaus miškų ūkio balansą.

Mūsų girios, 2011 m. Nr. 12
Prof. Andrius Kuliešis, nacionalinis korespondentas

Europos miškų sektorius apima medieninius miško išteklius, taip pat medienos produktų gamybą, prekybą ir naudojimą. Veikla, susijusi su baldų gamyba, knygų leidyba nėra priskiriama Europos miškų sektoriui. Europos miškų sektoriaus plėtros prognozės (EFSOS) nuo šio šimtmečio pradžios yra sudaromos 20 metų laikotarpiui, atnaujinamos kas 10 metų. Šių metų spalio mėnesį paskelbtos Europos miškų sektoriaus plėtros iki 2030 metų (EFSOS II) prognozės sutapo su prieš tai birželį Osle vykusioje Ministrų konferencijoje Europos miškams išsaugoti (MCPFE) atliktu Europos miškų ūkio darnumo lygio įvertinimu. Tai leido prognozių rengėjams įvertinti kaip atskiri scenarijai gali paveikti darnaus miškų ūkio balansą.
EFSOS II rengime dalyvavo pusšimtis FAO ekspertų, specialistų, nacionalinių korespondentų, panašiai tiek pat miškų sektoriaus plėtros prognozių ekspertų, mokslininkų, atstovaujančių daugumai šalių, svarbiausioms mokslo ir mokymo, pramonės ir prekybos, taip pat visuomeninėms nevyriausybinėms organizacijoms.
Europos miškų sektoriaus prognozė iki 2030 m. buvo pagrįsta sektoriaus dabartinės būklės analize, būklės pokyčiais per pastaruosius 30 metų, Europos ir pasaulio ekonominės plėtros, demografinėmis prognozėmis. Miškų sektoriaus prognozė buvo atlikta bei atskiros veiklos sritys sektoriuje buvo subalansuotos panaudojant Europos miškų scenarinį modelį EFISCEN, Europos miškų instituto sukurtą globalaus miškų sektoriaus modelį EFI-GTM, pasaulinių miško išteklių balanso modelį WRB, prekybos modelius bei veiklų konkurencingumo analizę. Pasaulinių miško išteklių balansas WRB leido įvertinti visus pirminius (iš miško) ir antrinius (perdirbimo bei panaudotos) medienos biomasės šaltinius bei jų paklausą medienos produktų ar energijos gamybai ne tik Europoje, bet ir kituose pasaulio regionuose, su kuriais Europa yra susijusi gamybos ir prekybos ryšiais. Panaudotos priemonės leido įvertinti dabartinę ūkio, finansinę situaciją, jų kaitos tendencijas ne tik Europoje, bet ir pasauliniu mastu ir numatyti atitinkamai pagrįstus bei subalansuotus sprendimus.
Modeliuojant Europos miškų sektoriaus plėtrą per artimiausius 20 metų, buvo atsižvelgta į miškų vaidmenį švelninant klimato pokyčius bei miškų pritaikymo klimato pokyčiams būtinybę. Taip pat į energijos iš atsinaujinančių šaltinių plėtros būtinumą bei pasaulio rinkų aprūpinimą konkurencingais miško produktais iš atsinaujinančių šaltinių, biologinės įvairovės išsaugojimą ir gausinimą miškuose. Išanalizavus daugybę alternatyvių pasiūlymų, sprendimų, kartu su referenciniu scenarijumi buvo pateikti dar keturi tiksliniai prioritetiniai scenarijai: maksimalaus anglies kiekio iš atmosferos kaupimo miško biomasėje, biologinės įvairovės išsaugojimo ir gausinimo miškuose prioriteto, energijos iš medienos gamybos, inovacijų diegimo ir konkurencingumo didinimo.
Referencinis scenarijus sudaro atliktos studijos pagrindą. Šis scenarijus reprezentuoja įprastą miškų sektoriaus veiklą, kuomet politiniai sprendimai išlieka stabilūs, o veikla tęsiama pagal nusistovėjusios praktikos tendencijas. Tiksliniuose scenarijuose yra modeliuojami aktualiausi 2010-2030 m. miškų sektoriaus uždaviniai ir jų įgyvendinimo pasekmės, siekiant maksimalaus anglies kaupimo biomasėje, užtikrinant energetinės medienos tiekimą, suteikiant prioritetą biologinės įvairovės išsaugojimui, inovacijų bei konkurencingumo priemonių diegimui. Modeliuojant tikslinius scenarijus, ūkininkavimo pagal juos rezultatai buvo lyginami su ūkininkavimo rezultatais pagal referencinį scenarijų, įvertinant svarbiausių rodiklių pokyčius. Visi scenarijai buvo rengiami atitinkamų modelių pagalba, išanalizavus miško išteklius – plotą, tūrį, prieaugį, miško ūkines priemones iš vienos pusės, medienos produktų gamybą, prekybą ir naudojimą iš kitos pusės. Kiekvienas iš scenarijų buvo įvertintas pagal darnaus miškų ūkio kriterijus. Skaičiavimai buvo atliekami nacionaliniu lygiu, sugrupuojant visas šalis į 5 grupes: Šiaurės, Centrinės Vakarų, Centrinės Rytų, Pietryčių ir Pietvakarių Europos. Lietuva kartu su kitomis Baltijos ir Skandinavijos šalimis sudaro Šiaurės šalių regioną.
Referencinis scenarijus. Modeliuojant referencinį Europos miškų sektoriaus scenarijų buvo atsižvelgta į tai, jog gyventojų skaičius pasaulyje keisis nuo 6,9 mlrd. (2010) iki 8,4 mlrd. (2030). Europoje šiuo laikotarpiu planuojamas stabilus gyventojų skaičius. Buvo atsižvelgta į tarptautinio valiutos fondo prognozuojamą ekonomikos kilimą 2010-2014 m., jos kritimą 2014-2015 m. ir labai lėtą augimą vėlesniu laikotarpiu – apie 1 proc. Vakarų Europoje ir 3-4 proc. Rytų Europoje – esant 2,5-3 proc. pasaulinės ekonomikos augimo intensyvumui. Tokiomis sąlygomis planuojama, jog medienos produktų naudojimas Europoje turėtų augti nuo 739 mln. m3 2010 metais iki 853 mln. m3 apvalios medienos ekvivalento 2030 metais, arba 15 proc. Kasmet sunaudojamos energijai pagaminti ekvivalentinis apvalios medienos kiekis nuo 434 mln. m3 2010 m. turėtų padidėti iki 585 mln. m3 2030 m., arba 35 proc.

1 lentelė. Planuojami Europos miško išteklių pokyčiai 2010-2030 m. pagal EFSOS II referencinį scenarijų

Rodikliai

Mato vnt.

Iš viso Europoje

Šiaurės Europoje

2010 m.

2030m.

Pokytis, %

2010 m.

2030 m.

Iš viso

Iš viso Lietuvoje

Miško plotas

mln. ha

204,9

216,9

+5,8

68,6

2,2

69,6

Iš jo skirtas
medienos gamybai

mln. ha

166,7

171,1

+2,6

53,1

1,9

52,4

Stiebų tūris

mln. m³

29042,2

33306,8

+14,7

7280,3

489,8

8452,0

m³/ha

174,0

195,0

+12,1

137,0

237,0

161,0

Prieaugis

mln. m³/ha

913,8

992,2

+8,6

268,7

16,6

310,9

m³/ha/m

5,5

5,8

+5,5

5,1

8,0

5,9

Vidutinis amžius

metai

54,3

49,8

-8,3

54,3

53,0

47,5

Kirtimai (paimamas stiebų tūris)

mln. m³/m

595,1

684,7

+15,1

204,3

9,1

227,9

m³/ha/m

4,1

4,6

+12,2

3,8

4,8

4,3

Negyva mediena (sausos medienos, vnt.)

Tg

1942,4

1891,3

–2,4

475,2

-

462,2

Mg/ha

11,7

11,1

9,0

-

8,8

Miškai EFSOS II regione 2010 m. užėmė 204,9 mln. ha plotą, iš kurio 81 proc. yra skirtas medienos tiekimui (1 lent.). Iki 2030 m. planuojamas 6 proc. arba 0,6 mln. ha kasmetinis bendro miško ploto padidėjimas. Planuojama, jog labiau didėjant saugomų teritorijų plotams, miškų plotai, skirti medienos tiekimui, didės mažiau. Dėl klimato kaitos medienos prieaugis Europos miškuose 2030 m. padidės 11 proc. Medynų rūšinės sudėties kaita pagal referencinį scenarijų neplanuojama. Apyvartos periodo trukmė, retinimų intensyvumas, jų dalis bendrai naudojant išlaikoma tokia pati, kaip ir praėjusiu 2001-2010 m. laikotarpiu. Stiebų medienos su žieve tiekimas iš miško 2030 m. Europoje turėtų pasiekti 685 mln. m3. Planuojama, jog kirtimo atliekų, paimamų iš miško, kiekis padidės 278 proc., t.y. nuo 32,8 mln. m3 2010 metais iki 91,4 mln. m3 apvalios medienos ekvivalento 2030 metais (2 lent.). Tai yra tolygu 13 m3 paimamų kirtimo atliekų kiekvienam 100 m3 iškirstų stiebų. Kelmų paruošas planuojama padidinti nuo 3,6 mln. m3 2010 metais iki 12,1 mln. m3 apvalios medienos ekvivalento 2030–aisiais. Europos miškų, skirtų medienos tiekimui, medienos tūriai 2010-2030 m. laikotarpiu iš viso padidės nuo 29 mlrd. m3 iki 33,3 mlrd. m3, arba nuo 174 m3/ha iki 195 m3/ha. Tokio medienos kaupimo padidėjimo, lygiai kaip ir medienos prieaugio padidėjimo, ypač laukiama Šiaurės ir Centrinės Europos miškuose. Kirtimų apimtims didėjant 15 proc., o tūrio prieaugiui 8,6 proc., planuojamas kirtimo apimčių ir netto prieaugio santykio didėjimas. Didėjant kirtimo apimtims, kirtimo atliekų išvežimui iš miško, planuojama negyvos medienos miškuose mažėjimo tendencija. Didėjant kirtimų intensyvumui, taip pat planuojamas medynų amžiaus mažėjimas.

2 lentelė. Planuojama medienos pasiūlos ir paklausos struktūra ir jų balansas Europoje 2010-2030 m. pagal EFSOS II referencinį scenarijų apvalios medienos ekvivalentu, mln. m³

Pasiūla

Paklausa

Komponentai

2010 m.

2030 m.

Komponentai

2010 m.

2030 m.

Pokytis, %

Iš viso

% nuo stiebų medienos

Iš viso

% nuo stiebų medienos

Stiebų mediena

595,1

100,0

684,7

100,0

Pjautinė mediena

237,7

252,9

+6,4

Kirtimo atliekos

32,9

5,5

91,4

13,3

Plokštės

110,6

128,7

+16,4

Kelmai

3,6

0,6

12,1

1,8

Fanera

16,0

20,5

+28,1

Mediena
ne iš miško

63,4

10,7

81,0

11,8

Celiuliozė

167,1

180,2

+7,8

Panaudoti medienos gaminiai

45,7

7,7

71,4

10,4

Miškų sektoriaus energetika

92,1

126,3

+37,1

Lentpjūvystės atliekos

106,2

17,8

113,6

16,6

Biomasės katilinės

105,4

183,2

+73,8

Celiuliozės pramonės atliekos

69,8

11,7

83,2

12,2

Namų ūkiai (granulės)

23,5

49,5

+106,4

Kitų pramonės šakų atliekos

34,4

5,8

40,6

5,9

Namų ūkiai (kita)

213,6

205,7

-3,7

Netto importas

12,5

2,1

1,3

0,2

Skystas biokuras

0,0

20,6

-

Iš viso

963,5

161,9

1179,2

172,2

965,9

1167,6

+20,9

Pagal referencinį scenarijų be gana saikingo kirtimo apimčių miškuose didėjimo, planuojamas ženklus medienos tiekimo iš kitų šaltinių didėjimas. Kirtimo atliekų paruošas pagal referencinį scenarijų planuojama padidinti 2,8 karto, kelmų – 3,4 karto, medienos ne iš miško – 1,3 karto, medienos iš panaudotų medienos gaminių – 1,6 karto (2 lent.). Medienos pramonės (lentpjūvystės, celiuliozės) atliekų kiekiai analizuojamu laikotarpiu yra gana stabilūs, arba santykinai net mažėja. Tai paaiškinama tuo, jog šių atliekų panaudojimas jau šiuo metu yra pasiekęs aukštą lygį, o gamybos procesams vis labiau tobulėjant, atliekų kiekiai mažėja. Pagal referencinį scenarijų pjautinės medienos ir celiuliozės produktų gamybą 2010-2030 m. planuojama padidinti 6-8 proc., plokščių ir faneros gamybą – 16-28 proc. Labiausiai planuojama padidinti energijos iš medienos gamybą – 37-106 proc. (2 lent.). Didžiausias analizuojamu laikotarpiu kainų kilimas planuojamas apvaliems medienos sortimentams, ypač popiermedžiams – 2,6-2,7 proc. kasmet, gerokai mažesnis pjautinės medienos ir popieriaus sortimentams – 0,6-0,7 proc. (3 lent.).

3 lentelė. EFSOS II planuojami apvaliosios medienos ir produkcijos kainų pokyčiai 2010-2030 m.

Sortimentai

Mato
vnt., 2005 m.

2010 m.

2030 m.

Metinis
pokytis,
%

Pjautinieji rąstai

Spygliuočių

USD/m³

65

93

1,8

Lapuočių

89

143

2,4

Popiermedžiai

Spygliuočių

50

86

2,7

Lapuočių

51

85

2,6

Pjautinė mediena

174

198

0,6

Plokštės

216

279

1,3

Popierius

USD/t

540

624

0,7


Maksimalaus anglies kiekio kaupimo scenarijus. Miškai, kaupdami anglį biomasėje, augindami medieną, naudojamą produktų ar energijos gamybai iš neatkuriamų išteklių pakeisti, gali žymiu mastu prisidėti prie klimato švelninimo. Kirtimo apimtys pagal anglies kaupimo scenarijų išlaikomos referencinio scenarijaus lygmenyje. Maksimalus anglies kaupimas yra pasiekiamas keičiant kirtimų – pagrindinių ir retinimų – parametrus, santykį tarp pagrindiniais ir retinimo kirtimais iškertamos medienos kiekio. Kiekvienai šaliai, atsižvelgiant į medynų amžiaus struktūrą, buvo ieškomas optimalus pagrindinių kirtimų amžius, retinimų kirtimų trukmė ir intensyvumas, užtikrinantys maksimalų anglies sukaupimą miškuose. Lietuvos miškams pagal šį scenarijų yra priimtini šiuo metu galiojantys pagrindinių kirtimų amžiai, o retinimo kirtimus reiktų plėsti ir intensyvinti iki gaunama iš jų mediena sudarytų 35 proc. bendro miško naudojimo. Šis scenarijus leidžia padidinti anglies kaupimą Europos miškuose, sukaupiant miške iki 0,67 t/ha anglies per metus arba 63 proc., lyginant su referenciniu scenarijumi. Pagrindinė tokio padidėjimo priežastis yra padidėjęs 14,6 proc. prieaugis iki 6,6 m3/ha, lyginant su referenciniu scenarijumi, sumažėjęs miško kirtimo atliekų paėmimas iš miško, kadangi atliekų surinkimas iš ugdomųjų kirtimų nėra toks efektyvus kaip iš pagrindinių kirtimų. Tai leidžia padidinti anglies kaupimą dirvožemyje. Pagal šį scenarijų sukauptas medžių stiebų tūris miške padidėja 7,8 proc., pasiekdamas 210 m3/ha reikšmę. Ilgesnėje perspektyvoje sukaupus didesnius brandžių medynų kiekius sumažės prieaugis, padidės medžių žūtis ir galimas atvirkštinis – anglies kaupimo mažėjimo – rezultatas. Šiam scenarijui ypač aktuali nuolatinė miškų būklės analizė, vertinimas, taip pat valstybės pajėgumas skatinti savininkus ūkininkauti pagal šį scenarijų, taikant anglies kreditų sistemą.

Biologinės įvairovės išsaugojimo ir gausinimo prioriteto scenarijus. Šio scenarijaus tikslas – suteikti miškų sektoriaus vadovams ir politikams objektyvią informaciją, apie biologinės įvairovės konservavimą ir gausinimo strategiją ir politiką, kuri sulauktų paramos iš visų suinteresuotų grupių ir užtikrintų maksimalią naudą visuomenei, formuoti. Pagal šį scenarijų planuojama 5 procentus miškų, iš kurių tiekiama mediena, priskirti miškams, kuriuose gausinama ir konservuojama biologinė įvairovė. Šiuose miškuose draudžiami komerciniai kirtimai. Be to, pagal šį scenarijų, visuose medienos tiekimui skirtuose miškuose didinamas kirtimo amžius minkštųjų lapuočių medynuose 10 metų, kietųjų lapuočių ir spygliuočių medynuose – 20 metų, visos kirtimo atliekos paliekamos miške, retinimo kirtimais iškertamos medienos kiekis, kuris naudojamas bendrai, didinamas 20 proc. Iškirtus spygliuočių medynus plynai, 50 proc. jų ploto paliekama savaiminiam atžėlimui minkštaisiais lapuočiais, skatinant natūralią rūšinę įvairovę.
Ūkininkaujant pagal šį scenarijų miškų plotai 2030 m., kaip ir pagal referencinį scenarijų, padidės 6 proc. Medynų amžiaus struktūra pasikeis vyresnio amžiaus, ypač vyresnių nei 80 metų medynų naudai, padidės miškų rekreacinė vertė. Miškuose, skirtuose medienos tiekimui, negyvos medienos kiekis sumažės dėl intensyvaus jų ugdymo, tačiau iš viso, įskaitant ir 5 proc. miškų, kuriuose bus atsisakyta kirtimų, negyvos medienos kiekis iki 2030 m. susivienodins, lyginant su referenciniu scenarijumi. Medienos kaupimas miškuose, skirtuose medienos tiekimui, pagal biologinės įvairovės prioriteto scenarijų yra 12 proc. intensyvesnis, lyginant su referenciniu, kas leis 2030 m. pasiekti vidutinį medynų tūrį 219 m3/ha. Ūkininkaujant pagal šį scenarijų miškuose, skirtuose medienos tiekimui, bus sukaupti didesni lyginant su referenciniu, ne tik vidutiniai, bet ir bendri, tūriai. Taip pat pasiektas 12 proc. didesnis vidutinis medienos prieaugis (6,5 m3/ha), ir bendras prieaugis, nežiūrint sumažinto ploto, bus 7 proc. didesnis. Pagal biologinės įvairovės prioriteto scenarijų kirtimų apimtys periodo pradžioje turi sumažėti 20 proc., lyginant su referenciniu scenarijumi, palaipsniui šie skirtumai mažėja ir, baigiantis laikotarpiui, tampa lygūs 12 proc. Dėl kirtimo atliekų ir kelmų palikimo miške labai ženkliai sumažėja energetinės medienos gamyba. Šio scenarijaus sėkmė priklauso nuo šalies galimybių pirkti iš savininko gamtosaugines, konkrečiai biologinėsįvairovės išsaugojimo ir gausinimo, paslaugas, pakeisti energetinę medieną kitais atsinaujinančiais energijos šaltiniais.
Energetinės medienos prioriteto scenarijus. Šio scenarijaus tikslas – užtikrinti, jog užsibrėžtos energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių užduotys Europoje iki 2020 m. būtų sėkmingai įgyvendintos, o pasiekti rezultatai sudarytų prielaidas šios veiklos plėtrai iki 2030 m. Šiuo tikslu buvo įvertintos galimybės gauti medieną ne tik iš miško, bet ir iš netradicinių šaltinių: sumedėjusių augalų, augančių už miško ribų, panaudotų medienos gaminių, medienos importo. Modeliuojant šį scenarijų buvo siekiama, kad medienos dalis atsinaujinančių išteklių balanse sudarytų ne mažiau 40 proc., o medienos kiekis, gautas iš įvairių šaltinių bei sunaudojamas energijos gamybai apvaliosios medienos ekvivalentu 2030 m., pasiektų 860 mln. m3 arba 47 proc. daugiau negu pagal referencinį scenarijų. Pagal energetinės medienos prioriteto scenarijų 60 proc. visos medienos Europoje 2030 m. būtų sunaudota energijos gamybai, kai pagal referencinį – 50 proc. (2 lent.). Bendras miško naudojimas būtų padidintas labai nežymiai – tik 2 proc. (iki 700 mln.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2012 01 03
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
Valstybinių miškų vertė

ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai