Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2012 m. sausio 26 d.

Kad miš­kai kaip rū­tos ža­liuo­tų

Laikraščio „Tėviškės gamta“ interviu su ge­ne­ra­li­niu miš­kų urė­du B. Sakalausku

„Tėviškės gamta“, 2012 m. sausis, Nr. 1
Žurnalistas J.Stasinas

Prieš pen­kio­li­ka me­tų įkur­ta Ge­ne­ra­li­nė miš­kų urė­di­ja. Tiek pat me­tų šiai miš­kų ins­ti­tu­ci­jai va­do­vau­ja ir Ben­ja­mi­nas Sa­ka­laus­kas, ofi­cia­liai va­di­na­mas ge­ne­ra­li­niu miš­kų urė­du. Pa­si­se­kė Lie­tu­vos vals­ty­bi­niams miš­kams, ir ne tik jiems, kad į šias pa­rei­gy­bes at­ėjo žmo­gus, kaip sa­ko­ma, miš­ki­nin­kas iš pri­gim­ties. Tie, ku­rie pa­žįs­ta Ben­ja­mi­ną, pa­sa­kys – žmo­gus už­grū­din­tu cha­rak­te­riu, ra­ga­vęs Si­bi­ro trem­ti­nio duo­nos, tė­vų iš­auk­lė­tas my­lė­ti Tė­vy­nę, jos gam­tą ir miš­kus.
Pen­kio­li­ka me­tų – sa­ky­tu­me, tai jau­nuo­lio am­žius, bet, kai pa­žįs­ti žmo­gų ir ži­nai, ko­kį miš­kų re­for­mos laik­me­tį jam rei­kė­jo iš­tver­ti, ko­kias po­li­ti­nes ir ki­to­kias aud­ras at­rem­ti, sie­kiant ap­gin­ti bei iš­sau­go­ti vals­ty­bi­nius miš­kus nuo iš­par­ce­lia­vi­mo, tuo­met pa­gal­vo­ji, kad tik toks žmo­gus, tvir­tas kaip ąžuo­las, tu­rin­tis ge­rą pro­fe­si­nį pa­si­ruo­ši­mą bei gy­ve­ni­mo už­grū­din­tą cha­rak­te­rį, ga­lė­jo atrem­ti spau­di­mą su­in­te­re­suo­tų žinybų ir as­me­nų, sie­kiančių bet ko­kia kai­na pa­siglemž­ti ša­lies ža­li­ą­jį auksą - miškus. Sun­kiai pa­vy­ko Ben­ja­mi­nui ir jo ko­le­goms ap­gin­ti šį bran­gų mums ir at­ei­ties kar­toms tur­tą.
Kai pa­pra­šiau ge­ne­ra­li­nio miš­kų urė­do pa­pa­sa­ko­ti apie pen­kio­lik­me­tį, jis pa­da­vė man ne­se­niai iš­leis­tą kny­ge­lę apie šian­die­ni­nius miš­kus, miš­ki­nin­kų at­lie­ka­mus dar­bus ir pa­sa­kė: gal pra­vers ra­šant. Ir iš tie­sų, ja pa­si­nau­do­jau. Kny­gu­tė­je ka­lei­do­skopiškai at­spin­dė­tas vi­sas ke­lias, ku­rį miš­ki­nin­kų ben­druo­me­nė, su­bur­ta Ge­ne­ra­li­nės miš­kų urė­di­jos, nu­ė­jo per pen­kio­li­ka me­tų. Ver­čiau pus­la­pį po pus­la­pio, juo­se – svar­bios da­tos, įvy­kiai, fak­tai, pa­sie­ki­mai bei per­spek­ty­vos. Daug ką gy­vu žo­džiu pa­pa­sa­ko­jo ir pats ge­ne­ra­li­nis miš­kų urė­das B. Sa­ka­laus­kas, ypač ak­cen­tuo­da­mas ko­vas, bū­tent ko­vas su tais, ku­rie nuo­lat sie­kė, o ir šian­dien te­be­svajoja išparceliuoti vals­ty­bi­nį tur­tą – miš­kus ir vie­na­die­niš­kai juo­se pa­šei­mi­nin­kau­ti.

Pir­mie­ji spren­di­mai, veik­los pra­džia
Po­kal­bio me­tu B. Sa­ka­laus­kas pri­mi­nė įžval­gų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės žings­nį, ženg­tą dar 1996 me­tais įstei­giant Ge­ne­ra­li­nę miš­kų urė­di­ją (GMU). Tuo­met nau­jai įkur­tai miš­ki­nin­kys­tės ins­ti­tu­ci­jai te­ko di­džiu­lė at­sa­ko­my­bė už vals­ty­bi­nių miš­kų iš­sau­go­ji­mą, jų plėt­rą, už kil­nią mi­si­ją iš­puo­se­lė­tus Lie­tu­vos miš­kus per­duo­ti at­ei­nan­čioms kar­toms.
Vy­riau­sia­sis miš­kų va­do­vas pri­si­mi­nė ir pir­mo­jo at­kur­tos Lie­tu­vos miš­kų mi­nist­ro profesoriaus Vai­do­to An­ta­nai­čio pa­stan­gas, pa­si­nau­do­jus pa­žan­gia už­sie­nio ša­lių pa­tir­ti­mi, pri­im­ti ra­di­ka­lų spren­di­mą ir nu­trauk­ti miš­ki­nin­kys­tės sek­to­riaus fi­nan­sa­vi­mą iš biu­dže­to.
Vė­les­niais me­tais at­lik­ti reikš­min­gi dar­bai per­duo­dant miš­kų urė­di­joms ko­lū­kių ir ta­ry­bi­nių ūkių miš­kus, pra­dė­tas miš­kų grą­ži­ni­mas tei­sė­tiems šei­mi­nin­kams - bu­vu­siems sa­vi­nin­kams.
1997 m. lie­pos 1 d. LR Sei­mas pa­nai­ki­no nuo 1993 me­tų ga­lio­ju­sią nuo­sta­tą, kad žmo­nėms už mies­tų te­ri­to­ri­jo­je tu­rė­tą že­mę bū­tų kom­pen­suojama vals­ty­bi­niais miš­kais. Toks kom­pen­sa­ci­nis me­cha­niz­mas - kil­no­ti ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą - miš­kus bu­vo ydin­gas
1997 me­tais miš­kų sek­to­riu­je pra­dė­tos ra­di­ka­lios per­tvar­kos, sie­kiant eko­no­mi­nio efek­ty­vu­mo ir veik­los skaid­ru­mo. „Pri­si­me­nu tuo me­tu ap­va­lio­sios me­die­nos bu­vo ker­ta­ma apie 30 proc. dau­giau ne­gu da­bar. Ta­čiau ta­da ne­su­ge­bė­ta su­rink­ti net 5 kar­tus ma­žes­nį mo­kes­tį nei šian­dien, nors lė­šų pa­pil­do­mai bu­vo gau­na­ma 120 mln. li­tų dau­giau, - sa­ko B. Sa­ka­laus­kas. - Ver­ta pri­min­ti, kad tuo me­tu vals­ty­bė­je si­tu­a­ci­ja bu­vo ne ką leng­ves­nė nei da­bar, taip va­di­na­mos kri­zės me­tais“.
Pa­sak B. Sa­ka­laus­ko, 1999 me­tais vie­nas bu­vu­sių Miš­kų mi­nis­te­ri­jos va­do­vų pa­ren­gė ti­ria­mą­jį dar­bą, ku­rį fi­nan­sa­vo šve­dai. Ja­me bu­vo kon­sta­tuo­ta, kad Lie­tu­vos miš­kų par­da­vi­mas kol kas yra kon­sti­tu­ci­nė pro­ble­ma ir siū­lė miš­kų urė­di­jas re­or­ga­ni­zuo­ti į ak­ci­nes ar už­da­rą­sias ak­ci­nes ben­dro­ves. Bet nie­kas to­kio siū­ly­mo ir gir­dė­ti ne­no­rė­jo.

Lū­žio me­tai
2001 m. lie­pos 16 d. bu­vo pri­im­tas Miš­kų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mas, pa­gal ku­rį įsteig­tos vals­ty­bės įmo­nės – miš­kų urė­di­jos. Ši da­ta į miš­ki­nin­kys­tės is­to­ri­ją įė­jo kaip „lū­žio“ me­tai. Bu­vo aiš­kiai at­skir­tos miš­kų po­li­ti­kos for­ma­vi­mo, ūki­nio re­gu­lia­vi­mo ir kon­tro­lės funk­ci­jos. Pra­si­dė­jo pa­žan­gus lai­ko­tar­pis tiek in­ves­ti­ci­jų, tiek per­tvar­kos pras­me, nes iki tol vi­sa miš­ki­nin­kys­tės sis­te­ma sken­dė­jo mi­li­jo­ni­nė­se sko­lo­se. Kai ku­rių me­die­nos per­dir­bė­jų, sie­ku­sių iš­skir­ti­nių me­die­nos įsi­gi­ji­mo są­ly­gų, sko­los sie­kė apie 46 mln. li­tų. Per­tvar­ka miš­kų sek­to­riu­je da­vė ge­rų re­zul­ta­tų – sko­los per tre­jus me­tus su­ma­žė­jo iki 5 mi­li­jo­nų li­tų.
Nuo 2004 m. ba­lan­džio 1 d. miš­kų urė­di­joms pri­ski­ria­ma na­cio­na­li­nių par­kų miš­kų prie­žiū­ra. Tais pa­čiais me­tais gru­pe­lė ki­ta­min­čių vėl pa­ren­gė LR Sei­mui siū­ly­mą pa­nai­kin­ti Miš­kų įsta­ty­mo 4 str. nuo­sta­tą, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je pa­gal plo­tą vy­rautų vals­ty­bi­nė miš­kų nuo­sa­vy­bė. Ki­ta­min­čiai kė­lė klau­si­mą ir dėl tei­si­nių prie­lai­dų su­da­ry­mo ūki­nių miš­kų (IV gru­pė) pri­va­ti­za­vi­mui. Su to­kiais siū­ly­mais B. Sa­ka­laus­ko ša­li­nin­kai ne­su­ti­ko, ne­pri­ta­rė jiems ir Sei­mas. Di­des­nė da­lis miš­kų li­ko vals­ty­bės ži­nio­je. Šian­dien vals­ty­bi­nės reikš­mės miš­kų plo­tai su­da­ro 1059 tūkst., pri­va­tūs – 745 tūkst. hek­ta­rų.
„Ma­ži­nant ga­my­bos są­nau­das, at­si­sa­kė­me me­die­nos per­dir­bi­mo veik­los. Iki 2004 m. miš­kų urė­di­jo­se bu­vę 36 me­die­nos per­dir­bi­mo ce­chai per­duo­ti Vals­ty­bės tur­to fon­dui, ar­ba lik­vi­duo­ti. Me­die­nos per­dir­bi­mo ce­chai miš­kų urė­di­joms kas­met at­neš­da­vo apie 3-4 mln. li­tų nuos­to­lių,“ – sa­kė B. Sa­ka­laus­kas.

Tarp­tau­ti­nis pri­pa­ži­ni­mas
Miš­kų urė­di­jos pra­dė­jo siek­ti tarp­tau­ti­nio pri­pa­ži­ni­mo ir 2006-ai­siais me­tais pa­gal griež­čiau­sią tarp­tau­ti­nį FSC ser­ti­fi­ka­vi­mo stan­dar­tą ser­ti­fi­kuo­ti vi­si miš­kų urė­di­jų val­do­mi vals­ty­bi­niai miš­kai.
Tarp­tau­ti­nis miš­kų tvar­ky­mo ser­ti­fi­ka­tas – do­ku­men­tas, įro­dan­tis, jog miš­kų val­dy­to­jas miš­kuo­se ūki­nin­kau­ja at­sa­kin­gai pa­gal tva­raus ir su­ba­lan­suo­to miš­kų ūkio prin­ci­pus, de­rin­da­mas so­cia­li­nes, ap­lin­ko­sau­gi­nes ir eko­no­mi­nes miš­kų funk­ci­jas. Pir­mie­ji ser­ti­fi­ka­tai 2001 me­tais bu­vo iš­duo­ti Bir­žų ir Pa­ne­vė­žio miš­kų urė­di­joms.

Tei­si­nė re­gist­ra­ci­ja
Vals­ty­bi­nių miš­kų tei­si­nė re­gist­ra­ci­ja pra­dė­ta 2006 me­tais, kai Vy­riau­sy­bė pri­ėmė nu­ta­ri­mą, ku­riuo kiek­vie­nai miš­kų urė­di­jai pri­sky­rė miš­kus sau­go­ti, pri­žiū­rė­ti ir nau­do­ti, o kar­tu miš­ki­nin­kus bei ap­skri­čių vir­ši­nin­kų ad­mi­nist­ra­ci­jas įpa­rei­go­jo at­lik­ti vals­ty­bi­nės reikš­mės miš­kų ge­o­de­zi­nius ma­ta­vi­mus, pa­žy­mė­ti juos na­tū­ro­je ir vals­ty­bės var­du įre­gist­ruo­ti ne­kil­no­ja­mo tur­to re­gist­re. „Tai – at­sa­kin­gas dar­bas ir di­de­lės pa­pil­do­mos iš­lai­dos. 1994 me­tais anks­tes­nė miš­kų ži­ny­bos va­do­vy­bė šių dar­bų ne­drį­so im­tis. Čia, ma­nau, bū­ta ir mo­ty­vuo­to del­si­mo. Įre­gist­ruo­jant miš­kus ap­ti­ko­me ne­ma­žai „din­gu­sių“. Vien tik Vil­niaus miš­kų urė­di­jo­je vals­ty­bi­nių miš­kų „din­go“ apie 200 hek­ta­rų. Iš vi­so ša­ly­je už­fik­suo­ta be­veik 400 ,,din­gi­mo“ at­ve­jų. Ži­nant vie­no miš­ko že­mės aro kai­ną Vil­niaus prie­mies­čiuo­se, ne­sun­ku įsi­vaiz­duo­ti miš­kų „din­gi­mo“ sce­na­ri­jus bei vei­ki­mo tech­no­lo­gi­jas. To­kių miš­kų “din­gi­mą“ su­in­te­re­suo­ti as­me­nys aiš­ki­no, kad esą ne­baig­ta že­mės re­for­ma. Nors ji ne­baig­ta iki šiol, ta­čiau miš­kų „din­gi­mui“ už­kir­to­me ke­lią,“ – dės­tė ge­ne­ra­li­nis miš­kų urė­das B. Sakalauskas.
Pa­sak pašnekovo, 2009m. spa­lio 5 d. vie­nas bu­vu­sių Miš­kų mi­nis­te­ri­jos va­do­vų vie­šo­je erd­vė­je „pa­me­tė“ min­tį, pa­gal ku­rią rei­kė­tų įtei­sin­ti pre­ky­bą ne nu­kirs­ta me­die­na, o par­duo­ti sta­tų miš­ką. Jo nuo­mo­ne, vals­ty­bės biu­dže­tą bū­tų ga­li­ma pa­pil­dy­ti pa­ža­bo­jus vals­ty­bi­nių miš­ki­nin­kų iš­lai­da­vi­mą.

Mo­kes­čiai di­džiau­si Eu­ro­po­je
To­kio siū­ly­mo au­to­riams ten­ka pri­min­ti, kad vals­ty­bi­nių miš­kų sek­to­riaus su­mo­ka­mi vals­ty­bės biu­dže­tui mo­kes­čiai per 15 me­tų pa­di­dė­jo 11 kar­tų - nuo 1,3 iki 14,2 li­tų už kiet­met­rį me­die­nos, t. y. di­vi­den­dai vals­ty­bei iš­au­go nuo 7 mln. (1995m.) iki 51 mln. (2010 m.) li­tų. Per pas­ta­ruo­sius tre­jus me­tus vals­ty­bi­nių miš­kų sek­to­riaus mo­ka­mų į vals­ty­bės biu­dže­tą veik­los ir pel­no mo­kes­čiai pa­di­dė­jo dau­giau nei 300 proc., kai ki­tiems vals­ty­bės tur­tą nau­do­jan­tiems sek­to­riams spe­cia­lūs mo­kes­čiai ne­ki­to. Nuo 2008 m. vals­ty­bi­nių miš­kų sek­to­riaus mo­ka­mi į vals­ty­bės biu­dže­tą mo­kes­čiai už miš­ko iš­tek­lių nau­do­ji­mą pa­di­dė­jo 2,5 kar­to ar­ba 30 proc. šių iš­tek­lių (at­nau­ji­na­mų) ver­tės ir yra 6 kar­tus di­des­ni nei mo­kes­tis už ki­tų gam­tos iš­tek­lių nau­do­ji­mą. Šie mo­kes­čiai yra di­džiau­si tarp vi­sų miš­kų sek­to­rių Eu­ro­po­je. Be to, miš­ko iš­tek­lių at­nau­ji­ni­mui kas­met pa­nau­do­ja­ma 90-95 mln. li­tų, t.y. 55 proc. šių iš­tek­lių ver­tės.

Ūkio mo­der­ni­za­vi­mas
Daug lė­šų ski­ria­ma miš­kų sek­to­riui mo­der­ni­zuo­ti. Pa­vyz­džiui, mo­der­ni­zuo­ti vi­si me­de­ly­nai (lais­ty­mo sis­te­mos, so­di­ni­mo ir prie­žiū­ros tech­ni­ka, rū­šia­vi­mo bei san­dė­lia­vi­mo pa­tal­pos ir kt.). Me­de­ly­nuo­se įreng­ta dau­giau nei 60 lais­ty­mo įren­gi­nių, iš pa­grin­dų at­nau­jin­ta vi­sa me­de­ly­nuo­se nau­do­ja­ma tech­ni­ka. „Pri­si­me­nu lai­kus, kai miš­ki­nin­kai miš­ko sod­me­nis bu­vo pri­vers­ti im­por­tuo­ti iš Bal­ta­ru­si­jos. Da­bar at­virkš­čiai – mes sod­me­nis eks­por­tuo­jame į Šve­di­ją, Lat­vi­ją ir ki­tur. Į me­de­ly­nų mo­der­ni­za­vi­mą pa­pil­do­mai in­ves­ta­vo­me per 60 mln. li­tų, tiek pat - į ap­leis­tų miš­ko ke­lių tvar­ky­mą. Di­de­les in­ves­ti­ci­jas ski­ria­me miš­ko dar­bų mo­der­ni­za­vi­mui. Su­kur­ta me­die­nos kir­ti­mo ir trau­ki­mo ma­ši­nų ba­zė. Šian­dien ga­li­me su bet ku­ria ran­go­vi­ne or­ga­ni­za­ci­ja var­žy­tis kaip rim­ti kon­ku­ren­tai, pa­ga­liau nie­kas miš­kų urė­di­joms ne­be­ga­li dik­tuo­ti me­die­nos ruo­šos kai­nų. Da­bar miš­kų urė­di­jų me­cha­niz­mais at­lie­ka­mų dar­bų kai­nos yra žen­kliai ma­žes­nės. Tu­rė­da­mi šiuo­lai­ki­nius me­cha­niz­mus, ga­li­me ope­ra­ty­viau tvar­ky­ti vė­ja­var­tas. Tai pa­tvir­ti­no ir grei­tas už­gy­dy­mas gi­lių, skau­džių žaiz­dų, ku­rias miš­kams pa­da­rė ga­lin­gas 2010 me­tų škva­las,“ – aiš­ki­no B. Sa­ka­laus­kas.
Ren­gia­ma in­teg­ruo­ta miš­kų ūkio veik­los in­for­ma­ci­nė sis­te­ma. Sa­vai­me aiš­ku, kad tam bū­ti­nos ne­ma­žos lė­šos, ku­rias nu­ma­to­ma su­kaup­ti kon­so­li­davimo bū­du. In­teg­ruo­ta miš­kų ūkio veik­los in­for­ma­ci­nė sis­te­ma skir­ta už­tik­rin­ti miš­kų urė­di­jų val­dy­mo pro­ce­sų op­ti­mi­za­vi­mą, rei­kia­mų duo­me­nų kau­pi­mą ir sau­go­ji­mą vie­nin­go­je duo­me­nų ba­zė­je, duo­me­nų ana­li­zę, duo­me­nų mai­nus bei per­da­vi­mą Vals­ty­bi­nei miš­kų tar­ny­bai, Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tui ir t. t. Per 15 me­tų mo­der­ni­zuo­ta prieš­gais­ri­nė sis­te­ma. Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šo­mis pra­dė­ta dieg­ti mo­der­ni au­to­ma­ti­nė ant­že­mi­nė gais­rų ste­bė­ji­mo sis­te­ma. Pa­šne­ko­vas su pa­si­ten­ki­ni­mu pa­žy­mė­jo, kad 2010 m. ko­vo 18 d. LR Sei­mas pri­ėmė re­zo­liu­ci­ją „Dėl vals­ty­bi­nių miš­kų iš­sau­go­ji­mo“. Pa­sak B. Sa­ka­laus­ko, no­ri­si ti­kė­ti, kad lo­bis­tai ir ki­ti as­me­nys pa­ga­liau nu­stos kė­sin­tis į vals­ty­bi­nius miš­kus, nors tiek vie­šai, tiek pa­slap­čia vis dar svars­to­mi įvai­rūs vals­ty­bi­nių miš­kų iš­dras­ky­mo pro­jek­tai.

Gy­ve­ni­mo pa­tik­rin­tu ke­liu
„Miš­kas yra ypa­tin­gas Lie­tu­vos tur­tas, tu­rin­tis di­džiu­lę eko­no­mi­nę, eko­lo­gi­nę bei so­cia­li­nę ver­tę. Tik pa­si­reiš­kus pir­mie­siems eko­no­mi­nės kri­zės po­žy­miams, Ge­ne­ra­li­nė miš­kų urė­di­ja vie­na pir­mų­jų pa­si­tvir­ti­no kri­zių val­dy­mo pla­ną, ku­ris pa­dė­jo iš­veng­ti miš­kų sek­to­riaus eko­no­mi­kos nuos­mu­kio. Šian­dien ša­lies vi­suo­me­nei ga­li­me drą­siai pa­sa­ky­ti, kad miš­ki­nin­kys­tės plėt­ra vyk­do­ma lai­ko ir gy­ve­ni­mo pa­tik­rin­ta kryp­ti­mi, dir­bama efek­ty­viai, su nau­da vals­ty­bei ir jos žmo­nėms“, - sa­kė ge­ne­ra­li­nis miš­kų urė­das B. Sa­ka­laus­kas...
Už­ver­tęs do­va­no­tą kny­ge­lę ir iš­klau­sęs ge­ne­ra­li­nio miškų urė­do nuo­šir­dų pa­sa­ko­ji­mą apie miš­kus, pa­gal­vo­jau, kad šia­me trum­pa­me ra­ši­ny­je lie­ka dar daug ne­iš­sakytų min­čių, ne­iš­var­dy­tų skai­čių bei veik­los fak­tų apie sun­kų bet gar­bin­gą miš­ki­nin­kų dar­bą, apie žmo­nes, my­lin­čius ža­li­ą­jį Tė­vy­nės rū­bą. Tik viltis, kad dar ne kartą grįšiu prie miškininkystės temos, guodė mane. Šį kartą belieka palinkėti generaliniam miškų urėdui bei visai miškininkų bendruomenei ir toliau nenuleisti rankų, žengti pasirinktu keliu, siekiant, kad šalies miškai kaip rūtos žaliuotų.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2012 01 26
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai