Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2012 m. balandžio 18 d.

Šalies miškuose prasidėjo didysis darbymetis - miškasodis

www.GRYNAS.lt, 2012 m. balandžio 13 d.
Aldona Matulevičiūtė

Šalies miškuose prasidėjo ir per savaitę spėjo įsibėgėti vienas didžiausių ir prasmingiausių darbų – pavasarinis miškasodis. Generalinės miškų urėdijos (GMU) duomenimis, šįmet bus atkurta 9340 ha kirtaviečių bei įveista 850 ha naujų miškų.

Sezoną pradėjo Ratkalnyje

Antrą dieną po Velykų žemę dar laikė sukaustęs gruodas. Deltuvos (Ukmergės miškų urėdija) girininkijos girininkas Laimis Striukys nerimavo: sodmenys - miške, rangovai suprašyti, o kastuvo gal neįkiši.

Girininkas skubėjo ne be reikalo: įprastai miškasodis prasideda balandžio pirmąją savaitę, tačiau šįmet tuo laiku miškus dar dengė sniego patalas. Žinoma, nėra abejonių, jog pasodinti mišką, kada ir bepradėtų šį darbą, miškininkai spėtų – žemė paruošta iš rudens, sodmenys medelyne prikasti, tačiau nežinia, koks bus pavasaris. Jei staiga uždžiovins, dalis vėliau pasodintų medelių gali neprigyti.

Ratkalnio mišką atsodinti pirmiau visų girininkas pasirinko neatsitiktinai: jame vyraujanti dirvožemio sudėtis —smėlis. Smėlėtame miške visada reikia sodinti anksčiau. Be to, ir gruodą smėlyje įveikti lengviau.

Dešimtą valandą ryto Ratkalnis atsileido. Septynios eglaitės, penkios pušys, trys eilės eglių, dvi pušų - 1,3 ha kirtavietės penkios rangovų poros nužygiavo iki pietų.

Sodina mišrų mišką

Ratkalnio miškas, kitapus paversmio ir Armonos santakos – buvęs eglynas. Todėl miškininkai ir atsodino jį spygliuočiais. Tačiau kitur, kur priims žemė, sodins mišrų mišką. „Šįmet į miškus paruošta išvežti beveik 750 tūkst. vienetų eglės, 200 tūkst. vienetų ąžuolo, 50 tūkst. vienetų pušies, 106 tūkst. vienetų juodalksnio, 38 tūkst. vienetų beržo sodmenų“,-- skaičiavo urėdo pavaduotojas Vilius Palionis. Ąžuolai ir juodalksniai bus sodinami, žinoma, ten, kur yra tinkamos jų augavietės.

Ukmergės miškų urėdijoje ąžuolų bei kitų lapuočių nemažai auga ne tik Deltuvos, bet ir Siesikų Balelių, Taujėnų, Šešuolėlių, Krikštėnų, Šešuolių, Užulėnio bei kitose girininkijose. Ąžuolai, kaip vyraujanti medžių rūšis Ukmergės miškų urėdijoje užima beveik 3 proc. visų medynų ploto, juodalksniai – beveik 7, beržai – beveik 23.

„Šįmet ketiname atkurti 13 ha ąžuolynų, bei 27 ha—mišrinant ąžuolus su kitais lapuočiais bei spygliuočiais medžiai“,-- sakė urėdo pavaduotojas.

Dar 8 ha ąžuolyną Ukmergės miškų urėdija planuoja pasodinti naujai.

„Kasmet medynų rūšinė sudėtis didėja mišrių miškų naudai“,-- urėdo pavaduotojas sakė, jog prieš dešimtmetį garbinti monokultūriniai medynai išėję iš mados.

Šįmet Ukmergės miškų urėdija ketina atkurti 422 ha miškų.

Palieka ir atžėlimui

Ukmergės miškų urėdijos, kaip ir visos šalies valstybinių miškų miškininkai, dirbtinį miško želdinimą derina su savaiminiu žėlimu. „ 60 ha kirtaviečių planuojame apsodinti, tiek pat jų badysime palikti savaiminiam atžėlimui. O 300 ha taikysime mišrų miškų atkūrimo būdą – ten, kur leis sąlygos, paliksime tvarkytis pačiai gamtai, kur mažai tikimybės, jog miškas pats pasisės, – sodinsime“,-- atskleidė šiųmetinio miškasodžio planus Ukmergės urėdo pavaduotojas V. Palionis.

Šįmet, kaip ir kasmet, ketinama pasodinti nemažai ir ornitochorinių augalų - erškėčių, paprastųjų šermukšnių, miškinių kriaušių, obelų bei kitų vietinės kilmės miško augalų. Pernai jų papuošė miškus 7 tūkstančiai.

„Visus ornitochorinius augalus, kaip ir kitus sodmenis išsiauginame savo medelyne“,-- pabrėžė urėdo pavaduotojas.

Ukmergės miškų urėdija šių metų miškasodžiui turi išauginusi 1265 tūkst. vnt. įvairių miško sodmenų. Iš rudens 91 tūkst. vnt. įvairių miško sodmenų – daugiausia ąžuoliukų (68 tūkst. vnt.) urėdija pardavė miško savininkams bei kitiems miškų augintojams.

Veisia ir naujus miškus

Ukmergės miškų urėdija, kaip ir kitos šalies urėdijos kasmet ne tik atkuria, bet ir įveisia naujus miškus. „Šįmet turime ne itin daug laisvos žemės – tik 21 ha. Ir tie patys – urėdijos patikėjimo teise valdoma žemė, tai yra, pamiškės, salelės tarp miškų. Kitos – žemės ūkiui netinkamos žemės šįmet mums perduota nebuvo“,-- sakė Ukmergės miškų urėdo pavaduotojas.

Naujai įveisti miškus reikia kur kas daugiau pastangų: ne miško žemėje didesnė tikimybė ne tik ligoms, bet medeliai sunkiau ir prigyja. Ypač daug problemų kelia buvę ir atkuriami karjerai.

„Labai sunkiai medeliai kabinasi buvusiuose karjeruose. Pernai Rizgonių žvyro karjere 15 procentų pasodintų žuvo, tad šįmet juos teks atsodinti“,- sakė Deltuvos girininkas L. Striukys.

2,7 ha šio bei Plačiavos durpyno karjerų Deltuvos girininkija ketina apsodinti naujai.

„Šiandien jau ten nuvežiau sodmenis“,- Deltuvos girininkas sakė, jog ir karjeruose būtina mišką pasodinti kuo anksčiau, kol juose yra pakankamai drėgmės.

Sodina visos urėdijos

Miškasodis prasidėjo ir jau įsibėgėjo visose šalies urėdijose. „Šią savaitę į miškus išėjo jau visos urėdijos“,- patvirtino GMU miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Raimundas Peleckas.

Jeigu bus palankūs orai, didžioji dalis miškų sodinimo darbų bus baigti per tris savaites.

Iš viso valstybiniuose miškuose šįmet bus atkurta 9340 ha kirtaviečių bei įveista 850 ha naujų miškų.

Daugiausiai miškų – per 4,5 tūkst. ha – bus atkurta želdiniais, mišriu būdu (želdiniais ir žėliniais) – per 2,5 tūkst. ha, žėliniais – per 2,2 tūkst. ha.

Iš jų – nemažai ąžuolynų, bei ąžuolų su juodalksniais, eglėmis bei kitais medžiais.

Vykdo ąžuolynų programą

Ąžuolų veisimas yra bendra šalies ąžuolynų atkūrimo programa, kurią vykdo valstybinių miškų augintojai – šalies urėdijos.

Nuo 2009 metų, kai prasidėjo ši programa, miškų urėdijos atkūrė ir įveisė 1070 ha grynų (kai ąžuolas yra vyraujanti medžių rūšis) ąžuolynų bei 1550 ha ąžuolynų, kuriuose ąžuolas nėra vyraujanti medžių rūšis (medyno sudėtyje ne mažiau kaip 30 proc. ąžuolo). 290 ha ąžuolynų buvo suformuota jaunuolynų ugdymo kirtimais.

Pernai šalies miškų urėdijos atkūrė 293 ha ir įveisė 65 ha ąžuolynų, kuriuose ąžuolas yra vyraujanti medžių rūšis. Dar 600 ha šalies urėdijos atkūrė ir įveisė 28 ha ąžuolynų, kuriuose ąžuolas sudaro 30 proc. rūšinės medyno sudėties.

Daugiausia ąžuolynų, kuriuose ąžuolas yra vyraujanti medžių rūšis, atkūrė Alytaus (35,6 ha), Tauragės (22,6 ha) ir Panevėžio (21,4 ha) miškų urėdijos, daugiausiai įveisė naujų – Jurbarko (12,1 ha) ir Radviliškio (9,8 ha) miškų urėdijos.

Pagal Ąžuolynų atkūrimo valstybiniuose miškuose programą iki 2020 metų miškų urėdijose kasmet numatoma atkurti ir įveisti apie 220 ha grynų ąžuolynų ir apie 490 ha ąžuolynų, kuriuose ąžuolas sudarys ne mažiau kaip 30 proc. visų medžių rūšių. Dar 80 ha ąžuolynų bus suformuoti jaunuolynų ugdymo kirtimais.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2012 04 18
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai