Miškų potencialo stiprinimui

„Mūsų girios“, 2012 m. birželis

Vykdant Lietuvos miškų ūkio, jo pertvarkos įgyvendinimo strategijos veiksmų ir priemonių planą, dar 2007 m. parengta Bendrosios automatinės miškų gaisrų stebėjimo sistemos Lietuvoje modelio sukūrimo studija. Remiantis ekspertų išvadomis paskaičiuota, kad antžeminių automatinių miško gaisrų stebėjimo sistemų detektorius kur tik įmanoma tikslinga montuoti ant mobiliojo ryšio operatorių bokštų. Jie pakankamai aukšti, turi elektros tiekimą bei apsaugos sistemas.
Kiekvienas toks objektas, kuriame įrengtas gaisrų stebėjimo detektorius bei miškų urėdijose valdymo centrai, nuodugniai patikrinami komisijos, kuri sprendžia apie objekto tinkamumą eksploatacijai. Kadangi dalis lėšų padengiama iš ES kaimo plėtros programos, kontroliuojančios institucijos neretai atlieka finansuojamų objektų auditą.
Šių metų birželio 5 dieną Lietuvos atstovė Europos Sąjungos audito rūmuose Rasa Budbergytė, jos kabineto nariai bei NMA prie ŽŪ ministerijos atstovai, lankydamiesi Vilniaus miškų urėdijos objektuose, domėjosi, kaip įrengta minėta gaisrų stebėjimo sistema, koks jos veikimo principas, kaip įsisavinamos šiam projektui numatytos lėšos. Išvažiuojamojo audito metu dalyvavo GMU, Vilniaus miškų urėdijos bei projektą vykdančios įmonės UAB „Telekonta“ atstovai.
Kaip teigė R. Budbergytė, komisijai nekelia abejonių, jog automatizuotos gaisrų stebėjimo sistemos panaudojimas neabejotinai daug efektyvesnis už gaisrų stebėjimą iš priešgaisrinių bokštelių, kuriuos anksčiau vykdydavo sargai-stebėtojai. GMU ir miškų urėdijos specialistų atsakymai į užduotus klausimus išsklaidė visas buvusias abejones dėl procedūrų vykdymo teisėtumo. Pati sistema veikia, stebi ir fiksuoja.
„Bet kokia nauja technologinė įranga turi savo prasmę ir savo paskirtį. Todėl negalima sakyti, kad šios sistemos diegimas yra valstybės lėšų švaistymas. Miškininkystės potencialo atkūrimui ir prevencinėms priemonėms skiriamos lėšos iš ES biudžeto numatytos pagal Kaimo plėtros programą. Vilniaus miškų urėdijos projektas pasirinktas atsitiktinės atrankos būdu. Mus domino, ar įranga teisėtai nupirkta ir įrengta, ar sistema veikia gerai ir efektyviai. Be to, analizuosime, ar tikrai tokios sistemos reikėjo. Mūsų misija – įsitikinti, ar sumontuota įranga tokia, kuri numatyta sutartyje tarp NMA ir GMU bei atskirų miškų urėdijų. Atlikdami auditą įvertinsime, ar nebuvo padaryti kokie nors viešųjų pirkimų įstatymų pažeidimai. Dabartiniu metu jokių galutinių išvadų ir atsakymų pateikti negaliu. Į mūsų klausimus atsakė GMU ir Vilniaus miškų urėdija, be to, paprašėme papildomų dokumentų, kuriuos analizuosime. Todėl vertinimo procesas ir galutinių išvadų pateikimas truks tikrai labai ilgai,“ – sakė Lietuvos atstovė Europos Sąjungos audito rūmuose Rasa Budbergytė.
Žurnalistams pašnekovė pareiškė: „Aš jums negaliu pažadėti, kad atlikus visus patikrinimus, bus nustatyta, kad už tokį svarbų projektą buvo sumokėta per brangiai.“
Apibendrindama R. Budbergytė konstatavo, jog Lietuva pagal Kaimo plėtros programos lėšų įsisavinimą bei jų panaudojimą gerai atrodo kitų, net ir ES šalių senbuvių, kontekste.
„Neretai Lietuvą, kaip valstybę, nuvertiname arba vertiname perdaug neigiamai. Iš tiesų neesame blogesni, o kai kur ir geresni.“ – pabrėžė Rasa Budbergytė. „Lietuva kaimo plėtrai gauna tik nedidelę dalį ES biudžeto lėšų, tačiau svarbu ne jų kiekis, o tai, ar mes tinkamai pinigus panaudojame. Miškams kaimo plėtros priemonėse skiriamas didelis dėmesys, nes miškų potencialo atkūrimas ir išsaugojimas labai svarbūs valstybei. Juk jei nebūtų miškų, aplinkai būtų daroma didelė žala pirmiausia dėl itin išaugsiančios taršos. Miškai – labai didelė vertybė, tad mes juos turime saugoti ir apsaugoti.“