Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2012 m. gegužės 9 d.

Ar bus išgirstas miškininkų siūlymas?

„Mūsų girios“

Jau ne pirmus metus LMS Miško auginimo specialistų bendrijos posėdžiuose kalbama apie būtinumą tobulinti Aplinkos ministerijos 2001 m. patvirtintą ,,Elninių žvėrių daromo neigiamo poveikio miško želdiniams, žėliniams vertinimo metodiką“. Miškų urėdijų specialistų teigimu, pagal šią painią metodiką skaičiuojant girininkijose elninių žvėrių daromą žalą miško želdiniams ir žėliniams, sugaištama daug laiko, įdedama nemažai pastangų, bet reali žala miškui dažnai lieka neįvertinta ir neatlyginta, nes į pakenktų miško želdinių ir žėlinių apskaitą neįtraukiami repelentais aptepti, bet ženkliai pakenkti želdinių plotai.
Kuršėnų miškų urėdijos atstovai siūlė visai atsisakyti minėtos vertinimo metodikos, o elninių žvėrių pažeidimus registruoti, vadovaujantis Abiotinių veiksnių, miško ligų, vabzdžių ir žvėrių padarytų pažeidimų miškui apskaitos tvarka.
Kaune, ASU Miš­kų ir eko­lo­gi­jos fa­kul­te­te kovo 9 d. vykusiame LMS Miško auginimo specialistų bendrijos posėdyje dar kartą aptarta ši problema ir galimas jos sprendimo kelias. Posėdyje dalyvavusi LAMMC filialo Miškų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Olgirda Belova pažymėjo, jog elninių žvėrių ekologinis bei ekonominis poveikis miško želdiniams bei žėliniams išlieka opia nūdienos problema. Priemonių šiam poveikiui sumažinti buvo imtasi visuose ūkio lygmenyse, keičiant gyvūnų populiacijų valdymo strategijas, kontrolės bei miško apsaugos priemones. Kita vertus, elniniai žvėrys, gyvendami miško aplinkoje, turi maitintis medžių bei krūmų ūgliais, kamienų žieve, taip neišvengiamai darydami poveikį medynų rūšinei sudėčiai, struktūrai, gyvybingumui. Atėjus žiemai, elniniai žvėrys susitelkia būtent miško želdiniuose, jaunuose medynuose, kur jie gali geriausiai patenkinti savo mitybos, saugos ir kitus gyvybinius poreikius.
Tam, kad įvertintų jų daromą neigiamą poveikį jaunam miškui, pastaraisiais metais Miškų instituto darbuotojai atliko tyrimo darbus Šiaulių regiono valstybiniuose miškuose. Remiantis šiais tyrimais, pasak dr. O. Belovos, Aplinkos ministerijai šiemet bus parengtos rekomendacijos dėl elninių žvėrių daromo neigiamo poveikio miško želdiniams ir žėliniams metodikos tobulinimo, bus siūloma keisti žalos apskaičiavimo formulę.
Šiaulių miškų urėdo pavaduotojas Giedrius Tamošiūnas siūlė pratęsti iki kiekvienų metų balandžio 15 d. elninių žvėrių padarytos žalos miško želdiniams ir žėliniams nustatymo terminą, nes vėlyvais, šaltais pavasariais šie žvėrys ilgiau užsibūna miške (ir po balandžio 1 d. skabo ūglius, laupo žievę). Tyrimais nustatyta, kad jauno miško masyve, esant mitybai tinkamo pašaro, ilgesniam laikui įsikuria elninių žvėrių patelės ir jaunikliai, todėl jų žala čia tampa didesnė. Į tai reikėtų atsižvelgti darant žvėrių apskaitas ir nustatant elninių žvėrių sumedžiojimo limitą.
G. Tamošiūno manymu, reikėtų keisti požiūrį ir padidinti briedžių patelių ir jauniklių sumedžiojimo limitą, nes šie žvėrys skabo jaunuolynuose medelių ūglius ir nutirpus sniegui.
Deja, žvėrių apskaitos tikslumas nemažai priklauso nuo medžioklės plotuose ją vykdančio medžiotojų būrelio pareigingumo, požiūrio į žvėrių gausos ir miško santykį. Ne mažiau svarbu, kaip į miškų urėdijų pateiktus duomenis apie jauno miško pažeidimus reaguoja Medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisijos regionuose, ar koreguojami, tikslinami žvėrių sumedžiojimo limitai medžiotojų būreliams.
LMS Miško auginimo specialistų bendrijos pirmininkas, Šakių miškų urėdo pavaduotojas Romas Kupstaitis kovo 16 d. Bendrijos vardu raštu kreipėsi į Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamentą dėl briedžių sumedžiojimo limito nustatymo. Rašte pažymėta, kad Miško auginimo specialistų bendrijos susirinkime kovo 9 d. buvo išreikšta Šiaurės Lietuvos miškų urėdijų specialistų nuomonė, jog rajonų medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisijos, paskirstydamos briedžių sumedžiojimo limitus rajone (savivaldybėje), esant ženkliai žalai miškui, siūlo sumedžioti daugiau jauniklių ir patelių, bet Aplinkos ministerija daugumai rajonų leidžia medžioti tik briedžių patinus. Kadangi pagal selekcijos reikalavimus pirmiausia turi būti medžiojami brandūs arba selekcinius požymius turintys briedžių patinai, kiti briedžiai nesumedžiojami, skirtos licencijos grąžinamos, o dėl briedžių populiacijos gausėjimo didėja žala miško želdiniams ir žėliniams, dalis jų sunaikinama.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamente skirstant licencijas briedžiams medžioti, miškininkai prašė atsižvelgti į rajonų komisijų siūlomą medžioti patinų ir patelių bei jauniklių santykį.

MG inf.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2012 05 09
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai