Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2012 m. balandžio 10 d.

Mikorizės naudojimo patirtis Telšių medelyne

Telšių miškų urėdijos medelyne, buvusiose žemės ūkio naudmenose, sėkmingai auginami mikorizuoti paprastosios eglės sodmenys.

„Mūsų girios“, 2012/3
Eugenijus Barniškis, Telšių miškų urėdijos medelyno viršininkas

Šiemet sukaks 15 metų, kai Telšių miškų urėdijos medelynas persikėlė į naują vietą prie gražaus Tausalo ežero. Beveik visame 60 ha plote anksčiau ilgą laiką buvo žemės ūkio naudmenos. Netrukome pastebėti, kad čia sunku išauginti gerus spygliuočių sodmenis. Manėme, jog dėl to kalti vėjų gairinami laukai, miško mikroklimato trūkumas, todėl suskaidėme plačius laukus tankesnėmis priešvėjinėmis juostomis.
Prieš dešimtmetį įsibėgėjęs nedirbamų žemės ūkio plotų apželdinimas mišku atskleidė daugiau trūkumų – mūsų sodmenys laukuose blogiau prigydavo, daug sąnaudų pareikalaudavo pirmųjų metų želdinių priežiūra, kol sodinukai pabėgdavo nuo žolių. Su tokiomis problemomis beveik nesusidurdavo kolegos, kurių medelynai įrengti tarp miškų. Tuomet kilo mintis, jog sodmenims trūksta miško aplinkos ne tik ore, bet ir dirvoje. Tai patvirtino ir VU Botanikos sodo mokslo darbuotojo dr. Algio Aučinos mūsų medelyne atlikti bandymai, mikorizuojant paprastosios eglės sodmenis (,,Mikorizės įtaka paprastosios eglės Telšių provenencijos sodmenų vystymuisi daigyno ir pakitusiomis aplinkos (buvusiose žemės ūkio naudmenose) sąlygomis” ataskaita; A. Aučina, Vilnius, 2006 m.).
Ieškant problemos sprendimo, Telšių miškų urėdija 2005 m. pasirašė sutartį su firmos MYKOFLOR® vadovu Wlodimierz Szalanski dėl biopreparatų pirkimo: „Juni X“, skirto mikorizuoti visus spygliuočius, ir „Picea“, skirto eglei mikoriziuoti.
Biopreparatas „Juni X“ – tai tikrojo kazlėko (Suillus luteus) grybienos pagrindu sukurtas keleto simbiotinių grybų ir bakterijų mišinys, jau kelerius metus sėkmingai naudojamas Lenkijos miškininkų (www.mykoflor.pl).
Mėginome sukurti ir naują preparatą „Picea“, išskirdami grybus nuo Telšių miškuose augančių eglaičių šaknų. Tačiau laboratoriniai tyrimai ir bandymai Telšių medelyne parodė, kad jau turimas testuotas mišinys yra pakankamai efektyvus. Naujų grybų išskyrimas ir jų dauginimas labai brangus. Neradus esminių naujojo grybienos mišinio naudingumo įrodymų, jis buvo naudojamas tik du sezonus. Biopreparatas maišomas su geliu šaknims mirkyti ir įterpiamas mirkant sodinukus tyrėje arba su specialiu purkštuvu paskleidžiamas tarp augančių medelių šaknų. Neturėjome mikorizavimo patirties, o žemės ūkio plotams skubiai reikėjo gerų sodmenų, todėl išbandėme net 4 bioprepatato įterpimo metodus.
Pirmasis – 4-mečių eglės sodinukų (2+2) šaknų mirkymas gelyje su biopreparatu prieš juos sodinant miško įveisimo vietoje. Pasirodė, jog tai pats blogiausias būdas. Sodinukai patiria persodinimo stresą, mikorizė blogai gyja, gali sudžiūti, pirmaisiais ir antraisiais metais auga tik šaknys. Todėl tikslas – mikorizuojant geresnis sodmenų prigijimas ir spartesnis augimas – pirmuosius 2-3 metus nepasiekiamas. Be to, tai brangiausiai kainuojantis metodas: vieno sodinuko mikorizavimas gali siekti net 10 ct.
Antrasis – sėjinukų šaknų mirkymas gelyje prieš persodinimą medelyne. Jis garantuoja beveik šimtaprocentinį mikorizės patekimą ant medelio šaknų (1 pav.), tačiau turi dvi neigiamas savybes: sėjinukų nebegalima sodinti su sodinimo mašina, o sodinukas pabrangsta 3-5 ct.
Trečiasis – gelio su biopreparatu įterpimas ant vienmečių sėjinukų šaknų vasaros pradžioje (2 pav.).
Ketvirtasis – gelio su biopreparatu įterpimas ant pavasarį pasėtų sėjinukų šaknų vasaros pabaigoje. Abu paskutinieji metodai išaugintų 2+2 sodinukų kainą padidina tik 1-2ct.
Įterpta mikorizė pirmaisiais ir antraisiais metais skatina sodmenų pridėtinių šaknų išsišakojimą, padidina smulkių absorbcinių šaknelių paviršinį imlumą bei leidžia joms fiziologiškai greitai prisitaikyti prie dirvožemio sąlygų. Padidėjusi šaknų masė puikiai matoma ir plika akimi (3-4 pav.). Kad matytųsi šaknų sistemos skirtumai, 4 pav. specialiai parinkti vienodo aukščio sodinukai.
Nemikorizuoti sodinukai jau po 2-ejų metų šiek tiek atsilieka antžeminės dalies prieaugiu, o 3-4-ais metais sodmenys pradeda sparčiai augti. Todėl reikia gerai suplanuoti mikorizės įterpimo laiką: auginant 2+2 amžiaus eglės sodmenis, mikorizuojant pavasarį sėtus daigelius, galima išauginti ir 1,5 m aukščio ,,monstrus", kaip mums nutiko 2008 m. (5 pav.). Vidutinis 2+2 eglės sodinukų aukštis siekė 60-70 cm (6-7 pav.). Tai gero humuso, subalansuoto tręšimo ir mikorizės taikymo pasekmė. Tokiu atveju geriau mikorizuoti vienmečius sėjinukus antrųjų metų vasaros pradžioje. Daigyne ar medelyne sėkmingai išplitusią mikorizę parodo visame lauke vienodos spalvos, gana lygūs sodmenys, nors yra mikroreljefo ir dirvožemio skirtumų.
Literatūroje akcentuojamas mikorizės grybų antagoniškumas patogenams. Manoma, kad jie gali pastoti kelią netgi fitoftorozei. Gal tai sutapimas, tačiau Telšių medelyne 2009 m. mikorizuotos dvimetės pušaitės puikiai atlaikė snieguotą 2011 m. žiemą ir beveik nenukentėjo nuo spygliakričio.
2006 m. išbandėme biopreparatą, skirtą beržui, kurio pagrindą sudarė paprastosios musmirės (Amanita muscaria L.) grybiena. Tie metai buvo palankūs beržui augti: vienmečiai mikorizuoti ir be mikorizės berželiai užaugo vidutiniškai 80 cm aukščio, tačiau mikorizuotųjų šaknų sistema susiformavo žymiai tankesnė (8 pav.).
Mikorizei skirti biopreparatai kainuoja brangiai, todėl aktualu, ar simbiotiniai grybai gali išlikti dirvoje, iškasus sodmenis. Mums pavyko išsiaiškinti, kad nenaudojant fungicidų, saikingai (2 kartus) purškiant herbicidais bei be reikalo nejudinant dirvos, kad neperdžiūtų, vienerius metus tikrai gali išlikti. 2006 m. pavasarį išrovę eglės daigyną, kitais metais toje pat vietoje pasėjome naują. Su piktžolėmis kova buvo gerokai sunkesnė, bet po 4 metų raunant sodinukus, persodintus jau į kitus laukus, beveik pusę jų radome su grybiena.
Apibendrindamas Telšių medelyne auginamų sodmenų 4-erių metų mikorizavimo patirtį, galiu daryti kelias išvadas:
1. Buvusiuose žemės ūkio plotuose įsteigtus daigynus – medelynus, kuriuose trūksta mikorizės grybų pradų, tikslinga mikorizuoti, teikiant pirmenybę testuotiems mikorizės biopreparatams.
2. Su biopreparatais daigyne įterpti grybai gerai prigyja ir dauginasi esant pakankamam 3-5 proc. humuso kiekiui.
3. Mikorizuojant pavasarį pasėtus papratosios eglės sėjinukus, galima 1-eriais metais sutrumpinti jų auginimą, gaunant pakankamai stambius trimečius sodmenis (auginti reikia ne 2+2, o 2+1; 1+2 arba 3 m).
4. Mikorizuotų sodmenų šaknų sistema yra didesnė ir tankesnė, po persodinimo medeliai geriau prigyja ir sparčiau auga.
5. Didelius mikorizacijos kaštus atperka mažesnis trąšų ir fungicidų poreikis.

Plačiau apie pačią mikorizę, jos sudėtį ir veikimą galima susipažinti dr. A. Skridailos ir dr. A. Aučinos publikacijoje ,,Mikorizė. Miškų atkūrimui – inovatyviosios technologijos" (APLINKA. Darna. Atsakomybė. Apsauga, 2010 m. lapkritis - gruodis. Nr.2), o apie Lenkijos valstybiniuose miškuose taikomos mikorizacijos tendencijas – E. Riepšas, S. Žebrauskas, A. Aučina ,,Miško sodmenų auginimo naujovės Lenkijoje", Mūsų Girios, 2008 m. Nr. 8).

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2012 04 10
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai