Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2012 m. balandžio 20 d.

Rododendrų giraitė miške

„Valstiečių laikraštis“, 2010 m. rugpjūčio 28 d.
Nijolė Petrošiūtė

Puošniai žydintys egzotiški krūmai gali augti ne tik botanikos soduose ar sodybose. Šiaulių miškų urėdijos miškininkai, bendradarbiaudami su Šiaulių universiteto Botanikos sodo mokslininkais, įrodė, kad rododendrai gali augti mūsų miškuose – jie sėkmingai ištveria šaltas žiemas, o savo žiedais džiugina nuo žiemos pabaigos iki liepos vidurio.

Pušys – geros kaimynės

Pasak Šiaulių miškų urėdijos urėdo Stasio Pališkio, mintis natūraliame miške auginti rododendrus šovė buvusiai Botanikos sodo direktorei prof. habil. dr. Vidai Motiekaitytei. Miškininkai jos idėją entuziastingai palaikė ir besąlygiškai vykdė mokslininkų nurodymus.

Pirma užduotis buvo sukurti kuo tinkamesnes, rododendrų prigimčiai artimesnes sąlygas. Tam puikiai tiko vienas natūralus pušynas. Kaip pastebi Botanikos sodo jaunesnioji mokslo bendradarbė Aurelija Malciūtė, pušys rododendrams yra geriausios kaimynės. Pasirinktame plote jos buvo praretintos, jų lengvas, tarsi ažūrinis pavėsis saugo rododendrus nuo kaitrių saulės spindulių bei vėjų, bet neužgožia šviesos. Nukritę spygliai bei šakelės praturtina dirvožemį organinėmis medžiagomis. Pušų šaknys skverbiasi gilyn ir nekonkuruoja su paviršinėmis rododendrų šaknimis.

Vis tiek miškas

Rododendrai yra rūgščių dirvožemių augalai (optimalus pH 4,5–5,5), todėl ant miško paklotės buvo užpilta apie 40 cm durpių iš natūralių aukštapelkių. Taip dirvožemis tapo rūgštus, laidus orui ir vandeniui – toks, koks būdingas natūralioms rododendrų augavietėms.

„Siekėme išsaugoti natūralaus miško įspūdį. Todėl įrengiant rododendryną net kelmai nebuvo raunami“, – pasakoja urėdijos medelyno viršininkas Saulius Grybas.

Rūšys – ilgam žydėjimui

Kuriant rododendryną pirmenybė buvo teikta toms rūšims, kurios yra pakantesnės šalčiams, taip pat atsižvelgta į žydėjimo ir lapojimo laiką – siekta, kad rododendrynas kuo ilgiau būtų dekoratyvus.
Pasirinkti 9 rūšių rododendrai – visžaliai, vasaržaliai ir pusiau visžaliai: iki 2 m aukščio išaugantis vasaržalis geltonžiedis (kilmės vieta – Kaukazas, Turkija, Rytų Europa), 4,5 m pasiekiantis didysis rododendras (kilęs iš Kanados bei Šiaurės Amerikos), visžalis 2–3 m aukščio amerikinis (kilmės vieta – Šiaurės Rytų Amerika), iki 2 m aukščio pusiau visžalis smailusis (kilmės vieta – Japonija, Kinija, Korėja, Mongolija), iki 3 m vasaržalis lipnusis rododendras (kilmės vieta – rytinė Amerikos dalis), vasaržalis 2,5 m aukščio gaurometinis (kilmės vieta – Japonija), 2–3 m aukščio visžalis trumpavaisis rododendras (kilmės vieta – Japonija, Korėja), iki 1,5 m aukščio pusiau visžalis daūrinis rododendras (kilmės vieta – Mongolija, Japonija, šiaurės Kinija, Rusija). Pats mažiausias, vos metro aukščio – vasaržalis kanadinis (kilmės vieta – Šiaurės Amerika). Rudenį jo lapai nusidažo geltonai.

Pirmiausia savo žiedais, net vasario mėnesį, pradeda džiuginti daūrinis rododendras. O dar liepą žydi trumpavaisis, lipnusis, didysis. Rododendrų žydėjimas tęsiasi apie pusmetį. Mokslo darbuotojai ateityje sodins bei stebės ir lepesnius rododendrus.

Penkta vasara

Rododendrai miške auga nuo 2006-ųjų, taigi išgyveno jau keturias žiemas. Miškininkai turėjo progos įsitikinti, kad tai nelepūs augalai. Dėl viso pikto buvo pridengti tik pirmųjų metų žiemą.
„Po nepaprastai šaltos praėjusios žiemos galima drąsiai teigti, jog šalčiams rododendrai tikrai atsparūs“, – sako urėdijos medelyno viršininkas S.Grybas.

Per tuos keletą metų rododendrų nepuolė nei ligos, nei kenkėjai. Rododendrai buvo tręšiami gal tik vieną kartą, nes pati gamta šiuos augalus trąšomis aprūpina. Šiaulių urėdijos miške egzotiški krūmai kasmet gausiai žydi ir brandina sėklas. Laboratorinis tyrimas patvirtino, kad sėklų daigumas gana didelis.

Kultūringam žmogui

Rododendrų giraitė urėdijos miške yra mokslinis eksperimentas. Be to, tai galėtų būti viena iš lankytinų vietų.

Tiesa, miškininkai ir šiandien rododendryno neslepia nuo visuomenės, rengia atvirų durų dienas. Deja, atsiranda žmonių, kurie atvirumu linkę piktavališkai pasinaudoti. Dėl to teko rododendrų giraitę aptverti. Nepaisant patirtų akibrokštų, miško bičiulių ugdymą miškininkai laiko vienu svarbiausių savo tikslų.
Juk rododendrynas taip pat buvo įrengtas pasitelkus visuomenę: vietą giraitei paruošė baikeriai!

Kaupiami kolekcijose

Europos ir pasaulio soduose rododendrai populiarūs jau tris šimtus metų.
Lietuvoje šie augalai kaupiami tiek privačiose, tiek ir botanikos sodų kolekcijose. Viena seniausių kolekcijų yra Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode – jai apie 9 dešimtmečius, čia sukaupta gerokai per šimtą rūšių ir veislių.
Bene gausiausia Lietuvoje – Vilniaus universiteto rododendrų kolekcija. Maždaug hektaro plote veši 340 veislių rododendrai. Šiaulių universiteto Botanikos sode, apie 0,17 ha plote, auga apie 300 veislių rododendrai.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2012 04 20
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai