Generalinė miškų urėdija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaGeneralinė miškų urėdija
Kontaktai "Karštoji linija" Nuorodos Svetainės medis Neįgaliesiems
 
English version English version Versija neįgaliesiems Versija neįgaliesiems
Paieška
 
Struktūra ir kontaktai
Teisinė informacija
Veikla
Naujienos
Bendradarbiavimas
Žiniasklaida
Valstybiniai miškai
Informacija
Medžioklė
Paslaugos
Renginiai
Konkursai ir priėmimai į laisvas darbo vietas
Klausimai
Kalėdos
AMEPS

Valstybės biudžetinė įstaiga
Smolensko g. 15, 03201 Vilnius
Tel.   (8 ~ 5) 273 4021
Faks. (8 ~ 5) 273 4004
El.paštas: info@gmu.lt
Juridinių asmenų registras
Kodas: 193257730

 
Pažinkime išskirtinius medžius

Žiniasklaida

Spausdinti Spausdinti

Svetainės medis Žiniasklaida



2012 m. liepos 5 d.

Miškų potencialo stiprinimui

„Mūsų girios“, 2012 m. birželis

Vykdant Lietuvos miškų ūkio, jo pertvarkos įgyvendinimo strategijos veiksmų ir priemonių planą, dar 2007 m. parengta Bendrosios automatinės miškų gaisrų stebėjimo sistemos Lietuvoje modelio sukūrimo studija. Remiantis ekspertų išvadomis paskaičiuota, kad antžeminių automatinių miško gaisrų stebėjimo sistemų detektorius kur tik įmanoma tikslinga montuoti ant mobiliojo ryšio operatorių bokštų. Jie pakankamai aukšti, turi elektros tiekimą bei apsaugos sistemas.
Kiekvienas toks objektas, kuriame įrengtas gaisrų stebėjimo detektorius bei miškų urėdijose valdymo centrai, nuodugniai patikrinami komisijos, kuri sprendžia apie objekto tinkamumą eksploatacijai. Kadangi dalis lėšų padengiama iš ES kaimo plėtros programos, kontroliuojančios institucijos neretai atlieka finansuojamų objektų auditą.
Šių metų birželio 5 dieną Lietuvos atstovė Europos Sąjungos audito rūmuose Rasa Budbergytė, jos kabineto nariai bei NMA prie ŽŪ ministerijos atstovai, lankydamiesi Vilniaus miškų urėdijos objektuose, domėjosi, kaip įrengta minėta gaisrų stebėjimo sistema, koks jos veikimo principas, kaip įsisavinamos šiam projektui numatytos lėšos. Išvažiuojamojo audito metu dalyvavo GMU, Vilniaus miškų urėdijos bei projektą vykdančios įmonės UAB „Telekonta“ atstovai.
Kaip teigė R. Budbergytė, komisijai nekelia abejonių, jog automatizuotos gaisrų stebėjimo sistemos panaudojimas neabejotinai daug efektyvesnis už gaisrų stebėjimą iš priešgaisrinių bokštelių, kuriuos anksčiau vykdydavo sargai-stebėtojai. GMU ir miškų urėdijos specialistų atsakymai į užduotus klausimus išsklaidė visas buvusias abejones dėl procedūrų vykdymo teisėtumo. Pati sistema veikia, stebi ir fiksuoja.
„Bet kokia nauja technologinė įranga turi savo prasmę ir savo paskirtį. Todėl negalima sakyti, kad šios sistemos diegimas yra valstybės lėšų švaistymas. Miškininkystės potencialo atkūrimui ir prevencinėms priemonėms skiriamos lėšos iš ES biudžeto numatytos pagal Kaimo plėtros programą. Vilniaus miškų urėdijos projektas pasirinktas atsitiktinės atrankos būdu. Mus domino, ar įranga teisėtai nupirkta ir įrengta, ar sistema veikia gerai ir efektyviai. Be to, analizuosime, ar tikrai tokios sistemos reikėjo. Mūsų misija – įsitikinti, ar sumontuota įranga tokia, kuri numatyta sutartyje tarp NMA ir GMU bei atskirų miškų urėdijų. Atlikdami auditą įvertinsime, ar nebuvo padaryti kokie nors viešųjų pirkimų įstatymų pažeidimai. Dabartiniu metu jokių galutinių išvadų ir atsakymų pateikti negaliu. Į mūsų klausimus atsakė GMU ir Vilniaus miškų urėdija, be to, paprašėme papildomų dokumentų, kuriuos analizuosime. Todėl vertinimo procesas ir galutinių išvadų pateikimas truks tikrai labai ilgai,“ – sakė Lietuvos atstovė Europos Sąjungos audito rūmuose Rasa Budbergytė.
Žurnalistams pašnekovė pareiškė: „Aš jums negaliu pažadėti, kad atlikus visus patikrinimus, bus nustatyta, kad už tokį svarbų projektą buvo sumokėta per brangiai.“
Apibendrindama R. Budbergytė konstatavo, jog Lietuva pagal Kaimo plėtros programos lėšų įsisavinimą bei jų panaudojimą gerai atrodo kitų, net ir ES šalių senbuvių, kontekste.
„Neretai Lietuvą, kaip valstybę, nuvertiname arba vertiname perdaug neigiamai. Iš tiesų neesame blogesni, o kai kur ir geresni.“ – pabrėžė Rasa Budbergytė. „Lietuva kaimo plėtrai gauna tik nedidelę dalį ES biudžeto lėšų, tačiau svarbu ne jų kiekis, o tai, ar mes tinkamai pinigus panaudojame. Miškams kaimo plėtros priemonėse skiriamas didelis dėmesys, nes miškų potencialo atkūrimas ir išsaugojimas labai svarbūs valstybei. Juk jei nebūtų miškų, aplinkai būtų daroma didelė žala pirmiausia dėl itin išaugsiančios taršos. Miškai – labai didelė vertybė, tad mes juos turime saugoti ir apsaugoti.“

     
« Atgal | Į viršų Informacija atnaujinta: 2012 07 05
VĮ miškų urėdijos
Alytaus miškų urėdija
Anykščių miškų urėdija
Biržų miškų urėdija
Druskininkų miškų urėdija
Dubravos emmu
Ignalinos miškų urėdija
Jonavos miškų urėdija
Joniškio miškų urėdija
Jurbarko miškų urėdija
Kaišiadorių miškų urėdija
Kauno miškų urėdija
Kazlų Rūdos mmu
Kėdainių miškų urėdija
Kretingos miškų urėdija
Kupiškio miškų urėdija
Kuršėnų miškų urėdija
Marijampolės miškų urėdija
Mažeikių miškų urėdija
Nemenčinės miškų urėdija
Pakruojo miškų urėdija
Panevėžio miškų urėdija
Prienų miškų urėdija
Radviliškio miškų urėdija
Raseinių miškų urėdija
Rietavo miškų urėdija
Rokiškio miškų urėdija
Šakių miškų urėdija
Šalčininkų miškų urėdija
Šiaulių miškų urėdija
Šilutės miškų urėdija
Švenčionėlių miškų urėdija
Tauragės miškų urėdija
Telšių miškų urėdija
Tytuvėnų miškų urėdija
Trakų miškų urėdija
Ukmergės miškų urėdija
Utenos miškų urėdija
Valkininkų miškų urėdija
Varėnos miškų urėdija
Veisiejų miškų urėdija
Vilniaus miškų urėdija
Zarasų miškų urėdija
ALIS
Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai
     
© Generalinė miškų urėdija Sprendimas: Infoluitai
"pilk">Infoluitai