Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Paslaugos
Renginiai
Konkursai į valstybės tarnybą
Konkursai į VĮ miškų urėdijų vadovų pareigas
Klausimai
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2012 m. liepos 3 d.

Lietuvos žinios, 2012 m. birželio 30 d.
Feliksas ŽEMULIS

Daugiau kaip 20 tūkstančių hektarų valstybinių miškų prižiūrinti Ignalinos urėdija garsėja ne tik labiausiai į rytus mūsų šalyje nutolusiomis vaizdingomis giriomis, kurios juosia daug čionykščių ežerų ir upių. Pastaraisiais metais ji neretai linksniuojama ir dėl bėdų, kurių ten būta, kaip nustatė tikrintojai, dėl netinkamo vadovavimo.
Generalinė miškų urėdija (GMU) užpernai atleido susikompromitavusį miškų urėdą Vergantą Valiuką. Konkursą naujo urėdo pareigoms užimti laimėjo didelį autoritetą tarp miškininkų turintis specialistas Alfredas Aškelėnas. Tačiau jo pirmtakas tebesibylinėja teismuose ir kaltina miškininkystę bei miškininkus įvairiomis nuodėmėmis.
Apie tai ir susėdome pasikalbėti su dabartiniu Ignalinos miškų urėdu A.Aškelėnu. Tai patyręs, gerai Aukštaitijos girias pažįstantis 49 metų miškininkas. 1987 metais baigęs Lietuvos žemės ūkio akademiją, atvažiavo dirbti į tuometinį Ignalinos miškų ūkį. Kurį laiką buvo Palūšės ir Kaltanėnų girinininkijų girininko pavaduotojas, o vėliau daugiau kaip du dešimtmečius – Vaišniūnų girininkijos girininkas. 2010 metais laimėjo konkursą Ignalinos miškų urėdo pareigoms užimti.

Nutylėta tiesa

Gal galėtumėte priminti - už ką buvo atleistas iš urėdo pareigų V.Valiukas?

GMU atliekant Ignalinos miškų urėdijos vidaus auditą, paaiškėjo sistemingi neteisėti apvaliosios medienos pardavimo atvejai, dėl ko buvo prarasta dalis  valstybės turto. V.Valiukas kai kuriems ūkio subjektams, pažeidžiant Prekybos apvaliąja mediena taisyklių reikalavimus, leido pardavinėti medieną, esant pradelstiems įsiskolinimams. Todėl
GMU kreipėsi į Lietuvos generalinę prokuratūrą dėl galimo didelės vertės valstybės turto iššvaistymo.

Tačiau V.Valiukas „Lietuvos žinias“ tikino, esą dauguma pirkėjų, kuriems Ignalinos miškų urėdija jo vadovavimo laikais tiekė medieną skolon, vis dėlto atsiskaitė ir urėdija nuostolių nepatyrė. 

Atėjęs po jo dirbti į šias pareigas radau milijono litų skolą. Maždaug pusė šios sumos buvo įsiskolinimai už parduotą medieną, kaip mes sakome, pradelstos skolos. Pagal aplinkos ministro patvirtintas Prekybos apvaliąja mediena taisykles pirkėjai už pateiktą jiems medieną privalo sumokėti per 15 dienų. Jeigu per tą laiką neatsiskaito, privaloma jiems medienos daugiau neparduoti tol, kol jie skolą padengia. Kai kurios bendrovės, pavyzdžiui, „Baltaraistis“, Visagino lentpjūvė ir kitos, buvo įsiskolinusios mūsų urėdijai už medieną apie šimtą ir daugiau tūkstančių litų, tačiau ir toliau su jomis buvo prekiaujama.

V.Valiukas teisinosi, neva taip daręs ne jis, o urėdijos vyriausiasis inžinierius. Tačiau juk be vadovo žinios tokie veiksmai neatliekami. Tai įrodo ir turimi dokumentai.

V.Valiukas žiniasklaidoje aiškina, neva tikroji jo atleidimo iš darbo priežastis -  jog pakritikavęs planus įrengti šalies valstybiniuose miškuose antžeminę automatinę miškų gaisrų stebėjimo sistemą, kuri, jo nuomone, pernelyg brangi. „Mūsų urėdija mažiausia, pajamos tik apie 5 milijonai, o 3 milijonai – kameroms“, - skundėsi V.Valiukas.

Pirma, tai ne vaizdo kameros, o dūmų detektoriai, kurie sujungti į bendrą ne tik urėdijos, bet ir visos šalies automatinę gaisrų stebėjimo sistemą. Jie pagaminti Vokietijoje ir naudojami daugelyje Vakarų šalių. Tai sudėtingesni ir brangesni įrenginiai, negu vaizdo kameros, jų ir paskirtis kitokia. Apie 80 procentų šios naujos įrangos yra aukštosios technologijos, o jos, kaip žinoma, nėra pigios visame pasaulyje.

Mūsų urėdijoje sumontuoti 4 tokie detektoriai, ir bendra jų kaina - ne 3 milijonai, o 1,9 milijono litų. V.Valiukas šią kainą žino, nes pats pasirašė sprendimą montuoti mūsų miškuose. Man atėjus į šias pareigas beliko tik suderinti, kada ir kur tai bus padaryta.

Tačiau svarbiausia, kas nutylima – mūsų šalies biudžetui, mokesčių mokėtojams ši gaisrų stebėjimo sistema nekainavo nė cento. Kritikai akcentuoja bendrą visos sistemos 42 urėdijose kainą  – 50 milijonų litų – tačiau nepasako, kad net 80 procentų šios sumos padengė europiniai fondai. Likusi dalis sumokėta iš pelno už parduotą medieną, o ne iš valstybės iždo.

Išvedžiojama, neva dėl tų 50 miškams skirtų milijonų skursta mūsų šalies pensininkai, mažos mokytojų, miškininkų, policininkų, medikų algos... Prie ko čia jie? Ar pensijos ir atlyginimai kada nors buvo mokami iš europinių lėšų? Kam klaidinti žmones?

Mūsų urėdijai minėtieji 4 gaisrų stebėjimo detektoriai kainavo 360 tūkstančių litų. Pakartosiu – kainavo urėdijai, o ne valstybės iždui, mokesčių mokėtojams, nes atsiskaitėme iš lėšų už parduotą medieną. O ir toji suma mums nėra labai didelė, nes pajamų pernai gavome apie 9 milijonus litų, iš jų vien grynojo pelno - apie 800 tūkstančių litų, kurių 50 procentų buvo sumokėta į valstybės biudžetą. 

O moderni gaisrų aptikimo įranga labai reikalinga. Didelė dalis mūsų urėdijos miškų yra  Aukštaitijos nacionaliniame parke ir kitose saugomose teritorijose. Be to, pašonėje –  Visaginas. Todėl į mūsų miškus, ypač per grybavimo sezoną, plūsta daugybė žmonių. Kai kurie užkuria laužus. Dėl to ankstesniais metais mūsų miškuose kasmet kildavo 20-30 gaisrų. Mums naujieji dūmų aptikimo detektoriai – išsigelbėjimas. Šiemet jau buvo kilę du gaisrai dėl paliktų laužų, laimė, naujoji automatinė stebėjimo sistema apie juos informavo anksti ir spėjome užgesinti, kol ugnis neišplito.

Žiniasklaidoje kartais stebimasi, kodėl naujieji gaisrų stebėjimo detektoriai ne visada ir ne visur būna įjungti. Tačiau ir nėra reikalo naudoti šią įrangą, kol miškuose nesusidaro IV-V gaisringumo klasės. Jei jie auga pelkėtoje vietoje arba, pavyzdžiui, vakar visą dieną lijo, tai kokia prasmė jungti detektorius? Išjungti jie būna ir žiemą. 

Kaltinimai miškininkams

Neseniai V.Valiukas žiniasklaidoje pareiškė, neva miškuose mediena apskaičiuojama su 10 procentų paklaida ir todėl kasmet „plaukioja 100 milijonų litų“. Tai tiesa? 

Stačiam miškui (kai jis nenukirstas) skaičiuoti mokslininkų sukurta metodika leidžia 10 procentų paklaidą. Juk medis ne pieštukas, tiksliai nepasakysi, kiek jame yra medienos. Tačiau V.Valiukas ir vėl nutylėjo, kad taip preliminariai skaičiuojama tik tol, kol miškas stačias ir iš tokio pajamų dar nebūna. O po kirtimo priimant medieną ji suskaičiuojama jau tiksliai, be jokios paklaidos. Kraunant medieną į mašinas ar vagonus suskaičiuojama dar kartą. Be to, ją matuoja nepriklausomi matuotojai.

Šitaip buvo apkaltinta visa Lietuvos valstybinių miškų sistema. Pasiklausius gali atrodyti, kad visi Lietuvos miškininkai – vagys. Tai kas galėtų paneigti, kad ir pats V.Valiukas taip darė – juk ne vienerius metus dirbo valstybiniuose miškuose...

 Apie jo bylinėjimąsi dėl grąžinimo į darbą Ignalinos miškų urėdijoje „Lietuvos žinios“ rašė prieš metus. Kaip baigėsi ši istorija? 

Vilniaus pirmosios apylinkės teismas dalį jo ieškinio patenkino, bet reikalavimą grąžinti į darbą atmetė. V.Valiukui apskundus šį sprendimą Vilniaus apygardos teismui, šis nusprendė ne tik negrąžinti jo į buvusias urėdo pareigas, bet ir panaikino apylinkės teismo sprendimą išmokėti kompensaciją bei priteisė padengti teismo išlaidas. Tada V.Valiukas kreipėsi į Lietuvos aukščiausiąjį teismą. Šis paliko galioti apygardos teismo sprendimą.

Kas galėjo nulemti sprendimą negrąžinti buvusio urėdo į darbą?

Nustatyta, jog atleidimas buvo pagrįstas. Be to, prisidėjo papildoma aplinkybė - pradėjus nagrinėti šią bylą Vilniaus apygardos teisme paaiškėjo, kad V.Valiukas nėra įgijęs aukštojo universitetinio išsilavinimo, nors ateidamas dirbti Ignalinos miškų urėdijos urėdo pavaduotoju, o vėliau – dalyvaudamas konkurse urėdo pareigoms užimti pateikė Kauno technologijos universiteto diplomą. Prokuratūrai užklausus šią aukštąją mokyklą, buvo gautas atsakymas, kad V.Valiukas ten nestudijavo.

Įtarus, kad V.Valiukas galimai pateikė padirbtą diplomą ir tokiu būdu neteisėtai užėmė urėdo pareigas (aukštojo universitetinio mokslo diplomas buvo viena konkurso šioms pareigoms užimti sąlygų), Generalinė prokuratūra jam iškėlė baudžiamąją bylą.

Iš Labanoro seniūnijos Pašekščio kaimo kilęs V.Valiukas baigė A.Kvedaro miškų technikumą, dirbo Švenčionėlių miškų urėdijoje medienos sandėlyje. Vėliau įsteigė UAB „Raginukė“, kuri kirto miškus. Paskui įsidarbino tuometinio Ignalinos miškų urėdo Edmundo Kapturausko pavaduotoju, o kai šis išėjo į pensiją, tapo miškų urėdu. Galbūt tam turėjo įtakos ir įtakingi jo kaimynai Labanoro girioje. Kaimynystė daug reiškia.

V.Valiukas dabar tvirtina, neva jam tą padirbtą diplomą kažkas pakišęs tada, kai jis pretendavo į urėdo pareigas. Tačiau yra įrodymų, kad jis šį dokumentą pateikė ir tapdamas urėdo pavaduotoju, taip pat vėliau stodamas studijuoti miškininkystę A.Stulginskio  universiteto Miškų fakultete. 

Be to, urėdijos darbuotojai teisme paliudijo, jog darbo metu jiems teko dirbti V.Valiuko sodyboje Pašekščio kaime – vieni dengė stogą, kiti tvėrė tvorą, treti dirbo dar kitokius darbus. Ten buvo naudojama ir urėdijos technika. V.Valiukas šią sodybą nuomoja turizmui.

Mūsų urėdija yra pateikusi ieškinį V.Valiukui ir dėl to, jog UAB „Meleksas“ buvo pervesta 20 tūkstančių litų už neatliktus darbus daigyne.

Paslaptingas gaisras

V.Valiukas „Lietuvos žinioms“ teigė norėjęs įkurti ten centrinį medelyną.

Reikėjo tai daryti pagal įstatymus. Pirmiausia parengti projektą, gauti rajono savivaldybės leidimą šiems darbams, paskui – leidimą kirsti ir tik tada dirbti. O padaryta atvirkščiai: savavališkai iškirsta dalis miško  (kirtimo bilieto nėra), mediena neužpajamuota ir dingo, pinigai už šaldytuvo daigams laikyti statybą pervesti, o jo nėra ir rajono savivaldybė šią pradėtą statybą traktuoja kaip savavališką.

Dabar V.Valiukas aiškina, esą toje vietoje miško nebuvo, tačiau Nepriklausomų matuotojų asociacijos specialistai nustatė, jog miško būta, be to, ir darbų sąmatoje vardijama – medžių kirtimas, kelmų rovimas ir t.t.

Pateiktas V.Valiukui ieškinys ir dėl pasisavinto kuro. Atleidus jį iš darbo paaiškėjo, jog automobilio, kuriuo važinėjo urėdas, spidometras rodo daug mažiau kilometrų, negu rašoma kelialapiuose. 40 tūkstančių kilometrų skirtumas, apie 5 tonos dyzelinio kuro už maždaug 15 tūkstančių litų. Pavyzdžiui, kelialapyje parašyta, jog mašina su urėdu nuvažiavo iš Ignalinos į Šiaulius, sugrįžo, paskui nuvažiavo į Marijampolę ir grįžo – ir visa tai tą pačią dieną ligi 16 valandos.

V.Valiukui pradėjus teigti, esą automobilio spidometras sugedęs, nors mašina tik 4 metų, nusprendėme ją patikrinti firminiame autoservise. Tačiau naktį prieš kelionę į šį servisą automobilis sudegė... Kriminalistai nustatė, jog buvo padegtas. Ankstesnių šios mašinos apžiūrų autoservise duomenys rodė, jog spidometras būdavo tvarkingas.

Ignalinos rajono apylinkės prokuratūra tyrė ir tai, jog V.Valiukas už valstybės lėšas atliko jam priklausančių žemės sklypų Pašekščio kaime kadastrinius matavimus.  Jo nurodymu tai atliko urėdijos žemėtvarkos specialistė, už matavimus sumokėjo urėdija, pranešimai apie matavimus V.Valiuko sklypų kaimynams buvo surašyti firminiuose urėdijos blankuose. Nustatyta, jog urėdas šiurkščiai pažeidė tarnybos drausmę, tačiau prokuratūra tyrimą nutraukė, nes padaryta apie 5 tūkstančių litų  žala esą per maža, kad galima būtų nuteisti.  Šiuo metu tyrimas atnaujinamas.

Galbūt tai ir smulkmenos, tačiau kai viskas susideda į vieną vietą, aiškėja žmogaus charakteris.

Grižkime prie nutylimos tiesos apie medienos skaičiavimą, gaisrų stebėjimo sistemą. Galbūt sąmoningai pateikiama tik dalis tiesos, nutylint svarbiausia? Ko tuo siekiama?

Patys pagalvokite: Lietuvoje liko neišdraskyti tik valstybiniai miškai, visa kita praktiškai jau privatizuota, išsidalinta. O miškai – didelis turtas. Todėl ir siekiama visokiais būdais kompromituoti valstybinę miškininkystę, kad būtų galima tuos miškus perimti. Pasinaudojama ir tokiomis situacijomis kaip V.Valiuko, kai žmogus yra įsižeidęs dėl atleidimo iš darbo. Organizatoriams nesvarbu, jog teismuose įrodyta, kad jis atleistas pagrįstai, svarbiausia – bet kokiu būdu paleisti  „dūmus“: o gal kas ir patikės.

2010 metais perėmėte urėdiją su milijono litų skola. O kaip sekasi dabar?

Jau tais pačiais metais urėdija gavo šiek tiek pelno, iš jo ir teko dengti skolas. O dabar dirbame gana stabiliai. 2011 metais gauta apie 9 milijonai litų pajamų. Šiemet jų tikimės kiek mažiau, apie 7 milijonus, nes sumažėjo kai kurių medienos rūšių, ypač popiermedžių ir malkų, paklausa ir kaina.

Šiemet atkūrėme 142 ha miško, įveisėme apie 30 ha. O iškirtome pernai plynai apie 60 ha. Nekertame tiek, kiek galėtume, nors turime nemažai perbrendusių pušynų, drebulynų. Daugiausia jų yra saugomose teritorijose – Aukštaitijos nacionaliniame ir Labanoro, Gražutės, Sirvetos regioniniuose parkuose, kurių miškai sudaro daugiau kaip pusė mūsų urėdijos ploto. Pavyzdžiui, Ažvinčių sengirėje kirtimų nebūta jau daug metų, ten žaliuoja net 200 metų pušys, eglės. Nekertame – tegul mato žmonės ir tokius miškus...

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2012 07 03
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai