Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2012 m. balandžio 20 d.

Kokiuose miškuose žiemojo užrašas „Žalgiris 600“

Nemenčinės miškų urėdijoje ateityje lankomu objektu turėtų tapti netoli Nemenčinės, Arvydų girininkijos tvarkomoje Bezdonių girioje iš medelių suformuotas rekordinio dydžio užrašas – ŽALGIRIS 600, kuris primins istorinę mūsų bočių pergalę Žalgirio mūšyje.

„Mūsų girios“, 2012-03
Šarūnas Laužadis
Nemenčinės miškų urėdijos ryšių su visuomenes specialistas

Nemenčinės miškų urėdijos vizitinė kortelė:
- miškų urėdijos administruojamoje teritorijoje miškai, įskaitant esančius privačius ir kitus miškus, užima apie 61,8 tūkst. ha;
- 31 405 ha valstybinių miškų žemės plotas suskirstytas į 9 girininkijas: Arvydų, Liepynės, Magūnų, Meros, Nemenčinės, Pabradės, Purviniškių, Sužionių, Žeimenos;
- vidutinis girininkijos prižiūrimų valstybinių miškų plotas – 3270 ha (šalies girininkijose – apie 2300 ha);
- girininkijų miškai padalinti į 14 eiguvų, vidutinis 1 eiguvos valstybinių miškų plotas – 2100 ha (šalies mastu – apie 700 ha);
- urėdijos teritorijoje yra Asvejos ir Labanoro regioniniai parkai bei 17 įvairių draustinių;
- 2010 m. urėdijos miškai pasipildė ypatingu objektu – Arvydų girininkijos Bezdonių girioje iš medžių pasodintas didžiausias Lietuvoje užrašas „ŽALGIRIS 600“, įamžinantis istorinę kovų už laisvę – 1410 m. liepos 15 d. vykusio Žalgirio mūšio pergalės svarbą lietuvių tautai.


Nemenčinės miškai istorijos bėgsme
Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikais Nemenčinės ir Bezdonių girios buvo kunigaikščių medžioklės vieta. Carinės Rusijos okupacijos metais veikusios Nemenčinės girininkijos pagrindu 1918 m. gruodžio 15 d. įkurta miškų urėdija su Nemenčinės, Paberžės, Maišiagalos, Dūkštų ir Bezdonių girininkijomis. Panaši valdymo struktūra išliko ir lenkų okupacijos metais (1920-1939), nors keitėsi administruojamų miškų ribos, miškininkavimo formos, miškų urėdai (jų būta septynių).
Vilniaus kraštą 1939 m. spalį grąžinus Lietuvai, nuo 1939 m. lapkričio 1 d. vėl įsteigta lietuviška Nemenčinės miškų urėdija. Jos I eilės miškų urėdu 1939 m. gruodžio 1 d. atkeltas iš Suvalkijos Lekėčių miškų urėdas Vincas Murza, čia dirbęs iki 1940 m. rugpjūčio 1 d. Nemenčinės miškų urėdija išliko ir Antrojo pasaulinio karo (1941-1944) metais.
Tarybiniu laikotarpiu čia buvo Nemenčinės miško pramonės ūkis (1946-1947 m.), vėliau miškų ūkis. Nuo 1990 m. rugpjūčio 1 d. vėl atkurta Nemenčinės miškų urėdija. Per tą laiką pasikeitė 11 vadovų. Nuo 1994 m. miškų urėdijai vadovauja Eligijus Ryškus.
Pokaryje Nemenčinės miškų urėdija buvo įsikūrusi sename dvaro pastate prie Neries. 1953 m., vadovavaujant miškų ūkio direktoriui Vladui Kavaliauskui, vienas dvaro pastatų perkeltas į naują vietą, išplėstas ir įrengtas erdvesnis administracinis pastatas. 2002 m. jis renovuotas ir pritaikytas mūsų dienų poreikiams.

Miškininkavimas 4 savivaldybių teritorijoje
Nemenčinės urėdijos miškai išsidėstę net 4 savivaldybių administruojamose teritorijose: Vilniaus miesto – 3559 ha, Vilniaus rajono – 30112 ha, Švenčionių rajono – 27721 ha ir Molėtų rajono – 56 hektarų. Ar dėl to nėra sudėtinga ūkininkauti, paklausiau miškų urėdą Eligijų Ryškų.
– Miškininkauti pagrindinai tenka trijų savivaldybių teritorijoje. Buvo kilęs sumanymas miškų urėdijas formuoti pagal administracinius rajonus, bet jo atsisakyta, nes visi pertvarkos darbai pareikalautų didelių sąnaudų, o teigiamas rezultatas vargu ar būtų gautas. Mums svarbiau, kaip miškai išsidėstę teritorijoje masyvais, atsižvelgdami į tai formuojame girininkijas. Juk neskirsime girininkijai kelių kvartalų miško už Neries ar kitos upės, – sako miškų urėdas.
Miškai tvarkomi laikantis Europoje priimtų miško išsaugojimo principų, atitinkančių tvaraus ir subalansuoto ūkininkavimo reikalavimus. Tai patvirtina 2004 m. gautas miškų tvarkymo sertifikatas. Jis galioja 5 metus, todėl 2009 m. rugpjūtį buvo atliktas pakartotinis sertifikavimas ir gautas naujas FSC miškų tvarkymo sertifikatas.
Urėdijos miškuose yra visų medžių rūšių medynų, bet vyrauja pušynai. Kaip Lietuvos miškų simbolis žaliuoja 138 ha ąžuolynų. Neseniai vykusi miškų inventorizacija teigiamai įvertino mūsų miškininkavimą. Spygliuočių ir ąžuolo medynų padidėjo per 896 ha, o minkštųjų lapuočių plotai sumažėjo 326 ha. Miškotvarkos metu tiksliau nustatytas bendras medynų tūris (didesnis apie 7 proc.) – miškuose vyksta medienos kaupimas. Šiuos rodiklius lemia ir racionalus medienos naudojimas, savalaikis miškų atkūrimas, udgymas, apsauga.
Miškininkai įsitikinę: brandų medį nupjauti – didelių gebėjimų ir pastangų nereikia, kur kas sunkiau medį išauginti nuo sėklos. Kiek šiems darbams urėdijoje skiriama dėmesio, pasakoja miškų urėdo pavaduotoja Danutė Kazakevičienė:
– Vien pernai urėdijoje atkūrėme 220,8 ha miškų: 183,3 ha želdiniais ir 37,5 ha žėliniais. Įgyvendindami Ąžuolynų atkūrimo valstybiniuose miškuose programą, ąžuolams augti tinkamose žemėse pasodinome 6,2 ha želdinių, kuriuose ąžuolas yra vyraujanti medžių rūšis. Valstybinių ir privačių miškų atkūrimui sodmenys auginami šalia Nemenčinės esančiame miško medelyne. Nors jis nėra didelis, auginame apie 2,6 mln. vnt. sodinukų: daugiausia eglių – 1,24 mln., pušų – 1,16 mln., beržų – 65 tūkst., ąžuolų – 60 tūkst. ir kitų. Kasmet 32,4 ha plote atliekame sėklinių plantacijų priežiūros darbus. Juodalksnio sėklos renkamos Purviniškių girininkijoje esančiame sėkliniame medyne. Šioje girininkijoje 2010 m. pavasarį įrengta 1,6 ha mažalapės liepos sėklinė plantacija. Meros girininkijoje turime karpotojo beržo sėklinį medyną. Paprastojo ąžuolo ir eglės sėklos renkamos I-II selekcinės grupės medynuose.
Urėdijos miškininkų pastangas atkuriant medynus teigiamai įvertino ir miškotvarka. Naujame projekte rašoma: „ ...miškų urėdijai vykdant intensyvius ir savalaikius želdinių priežiūros darbus, labai pagerėjo želdinių kokybė: 86 proc. želdinių yra geros būklės, 13 proc. patenkinamos ir mažiau nei 1 proc – blogos būklės, per vykmetį žuvo 2,1 ha želdinių...“
Rezultatai galbūt būtų dar geresni, jei miškams, kaip ir kitose urėdijose, nedarytų žalos žvėrys, kenkėjai, grybinės medžių ligos, gaisrai, klimato kaita.

Kuo patrauklūs visuomenei Nemenčinės miškai
Šio krašto miškuose yra net 69 ežerai, prateka 15 upių ir upelių, išlikę Baliulių, Prienų, Abejučių, Nemenčinės, Sužionių, Bernotų piliakalniai, 16 pilkapių ir pilkapynų, įdomi „Verkianti uola“ ir senieji ąžuolai netoli Nemenčinės. Net 6751 ha miškų priskirti rekreaciniams. Juose gana tankus kelių tinklas (vidutiniškai urėdijoje 100 ha miško tenka 3,3 km kelių), kas taip pat skatina miškų lankymą. Kad jis nebūtų ,,laukinis“, šiek tiek reguliuojamas, urėdijos miškininkams tenka tam skirti nemažai dėmesio ir investicijų. Statomi nauji ir renovuojami esami rekraciniai įrengimai, sezono metu prižiūrimos, valomos poilsio bei atokvėpio aikštelės, prie kelių įrengiamos rodyklės, informaciniai stendai. Šiemet miškų urėdija planuoja Nemenčinės gyventojams padovanoti prie Gėlos ežero įrengtą poilsinį taką su pavėsinėmis, suoliukais ir skulptūromis. Šiems darbams jau rengiamas projektas. Dalį reikalingų lėšų numatoma gauti iš ES paramos fondų. Aktyviam poilsiui atnaujintas dviračių takas, besidriekiantis nuo Nemenčinės iki Vilniaus. Ant Neries kranto, šalia urėdijos administracinio pastato įrengta poilsio aikštelė, kurią mielai lanko vietos gyventojai, moksleiviai. Čia švenčiamos kolektyvo šventės, priimamos įvairios svečių delegacijas. Nagingai įrengta pavėsinė, supynės, miško baldai ir krepšinio aikštelė puikiai dera su gražiu panerio gamtovaizdžiu.
Patrauklūs urėdijos miškai ir biologiniu požiūriu: gausi augmenijos įvairovė, nemažai retų gyvūnų. Pernai Purviniškių girininkijos miškuose aptikta baltųjų kiškių, Magūnų girininkijoje pastebėti kukutis ir žalioji meleta. Arvydų girininkijos miškuose apsigyveno erelis rėksnys, jūrinis erelis, gražioji pelėdžiukė – lututė, Taurijos ornitologiniame draustinyje įsikūrė kurtiniai. Žeimenos girininkijos darbuotojai aptiko miškuose lūšį, matė 3 vilkus, tripirštį genį, kukutį, tetervinus, erelį žuvininką, jūrinį erelį.
Siekiant išsaugoti miškų bioįvairovę, gamtos paveldą, dalis Nemenčinės urėdijos tvarkomų miškų įjungti į Asvejos ir Labanoro regioninius parkus. Asvejos ežeryno kraštovaizdžiui, jo gamtinei ekosistemai bei kultūros paveldo vertybėms išsaugoti įkurtame Asvejos regioninis parke (12208 ha) daugiau nei trečdalis ploto (4783,3 ha) driekiasi Nemenčinės urėdijos miškais. Per 55 tūkst. ha užimančiame Labanoro regioniniame parke, skirtame išsaugoti Labanoro girią ir joje esantį ežeryną su Aiseto, Kertojų, Lakajų, Rašios, Stirnių ir kitais ežerais, Beržaloto aukštapelke, 252 ha yra ir Nemenčinės miškų urėdijos valdos. Urėdijos teritorijoje taip pat yra 17 įvairių draustinių, iš kurių paminėtinas per 100 ha Europos centro (Girijos) valstybinis kraštovaizdžio draustinis, 975 ha Žeimenos valstybinis kraštovaizdžio draustinis su vaizdingu Žeimenos slėnio kraštovaizdžiu, užliejamosiomis pievomis ir retų rūšių augalais (411,2 ha šio draustinio tenka Nemenčinės miškų urėdijai). Įdomūs ir Maldžiūnų, Algirdėnų, Baltasamanės, Eituniškių, Perūno, Pravalo, Taurijos, Dvarčionių, Skersabalių, Buivydžių valstybiniai draustiniai. Liepynės girininkijoje įsteigti savivaldybių 3 draustiniai – Tapelių, Aukštagirio ir Veržuvos.

Didžiausias užrašas iš medžių
Nemenčinės miškų urėdijoje ateityje lankomu objektu turėtų tapti 2010 m. spalio 29 d. netoli Nemenčinės, Arvydų girininkijos tvarkomoje Bezdonių girioje, 6 ha kirtavietėje pradėtas ir 2011 m. balandžio 29 d. baigtas formuoti didžiulis iš medelių pasodintas užrašas – ŽALGIRIS 600, kuris primins istorinę mūsų bočių pergalę Žalgirio mūšyje.
Šią akciją organizavo LR Seimo Europos klubas kartu su Generaline miškų urėdija ir Nemenčinės miškų urėdija. Miškininkams talkino nuo mokyklinio iki pensijinio amžiaus žmonės, nuo eilinio tarnautojo iki ministro, Seimo nario. Sodinti istorinio miško atvyko renginio globėja LR Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas, renginio iniciatorius Seimo narys Petras Auštrevičius, kiti garbūs svečiai. Čia sugužėjo per 200 moksleivių iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos ir Lenkijos teritorijose likusių lietuvių etninių žemių, Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje. Jaunuosius miško bičiulius į renginį atvežė Vilniaus, Valkininkų, Ukmergės, Ignalinos, Šalčininkų, Trakų miškų urėdijos. Renginį įvairiais būdais parėmė UAB Coca-Cola HBC Lietuva, Vilniaus, Ukmergės, Ignalinos, Valkininkų, Šalčininkų ir Trakų miškų urėdijos, kareiviška koše talkininkus vaišino A. Ramanausko-Vanago kovinio rengimo centro kariškiai iš Nemenčinės.
Tąkart pirmąją raidę Ž sodinti buvo patikėta Trakų rajono Onuškio vidurinės mokyklos ir Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos, raidę A – Vilniaus rajono Gedimino gimnazijos ir Vilniaus Tuskulėnų mokyklos, raidę L – Vilniaus A. Vienuolio pagrindinės ir Vilniaus Senamiesčio vidurinės, raidę G – Vilniaus rajono Marijampolio vidurinės, raidę I – Molėtų rajono Giedraičių A. Jaroševičiaus vidurinės, raidę R – Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos ir Punsko Dariaus ir Girėno gimnazijos moksleiviams bei Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorijos studentams. Antrąją raidę I sodino Vilniaus Žirmūnų ir Pabradės „Ryto“ gimnazijų, raidę S – Jurbarko rajono Viešvilės pagrindinės mokyklos ir Pabradės vaikų globos namų auklėtiniai. Atitinkamos moksleivių grupės sodino ir skaičius 600. Prie „šešeto“ darbavosi Alytaus rajono Makniūnų pagrindinės ir Rimdžiūnų vidurinės, prie pirmojo „nulio“ – Tarptautinės Amerikos mokyklos, o prie antrojo „nulio“ – Vilniaus Baltupių ir Vilniaus Senvagės vidurinių mokyklų moksleiviai. Būsimajame miško parke 2010 m. rudenį spėta pasodinta 7000 eglaičių, miško prieigoje pastatyta atminimo lenta, šalia kurios įkasta kapsulė su sodintojų palinkėjimai ateities kartoms.
Išmatavus sodintą užrašą paaiškėjo, kad iš 11 simbolių „ŽALGIRIS 600“ užrašas yra 551 m ilgio ir 60 m pločio. Taip Lietuvos rekordų knyga pasipildė nauju įrašu apie įspūdingo dydžio iš medžių suformuotas raides, o duomenis apie rekordus renkančios agentūros „Faktum“ atstovų, fiksavusių užrašo sodinimą, teigimu – šis užrašas yra didžiausias ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje.
2011 m. pavasarį šį užrašą papildė dar 13 tūkst. berželių, kurie tarsi įrėmino pušyno fone iš eglaičių suformuotą užrašą. Sodinimo talkoje dalyvavo ir JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos, Čekijos, Vengrijos, Lenkijos, Nyderlandų, Portugalijos ambasadų Lietuvoje vadovai ar jų įgalioti asmenys, o šio renginio „dvasia“ vėl buvo Seimo narys P. Auštrevičius. Pirmąją raidę Ž sodino Vilniaus Joachimo Lelevelio ir Trakų rajono Onuškio vidurinės, Vilniaus šv. Kristoforo pagrindinės mokyklos ir Užupio gimnazijos moksleiviai, su jais plušėjo svečiai iš užsienio šalių ambasadų. Raidę A sodino Vilniaus rajono Gedimino gimnazijos ir Pakruojo „Žemynos“ pagrindinės, raidę L – Vilniaus rajono Juodšilių „Šilo“, Panevėžio rajono Ramygalos ir Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijų moksleiviai. Prie raidės G rikiavosi talkininkai iš Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos ir Vilniaus rajono Marijampolio vidurinės, prie pirmosios raidės I – Vilniaus Jėzuitų gimnazijos ir Molėtų rajono Giedraičių A. Jaroševičiaus vidurinės, prie raidės R – Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos, Punsko Dariaus ir Girėno gimnazijos ir Ignalinos rajono Daugėliškio vidurinės mokyklos atstovai. Antrąją raidę I sodino gimnazistai iš Pabradės „Ryto“ ir Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijų, raidę S – talkininkai iš Vilniaus Salomėjos Nėries ir Minties gimnazijų bei Vilniaus rajono Bezdonių vidurinės ir Pabradės vaikų globos namų. Sodinant skaičių 600, prie „šešeto“ darbavosi Vilniaus Sofijos Kovalevskajos ir Vilniaus Levo Karsavino vidurinių, Alytaus rajono Makniūnų pagrindinės mokyklos moksleiviai. Prie pirmojo „nulio“ triūsė Vilniaus Lazdynų vidurinės, Panevėžio „Ąžuolo“ ir Emilijos Pliaterytės pagrindinių, prie antrojo „nulio“ – Vilniaus rajono Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinės, Vilniaus miesto Baltupių ir Senvagės vidurinių bei Rygos lietuvių vidurinės mokyklos talkininkai.
Rekordu tapęs užrašas ateityje turėtų būti gerai matomas iš paukščio skrydžio. Juo galės grožėtis Vilniaus oro uoste besileidžiančių ir iš jo kylančių lėktuvų keleiviai ir įgulos. Esant giedram orui, užrašas bus matomas net iš 2 km aukščio. Tam parinkti skirtingų rūšių medeliai, kad įvairiais metų laikais šis užrašas būtų matomas vis kitomis spalvomis: rudenį – auksiniu geltoniu apsipylusius beržus paryškins sodri eglių žaluma, o žiemą eglaitės išryškins raidžių kontūrus balto sniego fone.
Šį pavasarį, nutirpus sniegui, urėdijos miškininkai rūpestingu žvilgsniu apžiūrės jau antrąją žiemą išgyvenusį užrašą, įvertins, kiek medelių atlaikė vasaros karščius ir žiemos šalčius. Suprantama, nudžiuvusius reikės atsodinti. Juk tam ir esame miškininkai, kad Lietuvos žalias rūbas visada atrodytų naujas ir nepriekaištingas, kad ateities kartoms būtų išsaugotas gamtinis, istorinis ir kultūrinis tautos paveldas.

Vertybių ir principų kodeksas

Nemenčinės miškų urėdijos miškininkai darbe ir visuomeninėje veikloje vadovaujasi priimtu vertybių ir principų kodeksu:
Mes tikimės, kad visi mūsų darbuotojai užsiims dora, sąžininga ir garbinga veikla.
Padėsime viso pasaulio žmonėms susikurti geresnį gyvenimą, tiek teikdami jiems paslaugas, tiek darydami poveikį mus supančiam pasauliui.
Prisiimame atsakomybę bendradarbiauti su bendruomenėmis ir investuosime į visuomenę tokiu būdu, kad būtų efektyviai panaudoti mūsų ištekliai ir galimybių potencialas.
Esame įsipareigoję laikytis tausojančių verslo metodų ir saugoti aplinką.
Mūsų klientai nusprendė pasitikėti mumis. Atsilygindami jiems už tai, turime iš anksto numatyti jų poreikius ir nudžiuginti juos savo paslaugomis.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2012 04 20
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai