Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2012 m. birželio 22 d.

Gyja škvalo sužeisti miškai

„Mūsų girios“, 2012 m. birželis
ALDONA KVEDARIENĖ

Prieš dvejus metus praūžęs škvalas ne tik „iškirto“ dar nesubrendusius miškus, bet į juos priviliojo ir  kenkėjus. Vienas iš jų – pušinis straubliukas. Ypač daug vargo su juo turėjo grynų pušynų – Varėnos miškininkai.

Kasa duobes

„Atrodo, jog pagaliau jo atsikračiau“,– apėjęs iš vakaro miške iškastas duobutes lengviau atsikvėpė Glūko girininkijos (Varėnos miškų urėdija) girininko pavaduotojas Algis Lukšys.
Ant delno jis laikė voro dydžio vabalą. Jis buvo tamsiai rudas, per nugarą pasipuošęs dviem auksinės spalvos juostelėmis, o svarbiausia, rodė girininko pavaduotojas, turėjo straubliuką. Nuo to ir toks vabalo pavadinimas – pušinis straubliukas. Tai – vienas žalingiausių spygliuočių želdinių kenkėjų.
Po 2010 m. rugpjūčio škvalo Glūko girininkija sklido šviežios medienos aromatas – buvo išlaužyta, išversta plynai apie 400 ha miškų. Miškuose gulėjo apie 120 tūkst. ktm  medienos.
Blogiausia, jog medžiai ir toliau nepaliovė griūti. Lūžo plynių pakraščiai, paskiri medžiai. Medienos kvapas viliojo pušinį straubliuką. „Duobutėse rasdavome po dvidešimt ir daugiau kenkėjų“,– pavasarį po škvalo prisimena Glūko girininko pavaduotojas.
Šį pavasarį randa vieną, kitą. Nemažai duobučių buvo ir visai tuščių. Nepaisant to, miško darbininkas Alvydas Tramkauskas jas kasa ir šį pavasarį. Dešimt žingsnių vaga, dešimt tarp vagų – duobutė, dešimt į ilgį, dešimt į plotį – vėl duobutė. Taip jis nužingsniavo 40 ha. Nužingsniuos dar dvigubai tiek – šį pavasarį Glūko girininkija atsodino 126 ha škvalo išverstų miškų. Visame plote teks iškasti gaudomąsias duobutes straubliukui.
Sizifo darbas, tačiau jei ką tik pasodintą mišką užpultų šie kenkėjai – jis žuvęs. O jei straubliukai žiedu apgraužtų stiebą, žūtų ir ūgtelėję medeliai.
Anksčiau prieš šiuos kenkėjus miškininkai naudojo cheminius preparatus. Pasodinę mišką, medelius apipurkšdavo insekticidais. „Dabar, kai sertifikavome miškus, chemijos naudoti negalime“,– sakė Glūko girininkijos girininko pavaduotojas.
Dešimties metrų kvadrate iškastos duobutės tapo pagrindine želdinių apsaugos nuo pušinio straubliuko priemone.
Jos turėtų būti kastuvo (be koto) ilgio, pločio ir gylio, bet A.Tramkauskas kasa jas gilesnes – didesnė tikimybė, jog į jas sukritę straubliukai neišlips

Laukė metus
    
Miškų sanitarijos mokslas sako, jog norint išvengti pušinių straubliukų, kaip ir kitų kenkėjų antplūdžio, reikia kuo skubiau sutvarkyti stichijų pažeistus miškus.
Teorija, kaip dažnai būna ir kaip sakoma, – sausa šaka.
Miškų urėdas Tomas Bazevičius vadovauti Varėnos miškų urėdijai atėjo pernai liepą – metai po škvalo. Miškus, kaip jis tvirtina, rado jau sutvarkytus. „Visos vėjalaužos buvo išpjautos, mediena   iš kirtaviečių ištraukta“,– pastebėjo jis. Pušinių straubliukų Varėnos miškų urėdijai išvengti nepavyko.
Gaudomąsias duobutes Glūko girininkija kasa ne tik po miškasodžio, bet ir prieš jį. Tokiu būdu apskaičiuojama, kiek kokiame miško plote yra šių miško kenkėjų; tai padeda pasirinkti plotus miškų atkūrimui. Jei vienoje duobutėje kenkėjų rasdavo daugiau nei penkiolika, miškasodžio nepradėdavo. „Toje vietoje neverta sodinti miško – tik nuostolį turėsi“,– tikino girininko pavaduotojas A.Lukšys.
Pušinio straubliuko generacija trunka 1,5- 2  metus.  Esant nepalankioms sąlygoms – džiūvant kelmams bei medienos liekanoms kirtavietėje, šio kenkėjo populiacija mažėja ir nebekelia pavojaus. 
Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai reikalauja, jog kirtavietės būtų atkurtos per 3-ejus metus. Tad pernai rudenį Varėnos miškininkai atsodino 78 ha škvalo plynai suniokotų miškų. Plotus parinko itin atidžiai. Na, o šįmet, kai atlėgo straubliuko pavojus, prasidėjo didysis darbymetis. „Šį pavasarį atsodinome apie 218 ha “,– pasibaigus miškasodžiui suskaičiavo urėdas T. Bazevičius.

Atsodinti plotai sveiki

Kelmai, medžių šaknys, išverstos žemės kupstai, smulkių šakų liekanų paklotė – škvalo pėdsakai  Varėnos miškuose dar ilgai bus matomi. Bet pro juos jau šviečia vingiuojančios smėlio juostos – suartos vagos, o jose – viena paskui kitą sutūpusios pušaitės. „Kaip kopūstai visos“,– džiaugėsi jomis Glūko girininkijos girininko pavaduotojas.
Pušaitės iš tiesų kaip per lietų pasodinti kopūstai tvirtai laikėsi įsikabinusios į smėlį. Nė vienos pageltusios, apvytusios, nė vienos skurstančios, ligos ar straubliuko pakąstos. Kai kurios jų jau leido ūglius – prigijimas, pačių miškų šeimininkų stebėjimu,– ne mažesnis nei 90 procentų. Tam įtakos turėjo ne tik atkakli miškininkų kova su kenkėjais, miškų atkūrimui tinkamų plotų ir laiko parinkimas, bet ir sodmenų kokybė.

Spėjo išauginti sodmenis

Įprastai Varėnos miškų urėdija kasmet pasodindavo apie 700 tūkst. vnt. sodmenų. Po škvalo jų prireikė apie 1,5 mln. Dvigubai daugiau sodmenų išauginti atvirame grunte būtų neužtekę laiko. Jame jie auginami ne mažiau nei 2-ejus metus. Tačiau Varėnos miškų urėdija turėjo aštuoniolika šiltnamių. Vieno jų plotas siekia 0,05 ha.
Šiltnamiuose sodmenis galima išauginti per metus. „Štai ką tik pasėjome, o kitą pavasarį jau vešime juos į mišką“,– rodė medelyno viršininkė Gintarė Baliukonienė. Kai sodinukai išauga, liepos antroje pusėje jie atidengiami. „Sodinukai sumedėja, tampa atsparūs šalčiams“,– paaiškino medelyno šeimininkė. Šį pavasarį Varėnos miškų urėdijos šiltnamiuose pradėjo veikti nauja automatinė lietinimo sistema. Senoji buvo jau susidėvėjusi, veikė ne visi purkštukai, tad laistė ji labai netolygiai. „Dėl to prarasdavome nemažai sodmenų“,– pastebėjo urėdas.
Naujoji lietinimo sistema tolygiai palaisto visą pasėtą plotą. „Matote, kaip gražiai dygsta“,– rodė medelyno vadovė. Kitiems metams ji tikisi išauginti dar geresnės kokybės sodmenų.
Per metus Varėnos miškų urėdija išsiaugina apie 2 mln. vnt. sodmenų. Šio kiekio pakanka ne tik savo reikmėms, lieka dar ir miško savininkams. „Į 1 ha pušies sodiname  6–7 tūkst. vnt. “, – sakė miškų urėdas T. Bazevičius. Tad jei vieną kitą pažeis straubliukas, miškas augs.

Kirtavietes šturmuoja šįmet 

Škvalas pažeidė ne vienos Varėnos – dešimties šalies miškų urėdijų miškus. Tačiau nė vienai jų    su pušiniu straubliuku kovoti taip, kaip Varėnai, neteko. „Kasame ir mes duobes, bet tik kontrolei“,– sakė  kaimyninės – Valkininkų – miškų urėdijos urėdas Arvydas Strazdas.
Valkininkų miškų urėdija dėl škvalo turėjo apie 350 ha plynų kirtimų. Didžiąją jų dalį – 300 ha – urėdija atsodino taip pat šį pavasarį. 40 ha  buvo pasodinusi ir tuojau pat po škvalo – tų pačių metų rudenį. „Nepastebėjome, jog sodmenis būtų nušienavęs straubliukas“, – neturėjo bėdos Valkininkų miškų urėdas. Pasak jo, Valkininkų miškams pavojingesni žvėrys, nei straubliukas – kiekvieną medelį turi nutepti repelentais. Kitaip ne vieną jų rasi be viršūnės.
Su straubliuku susidurti neteko ir Prienų miškų urėdijai. „Škvalas buvo išvertęs mūsų miškus dešinėje Nemuno pusėje, kur nėra grynų pušynų“,– paaiškino Prienų miškų urėdas Robertas Judickas. 
Varėnos miškų urėdijoje – gryni pušynai. Tik iš pirmo žvilgio gali pasirodyti, jog ūkininkauti juose lengviau nei mišriuose, lopinėliais išmėtytuose miškuose. Kiekvienas miškas turi savų ypatumų. Valkininkai turi žvėris, Varėnos miškuose jų tiek nedaug, jog  miško želdiniams jie nekelia pavojaus. Užtat  Varėna po škvalo turėjo straubliuką. Be to, vientisi Varėnos pušynai nuo škvalo nukentėjo labiau nei kitų urėdijų miškai – dėl jo plynai teko iškirsti apie 500 ha.
„Tikimės, jog rudenį pavyks atkurti beveik visus dėl škvalo mūsų miškuose atsiradusius plynus kirtimus“, – viliasi Varėnos miškų urėdas T. Bazevičius.
Škvalo kirtavietes šįmet šturmuoja ir kitos nuo jo nukentėjusios urėdijos. Generalinės miškų urėdijos duomenimis, 2010 m. škvalas plynai „iškirto“ 1700 ha valstybinės reikėmės miškų. 571 ha jų buvo atkurta pernai. Šiais metais planuojama atkurti 1065 ha.

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2012 06 22
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai