Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2012 m. vasario 17 d.

Padėkime ir atvežtiniams augalams
Medžiams iš užsienio lietuviški speigai – mirtini

Elena Karaliūnaitė, žurnalas “Miškai”

Lietuvą užklupę dideli šalčiai pavojų kelia ne tik žmonėms – po žiemos speigų dažnai tenka atsisveikinti su opesnėmis iš kitų šalių atvežtomis medžių ar krūmų rūšimis. Kokios priežiūros reikalauja atvežtiniai medžiai ir krūmai esant dideliems šalčiams, papasakojo gamtininkas, biologas, mokyklinio botanikos sodo įkūrėjas, Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius.

Svarbu žinoti augalo tėvynę
Ši žiema itin pavojinga medžiams ir krūmams, atvežtiems iš šiltųjų kraštų: kai kurie jų ištveria ir trisdešimties laipsnių šalčius, o kai kuriems mirtinas šaltis – ir minus dešimt.
„Mūsų klimato sąlygomis neišgyvena iš Pietų Amerikos, Afrikos atvežti medžiai. Pats bandžiau auginti visterijas, plataną – nė vienas neišgyveno. Taip pat „nužudžiau“ kiparisą, sekvoją, metasekvoją, žiemos neištveria mamutmedžiai, kriptomerijos, kai kurios magnolijų rūšys“, – vardijo S. Obelevičius ir patarė neauginti labai jautrių rūšių augalų.
Paklaustas, į ką reikia atkreipti dėmesį perkant medelius, gamtininkas patarė visų pirma mąstyti, ką perkame, taip pat apie augalą reikia gerai „ištardyti“ pardavėjus. „Labai svarbu išsiaiškinti, kas yra augalo tėvynė – jei Kanada, Sibiras, medelį galima drąsiai pirkti, jis lietuvišką žiemą ištvers. Tačiau jeigu augalas atvežtas iš šiltųjų kraštų, patariu nemėtyti pinigų ir net nebandyti jo auginti. Buvau pasisodinęs kedrą, kurio tėvynė – Afrika, tad jau po pirmos žiemos turėjau su juo atsisveikinti“, – patirtimi dalijosi kelių knygų apie augalus autorius.

Kai kurios rūšys – atsparios
S. Obelevičiaus teigimu, Lietuvoje yra daug atvežtinių medžių, kurie puikiai prisitaikė prie mūsų klimato – jie nenušąla, kai kurios rūšys neapšąla net ir per didelius šalčius. „Tokie augalai yra, pavyzdžiui, vakarinė tuja, piramidinės formos tuopa. Šaltalankiai, jazminai, alyvos jau seniai auga Lietuvoje – jie visiškai prisitaikė prie šaltų žiemų, šiems augalams nereikia ypatingos priežiūros. Taip pat nemažus šalčius jau ištveria ir riešutmedžiai – kiekvienas augalas prisitaiko prie aplinkos: jų „vaikai“ ir „anūkai“ pakelia vis didesnį šaltį“, – sakė biologas.
Kai kurie augalai, gamtininko teigimu, gali ištverti ganėtinai stiprius šalčius, todėl juos auginti galima bandyti. „Lietuvoje auginamas krūmas bugienis nėra pakankamai atsparus šalčiams, tačiau labai svarbu, kad žiemą būtų pasnigę – šakelės po sniegu nenušąla, jei bus virš sniego – tikrai nušals“, – pasakojo Anykščių rajono Traupio miestelyje mokykliniame botanikos sode per 5 000 rūšių augalų puoselėjantis S. Obelevičius.
Po šios žiemos, biologo teigimu, apšals arba nušals karijos, pterokarijos, šilkmedžiai, taip pat gali apšalti ir ginkmedžiai. „Manau, kad šiųmetės žiemos šalčiai bus mirtini puskiparisiams (kiek atsparesni yra žirniavaisiai, kilę iš Japonijos), ypač liausono“, – teigė S. Obelevičius.

Jautresniems augalams – išskirtinė priežiūra
Paklaustas, kokie atvežtiniai medžiai ar krūmai gali ištverti didžiausius šalčius, gamtininkas sakė, kad tai yra paprastoji eglė, sibirinis kėnis, paprastasis kadagys – šie augalai nenušąla esant –30 °C ar net –40 °C temperatūrai. „Pačius didžiausius šalčius ištveria juodieji serbentai – skaičiau tyrimo aprašymą, kaip juodojo serbento šakelė išsprogo palaikyta azote“, – prisiminė S. Obelevičius.
Vis dėlto jei auginami šalčiui neatsparūs ar mažiau jam atsparūs augalai, reikia jais tinkamai pasirūpinti. „Patariu iš pietinių kraštų atvežtus medžius ar krūmus sodinti prie pietinės namo pusės – taip jie gaus daugiau šilumos ir mažiau žvarbaus vėjo. Taip pat tokius augalus būtina mulčiuoti – šaknis užpilti pjuvenomis, lapais ar bent jau storu sniego sluoksniu, kad nenušaltų. Būtent šaknims šaltis yra pavojingiausias – apšalusias šakeles galima pašalinti, o nušalus šaknims augalo išgelbėti neįmanoma, – patirtimi dalijosi biologas. – Aš pats šiuo metu bugienius, budlėjas, hibiskus esu apkasęs sniegu – tai veiksmingas būdas išsaugoti augalą.“
Pasak S. Obelevičiaus, augalams yra didelis skirtumas, kaip šalčiai ateina – jei palaipsniui, jie spėja prisitaikyti ir tuomet yra mažesnis pavojus nušalti, o jei smarkiai pašąla staiga, augalai žūsta dažniau. Dar keletas veiksnių, turinčių įtakos augalo išlikimui žiemą, – dirvožemis, gruntinio vandens lygis: jei šis aukščiau, augalas žiemą išgyvena sunkiau.
„Svarbu yra ir Lietuvos vietovė, pavyzdžiui, Anykščiai patenka į nepalankiausią introdukcinį rajoną – šioje vietoje yra šalčiausia, o štai Klaipėda tikriausiai net nėra mačiusi trisdešimties laipsnių šalčio. Taigi čia ir opesnius augalus galima bandyti auginti“, – sakė gamtininkas S. Obelevičius.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2012 02 17
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai