Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2012 m. sausio 23 d.

Saugomos teritorijos padidės 160-čia draustinių

Numatomi veiklos ribojimai būtų nepakeliami tiems miškų savininkams, kurių pagrindinis verslas – miškininkystė. Tačiau šį kartą miškų savininkai gali būti ramūs – genetiniai draustiniai steigiami valstybiniuose miškuose.

„Ūkininko patarėjas“, 2012 m. sausio 19 d. Nr. 8
Polikarpas RAGOŽIS
„ŪP“ korespondentas

Lietuvoje saugomos teritorijos užima 1,02 mln. ha, arba 15,64 proc. visos šalies teritorijos. Šiuo metu turime 382 valstybinius ir savivaldybių draustinius, 6 valstybinius rezervatus, 35 valstybinius parkus, tris atkuriamuosius sklypus, 29 biosferos rezervatus ir poligonus, 82 paukščių apsaugai ir 406 buveinių apsaugai svarbias teritorijas. Bet tai dar ne viskas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos informuoja, jog rengiami 160-ties miško genetinių draustinių ribų planai.

Nauji draustiniai tik valstybiniuose miškuose
Žemės ir miško savininkai jau buvo sunerimę – manė, kad genetinių draustinių steigimas palies ir privačias miškų valdas, kuriose ir taip apstu „Natura 2000“ buveinių, įvairių saugotinų objektų. Be jokios abejonės, genetiniuose draustiniuose bus ribojama ūkinė veikla.
Miško genetinių draustinių nuostatuose nurodyta, jog draudžiama kirsti pagrindinės rūšies sveikus medžius, kai nėra patvirtinto kirtimų projekto; pažeisti pomiškį, naikinti traką; įrengti proskynas ar valksmus, išskyrus nustatytuosius kirtimų projektuose; važinėti motorinėmis transporto priemonėmis, išskyrus atvejus, kai reikia išvežti paruoštą medieną; ardyti paklotę ar pažeisti žemės paviršių (išskyrus atvejus, kai vykdomos miško žėlimą skatinančios priemonės); sausinti, tręšti, naudoti herbicidus, defoliantus bei kitus kenksmingus medžiams chemikalus, išskyrus priemones prieš ligų ir kenkėjų išplitimą; įrengti poilsio bei automobilių stovėjimo aikšteles; įrengti šalia draustinio (arčiau kaip 200 m) karjerus, sankasas, bendrojo naudojimo kelius.
Tokie veiklos ribojimai būtų nepakeliami tiems miškų savininkams, kurių pagrindinis verslas – miškininkystė. Tačiau šį kartą miškų savininkai gali būti ramūs – genetiniai draustiniai steigiami valstybiniuose miškuose. Ir dėl tų draustinių urėdijų darbuotojams galvos neskauda. Prie veiklos ribojimo saugomose teritorijose jie jau priprato.
Pasak generalinio urėdo pavaduotojo Petro Kanapienio, už draustinių ribų planų rengimą urėdijoms neteks mokėti. Bet AM Miškų departamento vyriausiosios specialistės Zitos Bitvinskaitės žiniomis, už visus šiuos darbus bus mokama iš specialiosios miškų ūkio bendrųjų reikmių programos, kuri kaupiama iš urėdijų lėšų. Kiek kainuos šie darbai, Z. Bitvinskaitė nepasakė.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės teigimu, miško genetinių draustinių steigimą inicijavo Aplinkos ministerijos Miškų departamentas. „Jie atrinko tuos plotus, kuriuose yra ta vadinama genetinė medžiaga. Specialistai įvertino medynus, anksčiau vadintus įvairiai – sėklinėmis plantacijomis ar sėkliniais medynais. Suskaičiuota, kiek tokių yra ir kuriuos reikėtų saugoti. Tų būsimų (160) draustinių plotai nedideli, vidutiniškai gal 10-15 hektarų. Bet yra ir didesnių“, – aiškino R. Baškytė.

Įsteigti seniai, tik dabar forminami
Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius dr. Valdas Vaičiūnas „ŪP“ sakė, kad iš tikrųjų miško genetiniai draustiniai yra įsteigti seniai, tik jų steigimas nebuvo atliktas pagal Saugomų teritorijų įstatyme numatytus reikalavimus. Jo nuomone, draustinių ribų planų rengimas yra faktinės padėties įteisinimas de jure.
„Tai nėra kažkokie nauji draustiniai ar saugotini objektai, o yra tie, kurie valstybiniuose miškuose įsteigti seniai ir įskaityti Genetinių išteklių registre. Tuos esamus genetinius plotus bet kokiais atvejais reikia išmatuoti, antra, jeigu mes gyvename teisinėje valstybėje, tai turime laikytis galiojančių įstatymų. Pradžioje tie draustiniai nors de fakto funkcionavo, kaip to reikalauja Saugomų teritorijų įstatymas ir jame numatytas genetinių draustinių formatas, bet nebuvo oficialiai įsteigti. Ir turėjome tai padaryti, kad nekiltų patiems ginčų, nereikalingų interpretacijų. Tiesiog baigtas procesas, kuris juridiškai seniai buvo pradėtas. Ir mus tai daryti įpareigojo nacionaliniai teisės aktai.“
AM Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Zita Bitvinskaitė patikslino, kad genetiniai draustiniai egzistuoja nuo 1994 m., bet jie nebuvo įtraukti į kadastrą dėl neparengtų jų ribų planų. Anksčiau juos išskirdavo pagal sąrašą ir paprastus planus. O pagal dabartines taisykles nori nenori privalai parengti pagal AM nustatytą tvarką Saugomų teritorijų ribų planus ir patvirtinti juos Vyriausybės nutarimu.
Kiek tokių draustinių, kur jie yra, kas juose saugoma, mes žinome. Tie duomenys buvo kaupiami tam tikslui sukurtoje institucijoje, kuri skirtingais laikotarpiais vis kitaip vadinosi. Buvo selekcijos–sėklininkystės centras, Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba, dabar – Valstybinė miškų tarnyba.
Aplinkos ministras yra patvirtinęs atrankos kriterijus 2003 m. Iki tol jie buvo atrenkami pagal miškų urėdijų nustatytus kriterijus. „Urėdijos privalo tuos draustinius saugoti ir prižiūrėti. Jos puikiausiai žino, kur yra koks genetinis draustinis. Turime Lietuvos miško sėklinės bazės sąvadą, vedamą nuo 1996 metų. O jeigu per miškų inventorizaciją numatoma ką nors genetiniame draustinyje atlikti, urėdija privalo vykdyti“, – „ŪP“ aiškino draustinių parinkimo kriterijus AM pareigūnė Z. Bitvinskaitė.
Genetiniame draustinyje kaip genetinė medžiaga renkamos ne tik sėklos, bet imami ir ūgleliai skiepyti. Taip veisiamos plantacijos. Kai užauga skiepyti medžiai, renkamos jų sėklos. Draustinyje iškirsti medžiai turi būti atsodinami iš sėklų, paimtų iš skiepytų medžių.
Z. Bitvinskaitės manymu, draustinių planai galėtų būti parengti šių metų pabaigoje, nes jie buvo parinkti pagal jau žinomas ribas. „Tik reikia praeiti šitą teritorinio planavimo procedūrą – tikslinti, derinti, tvirtinti ir pan. Ir po to aš rengsiu Vyriausybei tvirtinti nutarimo projektą“, – apie parengiamuosius darbus pasakojo Z. Bitvinskaitė.
Be to, valstybiniuose miškuose bus atrinkta 100 rinktinių vietinių medžių rūšių medžių, apie 150 paprastojo ąžuolo atspariausių aplinkos sąlygoms genotipų, 10-15 ha paprastosios eglės genetinių draustinių. Taip pat retomis vietinių medžių rūšių formomis bus papildytas Dubravos arboretumas (dendrariumas – medžių ir krūmų rūšių kolekcija).

Lietuvos miškų genetinius išteklius sudaro valstybinės reikšmės miškuose atrinkti ir saugomi 153 miško genetiniai draustiniai, užimantys 3,6 tūkst. ha plotą, 2201 rinktinis medis, 220 sėklinių medynų (bendras plotas – 1,7 tūkst. ha), įveistuose klonų rinkiniuose (38 ha) sukaupti 823 vertingiausi vietinių medžių rūšių klonai.

Pagal Miško genetinių išteklių ir selekcijos plėtros 2004-2013 metų programą, miškų urėdijos 2011-2013 metais turi įveisti 61 ha sėklinių plantacijų miško sėkloms ruošti ir 12 ha bandomųjų želdinių atskirų medžių rūšių populiacijų geriausiems palikuonims atrinkti.

Šalyje dabar yra 827 ha miško sėklinių plantacijų: paprastosios pušies – 326 ha, paprastosios eglės – 355 ha, maumedžio rūšių – 33 ha, juodalksnio – 36 ha, mažalapės liepos – 25 ha, karpotojo beržo – arti 3 ha, paprastojo ąžuolo – 49 ha, drebulės – 1 ha. Tačiau net pusė šių plantacijų yra įveista 1966-1980 metais. Todėl jas reikia nuolat atnaujinti.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2012 01 23
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai