Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2012 m. kovo 7 d.

Lietuvos miškuose – hibridinės drebulės

"Valstiečių laikraštis“, 2012 m. kovo 5 d.
Jurgita Činkienė

Kėdainių miškų urėdija tapo viena pirmųjų šalyje, savo miškuose bandymų tikslais pasodinusi hibridinių drebulių.

Kol kas šie medžiai naujiena tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje. Tačiau miškininkai tvirtina, kad hibridinės drebulės ateityje bus ne tik populiarios, tačiau ir itin naudingos. „Mes valgome genetiškai modifikuotą maistą, tačiau bijome medžių“, – pusiau juokais, pusiau rimtai tvirtino Kėdainių miškų urėdijos miškų urėdas Juozas Girinas.

Medis greitai auga

Šiuo metu Kėdainių miškų urėdijos prižiūrimuose plotuose auga apie 4,6 ha šių drebulių. Galintis natūraliai gamtoje susiformuoti drebulės hibridas tarp miškininkų ir botanikų sukėlė diskusijas.

Pastarieji tvirtina, kad augindami hibridines drebules pakenksime miškui, užteršime genofondą ir išnaikinsime tradicines drebules, o miškininkai įsitikinę, kad tai netiesa.

„Manau, kad ateityje bus sutvarkyti teisės aktai ir leidžiama šias drebules auginti valstybiniuose miškuose“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Kėdainių miškų urėdijos miškų urėdas Juozas Girinas.

Hibridinių drebulių ateitimi miškininkai tiki dėl pagrindinės priežasties – šie medžiai itin greitai auga.

„Užsodinus plotus hibridinėmis drebulėmis, rezultato sulauksime jau po 20 metų, o ne po 40“, – aiškino J.Girinas.

Nauda ir energetikoje

Anot pašnekovo, medžiai yra naudojami ne tik medienos pramonėje, bet ir energetikoje.

„Medžiai duoda šilumą. Todėl tokios greitai užaugintos medienos poreikis kurui yra ir bus“, – kalbėjo J.Girinas.

Kėdainiečiai hibridines drebules augina jau devintus metus. Palyginti su paprasta drebule, hibridinė auga maždaug keturis kartus greičiau.

„Atliekame ir bandymus – dauginame šiuos medžius skiepijamo būdu: skiepijame į gluosnius. Gluosnis – tos pačios šeimos medis, tik jo gentis kita. Rezultatai mus tenkina – taip dauginamos drebulės auga gana neblogai. Mat gluosniai savaime šaknijasi, o drebulės šaknijasi labai sunkiai“, – sakė miškų urėdas.

Jei tokios drebulės auginamos energetikos sektoriui, tuomet viename hektare galima sodinti apie 5 000 sodinukų. Tokių medžių maitinimosi plotai yra mažesni nei auginamų medienai. Pastarieji turi augti ir aukštesni, ir storesni.

„Jei medžiai auginami medienos pramonei, o ne šildymui, tuomet viename hektare reikia sodinti mažiau sodinukų ir palikti didesnį maitinimosi plotą“, – aiškino J.Girinas.

Klimatas – tinkamas

Lietuvos klimatas hibridinėms drebulėms – puikus, įsitikinęs pašnekovas. Be to, Kėdainių kraštas garsėja derlingomis ir geromis žemėmis.

„Drebulės sunkiai auga durpingoje, rūgščioje žemėje. Paprastas dalykas: jei vietovėje auga paprastosios drebulės, vadinasi, derės ir hibridinės“, – sakė J.Girinas.

„Greitam naudojimui“ – energetikai – hibridinės drebulės auginamos maždaug dešimtmetį. Tokie medžiai per metus duoda apie 14 kubinių metrų medienos, o sausos medžiagos – perpus mažiau.

Ūkininkams, kurie susidomėjo hibdridinių drebulių auginimu, J.Girinas rekomenduotų ne tik įvertinti savo žemes, bet ir pasidomėti ES išmokomis. Jos skiriamos už plantacinių želdinių įveisimą.

Drebulių mediena – gera

Miškininkai negaili komplimentų ir drebulių medienai. Dauguma medžiagomis ar oda vilktų baldų po apačia turi drebulinius rėmus, taip pat iš šios medienos gaminami degtukai.

„Seniau stogus dengdavo būtent drebulinėmis lentomis. O jei avilius išoriškai apkalsite drebulinėmis lentelėmis, jos laikys ilgiau nei eglinės.  Ši mediena tvirta bei lengva, bet turi ir trūkumų – nuo drėgmės, šilumos ji klaiposi, praranda formą. Tačiau šiuolaikinėmis technologijomis šią problemą galima išspręsti“, – sakė J.Girinas.

Miškininkai įsitikinę, kad hibridinės drebulės nereiktų painioti su genetiškai modifikuotu organizmu. Drebulės hibridai gaunami klasikinės tradicinės selekcijos būdu.

Hibridinė drebulė dauginama hibridinėmis sėklomis, gyvašaknėmis arba mikroūgeliais –  mėgintuvėliuose specialioje maitinamojoje terpėje.

Reikalinga apsauga nuo žvėrių

Hibridinės drebulės Lietuvoje ypač išpopuliarėjo per pastaruosius kelerius metus. Šalyje yra veisiami lietuviškų, latviškų, suomiškų ir švediškų rinktinių hibridinių drebulių klonai.

Miškininkai įspėja, kad ypatingą dėmesį tokių drebulių augintojams reikėtų atkreipti į medžių apsaugą.

Dėl ypač spartaus augimo hibridines drebules pamėgo įvairūs graužikai – briedžiai, elniai, stirnos, kiškiai ir net pelės.

Todėl užsodinus plotus hibridinėmis drebulėmis visą plotą reikėtų arba aptverti, arba kiekvienam medžiui naudoti individualią apsaugą. Ją patariama naudoti tik nuo smulkių graužikų, o nuo kanopinių žvėrių geriau saugotis įrengiant tinklines maždaug dviejų metrų aukščio tvoras.

Nemaža dalis hibridinių drebulių želdinių Lietuvoje yra įveista be mechaninių apsaugos priemonių, naudojant repelentus. Anot miškininkų, jie gali būti veiksmingi, jei miškas įveistas vietovėse, kur nėra daug kanopinių žvėrių.

Siekiantiesiems gauti europinių išmokų vertėtų žinoti, kad kompensacija už hibridinių drebulių įveisimą siekia daugiau kaip 10 tūkst. Lt už hektarą ūkininkauti mažiau palankiuose plotuose arba iki 10 tūkst. Lt ūkininkauti palankiuose rajonuose. Į šią kompensavimo išmoką yra įskaičiuotas ne tik įveisimo, bet ir apsaugos priemonių, tarkime, tvoros, išlaidų kompensavimas.

Kėdainių miškų urėdijos miškų urėdas J.Girinas sako, kad jų urėdija išmokomis nesinaudojo. Augindami hibridines drebules kėdainiečiai siekia atgauti lėšas ir kompensuoti ąžuolynų Kėdainių rajone atsodinimo darbus.

40 procentų – iš pasodintų miškų

Europos Sąjungoje 8 proc. miškų yra natūralūs, 85 proc. – pusiau natūralūs ir tik 10 proc. – intensyvaus ūkininkavimo miško želdiniai

Prognozuojama, kad šio dešimtmečio pabaigoje apie 40 proc. pramoninio medienos pluošto bus gaunama pasodintuose miškuose.

Taip pat prognozuojama, kad 2050 m. pasodinti miškai ir miškai, kuriuose bus intensyviai ūkininkaujama, pasaulyje sudarys 10–15 proc. viso miškų ploto ir tenkins 80 proc. visų medienos pramonės poreikių.

Trumpos apyvartos intensyviai ūkininkaujami miškai nėra ekologiški, tačiau medienos gavyba juose sumažins natūralių miškų eksploatavimą ir padidins natūralių miškų sistemų tvarumą.

Perkėlus medienos gavybą į plantacinius intensyviai tvarkomus miškus, net 50 proc. pasaulio miškų galėtų būti palikta rezervatų miškais.

Tikslai ir paskirtis

Hibridinių drebulių plantacinių trumpos apyvartos želdinių veisimo tikslai ir paskirtis:

-    patenkinti medienos poreikius popieriaus gamybai;

-    tiekti biomasę energijos gamybai;

-    kompensuoti medienos išteklių, gaunamų iš natūralių miškų, trūkumą;

-    tiekti įvairius produktus vietiniam naudojimui (malkoms, tvoroms,

kt. dirbiniams);

-    apželdinti degraduotas žemes;

-    atkurti miškus ne miško žemėse;

-    sudaryti rinką anglies sekvestravimui (surišimui);

-    utilizuoti (surišti) vandenvalos įmonių dumblą ar kitokias atliekas ar kenksmingas medžiagas.

Sodinimo tankumas

Tinkamas hibridinių drebulių sodinimo tankumas – 1 051–3 000 vnt./ha plantacinių želdinių arba 1 500–3 000 vnt./ha įprastų želdinių (turi išlikti ne mažiau 900 vnt./ha 5-ais metais).

Kokybiškas ir savalaikis sodinimas – kuo anksčiau pavasarį, nepradėjus sprogti sodmenims, neužlankstant šaknų, sodinti vertikaliai, neaplaužant.

Siekiant gero rezultato, želdinius reikia prižiūrėti – pirmą vasarą konkuruojanti augmenija turi būti pašalinama 3–4 kartus, jei sodinukai silpnai auga, reikėtų tręšti.

Savalaikiai hibridinės drebulės kirtimai – po 10 metų (biokurui), po 25–30 metų – popiermedžiams.

Šaltinis: Lietuvos miškų institutas

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2012 03 07
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai