Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2012 m. balandžio 5 d.

Pradėtos derybos dėl teisiškai įpareigojančios tarptautinės sutarties miškų srityje

Jau kelis dešimtmečius tarptautinės miškų politikos arenoje tęsiasi diskusijos dėl darnaus miškininkavimo įtvirtinimo tarptautinėje sutartyje. Šį klausimą bandyta spręsti Jungtinių Tautų lygmeniu.

„Mūsų girios“, 2012-03
Gediminas Jasinevičius, Aplinkos ministerijos Miškų departamento
Miškų ūkio plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas

Jau kelis dešimtmečius tarptautinės miškų politikos arenoje tęsiasi diskusijos dėl darnaus miškininkavimo įtvirtinimo tarptautinėje sutartyje. Šį klausimą bandyta spręsti Jungtinių Tautų lygmeniu – 2005 m. Jungtinių Tautų Miškų forumo 5-ojoje sesijoje siekta susitarti dėl Jungtinių Tautų Miškų konvencijos visų tipų miškams. Deja, derybos baigėsi teisiškai neįpareigojančiu susitarimu, kuris yra tik rekomendacinio pobūdžio. Sužlugus iniciatyvai Jungtinių Tautų lygmeniu, intensyvios diskusijos tęsėsi Europoje ir galiausiai 2011 m. „Forest Europe” proceso ministrų lygmens konferencijoje pasiektas susitarimas – pradėti derybas dėl teisiškai įpareigojančios sutarties Europos miškams (angl. Leagally Binding Agreement on Forests in Europe).
Vienoje suorganizuota primoji tarpvyriausybinio derybų komiteto sesija (angl. Intergovernmental Negotiating Committee, toliau – INC).

„Forest Europe“ procesas

Šis procesas yra Ministrų konferencijų dėl miškų išsaugojimo Europoje (MCPFE) proceso tąsa. Jame dalyvauja Europos žemyno 46 šalys, taip pat Europos Sąjunga, kaip regioninė organizacija. Nuo 1990 m. surengtos 6 Ministrų konferencijos Europos miškų išsaugojimo klausimais. Jų metu būdavo priimami sprendimai, įtvirtinami deklaracijose, kuriose nebuvo privalomumo vykdyti tuos sprendimus. Trunkantį 20 metų Europos miškų politikos procesą vainikavo ryžtingas susitarimas.
Osle 2011 m. vykusioje 6-ojoje ministrų konferencijoje priimtas istorinis sprendimas pradėti derybas dėl teisiškai įpareigojančios sutarties, o „Forest Europe“ šalims suteiktas mandatas derėtis. Už miškus atsakingi Europos šalių vyriausybių ministrai, pasirašydami Oslo deklaraciją, nusprendė, kad „Forest Europe“ proceso, kuriam priklauso ir Lietuva, šalys pradės derybas, taip pat patvirtino tarpvyriausybinio derybų komiteto biurą, kuris vadovaus deryboms.
Pagal planą derybos turėtų baigtis 2013 m. birželį, iki derybų pabaigos bus suorganizuotos 4 derybų sesijos. Pasibaigus deryboms, Madride turėtų būti suorganizuota neeilinė ministrų konferencija, kurioje už miškus atsakingi ministrai priimtų politinį sprendimą jau dėl teisiškai įpareigojančio susitarimo. Pagrindinis susitarimo tikslas – išsaugoti Europos miškus, įtvirtinant juose darnaus miškininkavimo principus.

Pirmoji Tarpvyriausybinio derybų komiteto sesija

Šių metų vasario 27 d. – kovo 2 d. Vienoje (Austrija) vyko pirmoji INC derybų sesija, kurioje dalyvavo „Forest Europe“ šalių narių, Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų, taip pat nevyriausybinių organizacijų ir mokslo institucijų delegacijos. Iš viso apie 200 dalyvių. Derybose aktyviausiai dalyvavo Europos Sąjungos, Rusijos Federacijos, Ukrainos, Baltarusijos, Norvegijos, Šveicarijos delegacijos. Prieš derybas INC biuras parengė teisiškai įpareigojančios sutarties projektą, kuriame numatyti pagrindiniai tarptautinio susitarimo tikslai, uždaviniai ir galimos priemonės tikslams pasiekti. Pirmojoje INC sesijoje buvo siekiama išsiaiškinti šalių pozicijas dėl teisiškai privalomos sutarties turinio ir pagrindinių elementų, bet derybos pakrypo kita linkme. Šalys pasiūlė išplėsti sutarties taikymo sritį, kad sutartis galėtų būti taikoma ne tik Europos regiono šalims, bet visoms Jungtinių Tautų šalims narėms, ratifikavusioms šią tarptautinę sutartį. Sutartis vadintųsi pagrindų konvencija, kurioje būtų nustatyti pagrindiniai susitarimo tikslai, o vėlesni sprendimai dėl konkrečių įgyvendinimo priemonių galėtų būti įtvirtinami konferencijų protokoluose. Tokiu principu sukurtos ir šiuo metu įgyvendinamos Klimato kaitos ir Biologinės įvairovės tarptautinės konvencijos. Jeigu derybų metu teisiškai įpareigojanti sutartis dėl Europos miškų išvirs į pagrindų konvenciją ir Europos ministrai pritars jos turiniui, tikėtina, kad ateityje pasaulis turės Miškų konvenciją.

Derybų pradžioje vyravo nuomonių įvairovė

Rusijos Federacijoje esantys miškai sudaro didžiąją dalį Europos regiono miškų, todėl šios šalies derybinė pozicija yra svari. Europos Sąjungos stiprybė yra 27 šalių narių vieninga pozicija. Šių dviejų derybininkų įtaka derybų rezultatams buvo pastebima visos pirmosios INC sesijos metu. Dar prieš derybas Rusija išplatino pranešimą, kuriame pabrėžė, kad derybos dėl teisiškai įpareigojančios sutarties turėtų būti vykdomos Jungtinių Tautų, bet ne „Forest Europe“ lygmeniu, nes didžioji dalis Rusijos miškų yra Azijoje. Europos šalys mano, kad derybas būtų galima pradėti dėl Europos miškų, nes taip yra nustatyta Oslo deklaracijoje, o vėliau susitarimą teikti Jungtinėms Tautoms.
Iš Rusijos delegacijos pareiškimų susidarė nuomonė, kad ši šalis iš esmės siekia „švelnesnio“ susitarimo. Rusija pageidavo, kad susitarime būtų pripažįstamos nacionalinėje teisėje patvirtintos sąvokos (pvz., miško sąvoka). Taip pat Rusija mano, kad susitarimas turėtų būti taikomas tik miškininkystės sektoriui. Miškų ūkio sektoriui, išskyrus medienos pramonę, Rusijos pozicijai pritarė Ukraina ir Baltarusija.
Europos Sąjungos šalių nuomone, susitarimas turėtų būti taikomas visam miškų ūkio sektoriui, įskaitant ir medienos pramonę, nes tai daugeliu atvejų yra neatsiejamos sritys, be to, susitarime turėtų būti nustatytos bendrosios sąvokos, neatsižvelgiant į šalių narių nacionalinę teisę. Pasak ES, susitarime galėtų būti naudojamos tos sąvokos, dėl kurių jau anksčiau buvo susiderėta Jungtinių Tautų miškų forumo ar Maisto ir žemės ūkio organizacijos Miškų komiteto dokumentuose.
Derybose aktyviai dalyvavo ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Europos privačių miškų savininkų asociacijos nuogąstavo dėl sankcijų taikymo. Privačių miškų savininkų nuomone, sankcijos už susitarimo nesilaikymą turėtų būti taikomos ne miškų savininkams, o valstybėms, kurios ratifikuos tarptautinę sutartį.

Lietuvos pozicija ir dalyvavimas derybose

Lietuva iš esmės pritaria deryboms dėl teisiškai įpareigojančios sutarties. Mūsų šalies Miškų įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose jau seniai įtvirtinti darnaus miškininkavimo principai. Todėl manoma, kad ateityje ratifikavus tarptautinį susitarimą neturėtų kilti sunkumų dėl jo įgyvendinimo. Dabar mūsų šaliai labai svarbus dalyvavimas derybose, nes 2013 m. antrąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. Kaip tik šiuo laikotarpiu pagal derybų planą turėtų būti organizuojama neeilinė „Forest Europe“ ministrų lygmens konferencija. Tikėtina, kad dar gali būti nesibaigusios derybos ir Lietuvai gali tekti koordinuoti Europos Sąjungos derybinę poziciją.
Jau po pirmosios sesijos paaiškėjo, kad ES Tarybai pirmininkaujanti šalis (dabar – Danija) turi įdėti daug pastangų, pasirengiant deryboms ir pačių derybų metu. Europos Sąjungos pozicijos parengimas pirmajai derybų sesijai užtruko ilgiau nei 6 mėnesius. Derybinė pozicija pradėta rengti dar Lenkijos pirmininkavimo metu Europos Sąjungos Tarybos Miškų ūkio darbo grupėje (Briuselyje). Derybų sesijos metu pirmininkaujanti šalis Europos Sąjungos ir šalių narių vardu išsako suderintą poziciją ir reaguoja į kitų delegacijų pozicijas. Derybų metu kilusiems klausimams aptarti pirmininkaujanti šalis organizuoja koordinacinius Europos Sąjungos posėdžius. Neretai šie posėdžiai Vienoje užsitęsdavo iki vidurnakčio, o per naktį pirmininkaujančios šalies komanda rengdavo dokumentus kitos dienos plenarinei sesijai. Tikimasi, kad šis sunkus darbas ateityje duos teigiamų rezultatų Europos ar net pasaulio miškams.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2012 04 05
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai