Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2012 m. vasario 9 d.

Kodėl miškininkai renka medžių sėklas?

„EKO redakcija“, 2012 m. vasario 8 d.

Daug kam sunku įsivaizduoti miškininkų dirbamus darbus. Ypač žiemą. Beje, tų darbų sąrašas – labai ilgas. Ir darbai atsakingi. Visi matome augančius arba užaugusius medžius, tačiau iš kur gaunami jų sodinukai, tikriausiai žinome ne visi. Miškininkams žiema yra kai kurių medžių sėklų rinkimo metas.

Rokiškio miškų urėdijos urėdo pavaduotojas Gintautas Baronas pasakoja, kad vasarį pradedami rinkti eglių ir pušų kankorėžiai. Ne visų medžių sėklos tinkamos, todėl jos renkamos nuo genetiškai atsparių medžių. Dažniausiai kiekviena miškų urėdija turi savo sėklinių medžių plantacijas.

„Tam reikia pasodinti ir specialų selekciškai stiprų mišką. Tokie medeliai sodinami gana retai, kad medžiai galėtų tinkamai subręsti ir išsišakoti. Tada ir kankorėžių derlius būna didelis”, –pasakoja urėdo pavaduotojas. Pasak jo, rokiškėnai šiuo metu turi 5,3 ha pušų plantaciją ir 16 ha eglių. Kad pasodintos mažos pušys pradėtų derėti, turi praeiti apie 10 –12 metų. „Nuo tokių medžių jau galima nemažai surinkti sėklų. Geriausi sėklų derliai būna lig tol, kol pušims sueina 30 – 40 metų. Vėliau jos jau tampa netinkamos rinkti sėklas, nes mažiau priaugina kankorėžių ir dėl jų aukšto ūgio sunku pasiekti”, – aiškina G. Baronas.

Miškininkas pasakoja, kad sėklos kankorėžiuose yra po tam tikrais sparneliais. Jeigu pasidairysime miške po pušimis ar eglėmis, pastebėsime tuos sparnelius ir iškritusias sėklas.

Kodėl šių spygluočių medžių sėklos (kankorėžiai) renkamos žiemą? Rokiškio urėdijos specialistas sako, kad tai būtina atlikti iki neatšilo orai. „Esant šiltam orui kankorėžių žvyneliai išsiskleidžia ir sėklos iškrenta ant žemės. Todėl žmonės kartais stebisi, kaip kažkurioje vietoje išdygo eglaitė ar pušelė. Tai vėjas sėklas išnešioja, o patekusios į žemę jos išdygsta”, – pasakoja miškininkas. Pasak jo, kankorėžiai renkami pasitelkus autobokštelius, tai yra, ne nuo žemės.

„Tas pats ir su eglėmis. Tačiau dažnai jų viršūnes nupjauname. Iš šakų išauga trys, keturios viršūnės, ant kurių vėl labai uždera kankorėžiai”, – sako G. Baronas.

Kur keliauja kankorėžiai? Pasak miškininko, kankorėžiai vežami į Kauno rajono Dubravos mokomąją miškų urėdiją. Čia yra aižykla, kurioje sudaromos dirbtinės sąlygos sėkloms kristi iš kankorėžių. Miškininkas teigia, kad tai labai atsakingas darbas, nes rūpestingai tikrinamas sėklų gyvybingumas, daigumas ir kiti veiksniai.
 
„Sėklos laikomos stikliniuose induose 10 – 15 metų. Ypač ilgai laikomos eglių sėklos, nes eglės, kaip ir obelys, kankorėžius išaugina ne kiekvienais metais. Būna, kad ir 10 metų nederi, – teigia urėdo pavaduotojas. – Urėdijos iš aižyklos sėklas pasiima ir sėja savo daigynuose. Šis darbas atliekamas gegužės pradžioje. Maždaug per mėnesį medelis išdygsta. Po dvejų metų eglutės persodinamos (pikiuojamos), tačiau eglių sodinukai miške sodinami tik po ketverių metų. Miškininkai žino, kad jaunesni medeliai geriau prigyja, tačiau jie nepajėgūs konkuruoti su aukštais žoliniais augalais”, – sako G. Baronas. Pušis galima sodinti ir po dvejų metų. Dzūkai smėlingose dirvose pušis sodina netgi vienmetes.

Rokiškėnai turi ir juodalksnių sėklinę plantaciją, kuri užima 2 ha. Su šiais medžiais, anot miškininko, yra lengviau, nes jų šakos trumpinamos kaip obelims, medžiai išauga šakoti ir nelabai aukšti. Taigi, sako miškininkas, medelio kelias į mišką gana ilgas, todėl ir saugoti juos reikia.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2012 02 09
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai