Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2012 m. birželio 9 d.

Gaisrus miškuose akylai stebi kameros

„Valstiečių laikraštis“, 2012 m. birželio 9d.
Vismantas Žuklevičius
VL žurnalistas, vismantas.zuklevicius@valstietis.lt

Šią savaitę ES Audito rūmų narės Rasos Budbergytės dėmesį patraukė Generalinės miškų urėdijos (GMU) ir VĮ Vilniaus miškų urėdijos miškuose baigiamas diegti projektas „Vieningos antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos“. Antradienio popietę čia lankėsi ne tik kontrolierė, bet ir jos kabineto nariai, Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) bei Generalinės ir Vilniaus miškų urėdijų atstovai. Pasak R.Budbergytės, gavus atsakymų iš GMU ir Vilniaus miškų urėdijos specialistų, abejonės dėl viešojo pirkimo vykdymo išsisklaidė, įdiegta sistema veikia, stebi ir detektuoja gaisrus.

Detektorius montuoja GSM statiniuose

Šiuo metu 40 proc. visų Lietuvos miškų yra didelio, 23 proc. – vidutinio ir 37 proc. – mažo gamtinio degumo. Šalyje kasmet vidutiniškai kyla 600–800 miško gaisrų, kurie pažeidžia apie 300 ha miškų. Bendrą valstybinės priešgaisrinių priemonių sistemos įgyvendinimą organizuoja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, miškų urėdijos bei nacionalinių parkų direkcijos kartu su savivaldybėmis.
Vykdant Lietuvos miškų ūkio, jo pertvarkos įgyvendinimo strategijos veiksmų ir priemonių planą, 2007 m. parengta Bendrosios automatinės miškų gaisrų stebėjimo sistemos Lietuvoje modelio sukūrimo studija. Pripažinta, kad antžeminių automatinių miško gaisrų stebėjimo sistemų detektorius tikslinga montuoti pasaulinės mobiliojo ryšio sistemos (GSM) operatorių bokštuose, kurie gerokai aukštesni, turi elektros tiekimą, apsaugos sistemas. Toks sprendimas gerokai sumažino miškų urėdijų išlaidas priešgaisrinių bokštų remontui bei priešgaisrinių sargų išlaikymui.
Antžeminėms automatinėms miško gaisrų stebėjimo sistemoms įsigyti ir įdiegti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ numatyta maksimali priemonės finansavimo suma 52,5 mln. Lt. Ši sistema jau nuo 1997 m. plėtojama Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, kur sumontuoti 158 bokštai su detektoriais. Lietuvoje pirmosios stebėjimo sistemos sumontuotos 2009 m. VĮ Varėnos miškų urėdijoje.

Mediniai bokšteliai taps atgyvena

Paklausta, ar nešvaistomi ES pinigai naujiems detektoriams įsigyti, R.Budbergytė teigė, kad pirkti naują įrangą būtina. „Moderni sistema yra daug efektingesnė. Anksčiau į medinius bokštelius lipdavo eiguliai, girininkai ir žvalgydavosi, ar nekyla koks gaisras. Nėra net abejonių, kad bet kuri nauja technologinė įranga turi savo prasmę ir paskirtį“, – sakė Lietuvos atstovė ES Audito rūmuose.
Auditorės teigimu, svarbiausias jos darbas ir tikslas – patikrinti, ar viskas buvo teisėtai nupirkta, įrengta, ar sistema veikia ir ar tikrai tokios sistemos reikia. „Šiandien jokių galutinių išvadų dar negali būti. Patikra truks tikrai labai ilgai, tačiau mes turime būti įsitikinę, kad tos lėšos, kurios buvo išleistos šiam projektui, yra teisėtos“, – pabrėžė R.Budbergytė.
Dažnai girdime, kad Lietuva nesugeba panaudoti visų ES skiriamų išmokų, todėl vėliau mažinama parama tam tikroms ūkio šakoms. Pasak R.Budbergytės, pinigai, skirti kaimo plėtrai, panaudojami palyginti gerai. „Lietuva bendrame ES kontekste pagal kaimo plėtros priemonių panaudojimą atrodo tikrai labai neblogai. Dažnai mes patys save vertiname per pernelyg neigiamai, – nuogąstavo auditorė. – Žvelgiant objektyviai, sunkumų bei įvairių trūkumų turi ir stiprios, išsivysčiusios ES šalys. Lietuva kaimo plėtrai gauna labai nedidelę dalį lėšų, skirtų iš ES biudžeto, tačiau svarbu ne jų kiekis, o tai, ar mes tinkamai pinigus panaudojame. Noriu pabrėžti, kad miškams kaimo plėtros priemonėse skiriamas svarbus vaidmuo.“

Miškai – didelė vertybė

Miškai, jų potencialo kūrimas, atsodinimas ir išsaugojimas yra visai valstybei labai svarbūs. „Tai žemės ūkio aplinkosaugos reikalavimų stiprinimas. Juk jei nebūtų miškų, aplinkai būtų padaryta ypač didelė žala pirmiausia dėl itin išaugsiančios taršos. Miškai – labai didelė vertybė, tad mes juos turime kuo labiau saugoti ir apsaugoti nuo visa naikinančių gaisrų“, – prioritetą miškų apsaugai pabrėžė R.Budbergytė ir patikino, kad modernios sistemos kūrimas visoje šalyje turėtų būti baigtas jau šią vasarą.
Įdiegus antžeminę automatinę miško gaisrų stebėjimo sistemą, remiantis Vokietijos valstybinių miškų patirtimi nuo 2002 m., šalyje turėtų sumažėti gaisrų suniokotų miško plotų nuo 400 ha iki 200 ha, o vidutinis gaisro plotas – nuo 0,5 iki 0,3 ha. Sumažėjus miško gaisrų, atmosferoje sumažės kenksmingų žmogaus sveikatai kietųjų dalelių, smalkių, azoto dioksido. Per metus perpus sumažėjus miško gaisrų plotams ir sutaupius lėšų, kurios anksčiau būdavo skiriamos miškų urėdijų bokštams prižiūrėti, ekonominis efektas būtų apie 2 mln. Lt.
(Užs. 335)

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2012 06 09
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai